Nes mūsų sulaukė Maskva...

Liepa eina į pabaigą, kelionė į Maskvą taip pat jau buvo prieš pora savaičių, tad aprimus karštiems kelionės atsiminimams galima ramiai išdėstyti mintis apie eilinę mano kelionę su choru. Beje, skundai dėl įrašų trūkumo tikrai paskatino tai padaryti :)
Pradėkim nuo to, kad iškeliavom iš karto kitą dieną po dainų šventės. Liepos 7 dieną per pietus jau sėdėjome autobuse ir judėjome per Latviją į Maskvą. Kelionės pradžia nebuvo itin sėkminga - tą dieną įsigijau basutes, kurių viena man vos įlipus į autobusą suplyšo (nutrūko sagtis). Kitų batų neturėjau, tad visą Maskvą pravaikštinėjau su palaida basute :) Latvijos-Rusijos sieną sunkiai pravažiavom, ten prastovėjom 4-5 valandas, bet Maskvon visgi nuvykom. Apgyvendino mus ambasados patalpose, 15 min pėsčiomis nuo Kremliaus. Tad centras mums buvo čia pat. Išskirstė ką kur: vieni kabinetuose miegojo, kiti priėmimų salėje, o mes pirtyje - puikiausia erdvė sutilpti 6 merginom ir 4 vaikinams :) Pirma diena buvo skirta pripratimui prie Maskvos dydžio ir metropolitenų veiklos. Pereita Arbatos gatvė, Aleksandro parkas, užeita į vieną eilinį muziejų, paeita paupiu, apvaikščiotos gražios cerkvės, dar metro pavažiavom į gražų parką, apžvalgos aikštelę, esančią prie Lomonosovo universiteto. Aišku visą tą laiką fotografavau tiek aplinką, tiek savas merginas, tiek rusaites. Grįžę į centrą užėjom į parduotuvę, tada dar paklaidžiojom ir grįžom nusikalę į savo nakvynės vietą. Dar pakeliui sudegustavom kokį butelį alaus. Grįžę pratęsimo nebedarėm - nuovargis padarė savo.









Antra diena - koncerto diena gražiame Astrachanės dvare. Išties, nuostabus parkas, dvaro grožis, vizualizacijų teatras, kuriame koncertavome... Pravedė tame dvare mums ekskursiją, vakare dainavome Dainų šventės dainas klausovams, vėliau tame dvare mūsų ambasadorius A. Vinkus mus vaišino vynu, bendravom smagiai, o pakui grįžom autobusu į Maskvos centrą (nes Astrachanė viena iš Maskvos dalių). Susitvarkę iškeliavom draugiškai į Čystije Prūdi (masinis jaunimo susitikimo parkas), ten degustavom, klausėm muzikantų, su bandžistu pabendravom. Grįžom namo vienu iš paskutinių metro naktį iki 4 ryto pirtelėje pratęsėm buitinio alkoholizmo pavakarį. Daug gero laiko turėjom, daug įdomių/keistų kalbų prišnekėjom.





Trečioji diena Maskvoje buvo lietinga, darganota, bet praleista Kremliuje ir Raudonojoje aikštėje. Visų pirma, buvo išsimiegota, o po pietų prisijungėm prie pirtininkų, kurie keliavo į turgų ir apėjom svarbiausius Maskvos objektus. Lenino nežiūrėjom - neleido, prie Caro patrankos ir Caro varpo nusifotografavom, po cerkves pavaikščiojom, bet didžiausią įspūdį paliko Nacionalinis istorijos muziejus - ypač Napoleonistikos ekspozicija :) Buvo muškietų, arkebūzų ir kitų šaudomų įnagių atskira ekspozicija (dvivamzdžiai medžiokliniai, trivamzdis pistoletas, duelio rinkinukas..). Užsidarius tam muziejui, buvom pavargę, tad pamažėle traukėm namo. Vakare laukė priėmimas ambasadoje. Joje buvo kitas kolektyvas bei keletas žymių žmonių. Aišku su jais mano draugės bais norėjo nusifotografuoti :) Po priėmimo apturėjom ilgą ekskursiją po Maskvos centrą. Buvo gera pamatyti naktinę Maskvą, nors ir nusikalėm galutinai - vakare užteko man dviejų alaus butelių :)








Paskutinė diena buvo koncerto diena. Iki pietų turėjom laisvo laiko, tad dviese iš pirties atsiskyrėm ir užsiėmėm militarizmo žvalgymu. Buvom Borodino panoramoje - nuostabiam 100 metų senumo šedevre - 5*115 metrų Borodino mūšio paveikslo ekspozicijoje. Puikus muziejus Kutuzovo-Napoleono karui atminti. Šalia buvo Triumfo arka, skirta pergalei prieš Napoleoną (pastatyta 1834). Po Borodino panoramos pavaikščiojom po Pergalės parką, įrengtą 50 metų jubiliejui po WW2. Ten nemažai fontanų, žalumos ir tankų. Pats koncertas buvo Maskvos priemiestyje prie ežero, tikrai graži erdvė, dainavome lauke, o po koncerto buvo priėmimas laive, plūduriuojančiame tame ežere - nuostabiai pavalgėm, pridegustavom, o po to, kai mus išprašė iš tenai dar turėjom gražaus laiko iki autobuso išvažiavimo (3h nakties), tad prie to ežero nusidegustavom, prisidainavom... Žodžiu, atsakančiai užbaigėm bendravimą su Maskva.





