2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Mokslinės veiklos įvertinimas

Sveiki.
Po daugelio įrašų ”ne į temą” galiu nuoširdžiai pakalbėti apie savo mokslinę veiklą.
Vakar mes sužinojome, kad mūsų straipsnis galutinai priimas į Optics Express ir bus išspausdintas kovo 1 d. Internete jis jau patalpintas. Pusantrų metų tyrinėjome parametrinę fluorescenciją, kurios pagrindiniai dėsningumai jau seniai ištirti 7 dešimtmetyje, po to kai 1960 metais buvo sukurtas lazeris. Šio reiškinio esmė daugmaž tokia: Lazerio pluoštu šauni į specifinį netiesinį kristalą ir kristale sukuriama kūginė spinduliuotė. Kaupinimo fotonas skyla į du mažesnio dažnio (raudonesnės spalvos) fotonus. Kitaip tariant vyksta parametrinė sklaida. Šis reiškinys yra pirmas žingsnis užkuriant parametrinius stiprintuvus - įrenginius, kuriais galima pakeisti turimo lazerio bangos ilgį gan plačiame diapazone neprarandant labai daug energijos. Naujos spalvos pluošte, išeinančiame iš tokio parametrinio stiprintuvo, energija gali siekti iki 30-35% pradinės energijos.
Na, mes nieko nestiprinome, bet nagrinėjome tik parametrinę sklaidą, kurios metu energijos keitimas į parametrines bangas yra tiesinis - dvigubai daugiau energijos sukiši į kristalą, dvigubai daugiau parametrinės šviesos iš jo išeina. Tiesa, šio proceso efektyvumas yra labai mažas - parametrinės šviesos energijos gauni tik 10^-6 - 10^-8. Žodžiu, sukurtos šviesos energija daugiau nei milijoną kartų mažesnė nei pradinė kaupinimo energija. Pagrindinis fokusas, kurį mes pademonstravome, kad šią sklaidą sukūrėme ne su lazeriniu šaltiniu, o su šviesos diodu, visiškai nekoherentine šviesa. Skambiai pasakius, 50 metų buvo manoma, kad parametrinė sklaida įmanoma tik naudojant koherentinę (lazerinę) šviesą, o mes pademonstravome, kad tam nebūtinas lazeris.
Antra džiugi naujiena, kurią tik šiandien sužinojau, kad esu priimtas į kovo antroje pusėje vyksiantį kvantinės komunikacijos seminarą. Bus proga pristatyti šiuos mūsų pasiekimus plačiam kvantikų ratui. Tiesa, tikiuosi, kad dėl techninių kliūčių neišbrauks manęs iš to seminaro. Esmė tokia, kad kvietimas į konferenciją, išsiųstas vsaraio 11 d., nukeliavo į spamą (gmail jei mato, kad siunčiama daugeliui žmonių, matyt užskaito laišką kaip spamą). O deadline'as, iki kada reikia išsiųsti jiems registracijos dokumentus ir savo stendinio pranešimo santrumpą/tezes, yra šiandien. Registraciją nusiunčiau jiems šiandien, bet santrumpos taip ir nespėjau. Ir tai, laišką su informacija apie save ir atsiprašymu, kad vėluoju, nusiunčiau jau po 17h jų laiku. Tad liko šioks toks neramumas “ant širdies“.
Jeigu viskas gerai, tai tame seminare susitiksiu su Martynu, kuris pasirodo taip pat jame dalyvaus. Netgi gyvensime tam pačiam kambary viešbuty. Ot laikai atėjo, draugus susitinki tik moksliniuose seminaruose :D

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

Ričardas Berankis - dar vienas lietuvis, kuriuo galime didžiuotis

Dažniausiai apie žymius žmones yra rašoma, kai juos lydi sėkmė, o pamirštami, kai nuo jų nusisuka fortūna. Aš ir nebūsiu išimtis. Rašau apie R. Berankį pasibaigus jo sėkmingiausiam karjeros turnyrui. Tiesa, ketinau rašyti užvakar ar vakar, kai dar nebuvo paskelbti nauji ATP reitingai, bet taip jau išėjo, kad rašau būtent pirmadienį, kai skelbiami nauji ATP reitingai.
Jaunuoliui dar 19 metų, o jis jau sparčiai veržiasi į teniso elitą. Jis jau tapo geriausiu Lietuvos tenisininku (nežinau kaip sovietiniais laikais buvo). Tiesa, lietuvių išeivių šeimoje gimęs V. Gerulaitis 1978 buvo užkopęs į 3 geriausių pasaulio tenisininkų poziciją. Taigi, norint tapti absoliučiai geriausiu lietuviu tenisininku R. Berankiui reikės dar pasistengti :)
Ką jis gero praeitą savaitę nuveikė? San Jose (JAV) vykusiame SAP Open turnyre pateko į ketvirtfinalį, ten pralaimėjo 12 pasaulio raketei, antrajai turnyro raketei ispanui F. Verdasco, kuris vėliau laimėjo patį turnyrą, pelnė 57 reitingo taškus (viso turi 238) ir reitinguose gerokai truktelėjo aukštyn - iš 255 į 199 poziciją. O visos karjeros reitingų istorija taip pat atrodo įspūdingai:

Besekdamas Ričardo pasirodymą šiame turnyre pasidomėjau, kaip gi skaičiuojami tie ATP reitingai. Natūralu, kad yra įvairaus sudėtingumo turnyrų, tad kuo rimtesnis turnyras, tuo daugiau taškų galima užsidirbti jame skinant pergales. Patekimas į aukštesnį turnyro etapą praktiškai dvigubina pelnomus taškus (griežtai ši taisyklė galioja geriausiems turnyrams >ATP 250 ir iki pusfinalio barjero). Krūčiausiuose, Grad Slam turnyruose nugalėtojas pelno 2000 taškų, finalinikas 1200, pusfinalininkas 720 ir t.t. Šiame turnyre, kuriame žaidė Ričiardas, nugalėtojas pelnė 250 taškų (ATP 250 turnyras). Pats Ričiardas, patekdamas į ketvirtfinalį pelnė 45 taškus + 12 taškų už įveiktą atrankos etapą.
Nors vėlgi, griežtos taškų skirstymo sistemos nėra, ji metai iš metų kiek koreguojama. Matyt tai priklauso ir nuo turnyro prizinio fondo. Žodžiu, nesu teniso ekspertas, subtilybių nežinau :)
Žodžiu, džiaugiuosi, kad atsiranda vis naujų žmonių, kurie garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Džiaugiuosi, kad Lietuva garsi ne vien tik krepšiniu ir lazeriais.

2010 m. vasario 13 d., šeštadienis

Šiandieną bloge gedulas

Sveiki.
Liūdna žinia šiandieną pasiekė mane iš pajūrio. Šią naktį mirė mūsų draugas, mokslų bendražygis, buvęs grupiokas, mano buvęs kambariokas Marius. Tebūna jam minkšta lietuviška žemelė.
Iki susitikimo, Mariau!

2010 m. vasario 3 d., trečiadienis

LUNI patirtis

Praėjusį šeštadienį buvom su draugu Andrium nuvažiavę į Alytų. Vyko LUNI paskaita vietiniams klausovams ir žiūrovams. Su Andriumi laisva valia sutikom apšviesti Pietų Lietuvos gyventojus apie optiką. Andrius pudrino smegenis apie lazerius, aš apie dangaus šviesą, vaivorykštes, halus. Žodžiu, tegyvuoja šviesa :)
O viskas pridėjo nuo mano malonios pažinties su vienu tokiu skulptorium iš Alytaus, kuris prisidėjo prie kadaise vykusios parodos ”Langas į šviesą.” Aš jam taipogi padėjau darbuotis ten. Dar gidu dirbau. Žodžiu, gražios parodos apie šviesą proga gera draugystė ir prasidėjo.
O jis dabartės Anglijoj studijuoja, bet Alytui kuruoja LUNI paskaitų rengimą. Tai su manim ir susisiekė per jį prieš Kalėdas. Nu sakau, okey, galiu prisidėt, pakalbinau savo du draugus lazeristus, tai draugas doktorantas sako: nu tu manęs gal neprašyk, reik leisti daktarui pasireikšti. Taigi, pasiėmiau į draugiją daktarą.
Jis pradėjo, apie lazerius pripasakojo visokių baikų. Ir teisybės papasakojo, nebuvo viskas vien juoko forma kalbama. Žodžiu, sklandžiai, kaip ir priklauso daktarui, praėjo. Paskui aš apie dangaus spalvas, apie vaivorykštes ir halus ėmiausi kalbėt. Visai tvarkingai prišnekėjau. Vienoj vietoj rimčiau buvau praradęs klausytojų dėmesį, kai apie šviesos klajones po ledo kristalus pasakojau. Iš tiesų, tokio tvarkingo nuoseklumo šiek tiek trūko. Bet publika liko patenkinta. Net klausimų sulaukėm!!
O žiūrovai labai smagūs buvo. Apie 30 jų susirinko. Daugiausia moksleiviai, jų daugiausia meniškos sielos buvo. Buvo keletas ir suaugusiųjų. Mus svetingai priėmė, svetingai išlydėjo (tiek kad skubėt reikėjo mums). O skubėjau išties į spektaklį Čechovo, paskui dar degustavimas vyko. Žodžiu, ta diena buvo ilgoka - 20 valandų.
Tiek tos mano patirties sėmimosi Dzūkijos sostinėj.