Grįžom ramiai, be didelių šūkių, dainų, matyt ilsėjomės po vakaro. Zarasuose išsimaudėm keliese ežere - puiku atgauti jėgas važiuojant autobusu.
Vilniuje lijo, bet pažadėjo gerą orą.

Deltuvos mūšis. Eilinio fuzilieriaus atsiminimai

Jau beveik savaitė prabėgo nuo įsimintino reginio Deltuvos miestelyje. Praeitą šeštadienį vyko vienintelio Napoleono mūšio Lietuvos teritorijoje rekonstrukcija. 1812 metų birželio 28 dieną susigrūmė besitraukiančios Rusijos imperijos armijos ariergardas ir Jo imperatoriškosios didenybės Didžiosios armijos avangardas. Mūšį skaičiais laimėjo Napoleono kariuomenė, tačiau rusai sėkmingai apgynė savąjį korpusą, dėl to pasiekė moralinę pergalę - sugebėjo sėkmingai perkelti savo kariuomenę per Šventąją.
Taigi, mes, rekonstruktoriai iš 14 pulkų dalyvavome įsimintinoje rekonstrukcijoje. Dalyvavo apie 120 karių, buvo daug maž 8 patrankos, 2 kavalerijos vienetai. Pajutau parako kvapą, skonio ne (nes turėjau nešaudantį šautuvą), patrankų griausmą ir kitą kovų žavesį. Nemažai nuotraukų įdėję latviai, yra atsiliepimų jų forume, galima rasti ir filmuotą medžiagą - 40 minučių trukmės video, straipsnį apie patį renginį..
O aš, Napoleono armijos 129 linijinio pėstininkų pulko fuzilierius galiu pasakyt, kad renginys buvo zeba. Mūsų būry buvo ir naujokų, ir dėl girtumo nebeišėjusių į mūšį. Mūšyje mūsų buvo nedaug, bet elgėmės gana drausmingai:

Aš su būrio draugais atvykau penktadienį, buvom vieni pirmųjų atvykėlių. Įsikūrėm, pasistatėm palapinę, tada iki vakaro degustavom, maitinomės, bendravom. Nuostabų odininką sutikau ten - tikrai gražių odos gaminių padaręs yra (jei reiks kokios odinės gertuvės, spec. diržo ar kito odinio gėrio - kreipkitės). Sulaukėm kitų dalyvių - atvyko ne tik lietuviai, buvo ir kaimynų - latvių, baltarusių, lenkų. Smagu vėl pamatyti žmones, kurie rekonstrukcijose ne pirmą kartą. Smagu ir buvo su lietuviais totoriais pabendrauti - jie pirmą sykį dalyvavo kaip totorių pulkas rekonstrukcijoj.

Šeštadienis išaušo gana tvarkingas, prasigiedrijo, o per mūšį ir saulė išlindo (tikrai neprašiau). Apie pietus vyko paradas Ukmergės gatvėmis, merginos iš balkonų mėtė mums gėles, iš vado gavę leidimą mano draugai pora prigriebė būrin. Po parado prie Deltuvos pagerbtas paminklas Deltuvos mūšiui, o po to jau laukė nuostabūs pietūs ir pačio mūšio laukimas. Mūšis prasidėjo voltižierių apšaudymais (tų laikų snaiperių pasirodymu), patrankų salvėmis, vėliau prisidėjo pirotechnika (vaizduojanti, kad patrankos sviedinys įsirėžė į žolę). Vėliau frontinė ataka, padegti nameliai specialiai tam pastatyti, šieno kaugės. Puolimas, atsitraukimas, puolimas atsitraukimas, pora susirėmimų su rusais face-to-face ir viskas užsibaigė, kai rusai buvo nukauti - užbaigė patrankos kartečė, nušlavusi visą rusų būrį.
Visgi negaliu atsižavėti ta senovine linijine taktika. Negaliu atsižavėti tais laikais, kai dar nebuvo automato, geležinkelių, nekalbant apie tankus ir lėktuvus. Mūšis kareiviui būdavo šventė, nes jis galėjo būti paskutinis. Ir tik Napleono eroj prasidėjo tokios masinės armijos - mūšiuose susigrumdavo iki ketvirčio milijono kareivių. Mūšiai ir karai seniausiai praėjo, o garsas apie juos sklandys amžinai!