Vasara praėjo, išvyko ir vasaros nuotykė

Buvo įdomybių šią vasarą.
Apskritai man vasara būna psichologiškai sunkiausias periodas - veiklos nebebūna, draugų nėra, užsiimk vienas pats sau kuo tik nori. Žodžiu, depresiją varantis laikotarpis.
O šią vasarą kažkaip viskas švelniau praėjo. Didele dalimi dėl smagių kelionių, dėl dainavimų vasarą ir dėl vasaros nuotykės :)
Bendrai sudėjus tikrai nesusidarytų 20 valandų, kartu su ja praleistų. Bet neverta skaičiuoti laiko. Žaibiškai ji atsirado gyvenimo erdvėlaikyje, tikėtinai ir išnyko. Gal supernovos sprogimu ir nepavadinsi, bet paliko žymę many kažkur. :)
Ačiū tau už įsimintinas akimirkas, praleistą laiką, ačiū tau už pokalbius internetinėje erdvėje, ačiū tau už tai, kad turėjau dėl ko gyventi šią vasarą, ačiū tau už... žodžiais sunku išreikšti. Pati žinai :)
Žodžiu, susitiksim kurnors Europoje ;) Sėkmingo starto svetur!

Rugpjūtį teko padainuoti

Rugpjūčio 3 dieną išsiunčiau straipsnį į žurnalą, taigi neatsitiktinai rugpjūtį neoficialiai atostogavau. Visiškai nuo fizikos atitrūkau. Na, tiesa nuo rugpjūčio vidurio atnaujinom savaitinius kvantinės optikos seminarus. Vis tik ten vargo būdavo, tačiau...
Iš esmės rugpjūtis man buvo dainavimų mėnuo. Net du sykius su ”Aidija” keliavom į Kražius ar jų apylinkes: rugpjūčio 6-7 aplankėm Šiluvą, Tytuvėnus, Kražius ir Šiaulius. Ten vyko grigališkojo choralo giedotojų mokymųsi savaitė. Tad sugiedojom dvejose mišiose. Na o rugpjūčio 20 dieną sugrįžome : Kražius tam, kad sudalyvautumėme Kražių festivalio baigiamajame koncerte. Tą dieną atlikome barokinę Purcellio operą ”Didonė ir Enėjas”. Na, galėčiau įsirašyt tą dieną į savo metraštį, kaip dieną, kada pirmą kartą dalyvavau operos atlikime. Neilga toji opera - valandos trukmės: kvartetui, solistams ir chorui.
Po operos grįžom gilią naktį - Vilniuje buvome prieš 3h nakties. Kitą dieną kas sugebėjome kėlėmės anksti, kad puse 9 išvažiuotumėme į Elektrėnus kartus su Čiurlionio mokyklos choru pagiedoti mišiose. Prisijungiau. Juk smagu gimtame kaime sudalyvauti atliekant kokybišką muziką.
Bet apie viską trumpas fotoreportažas:

Pirmą sykį Šiluvoje apsilankiau. Ten giedojom mišiose ir pasivaikščiojom aplink. Užėjom ir į koplyčią, prie kurios yra akmuo, ant kurio buvo Marija pasirodžius


Kita stotelė buvo Tytuvėnai. Čia važiavom kaip turistai. Iš tiesų žavingas vienuolyno ansamblis čia yra. Nukeliavom į vienuolyną, pasidarėm repeticiją. Ten žmonės ruošėsi vetuvėms. Vietiniai vienuolyno prižiūrėtojai pasakė, kad laukia prezidentės. Galvojau, kad jie juokauja, bet pasirodo, kad ne. Žodžiu, praėjo ji per vienuolyną mums berepetuojant.


Trečioji rugpjūčio 6 stotelė buvo Kražiai. Apsitojome gyventi šioje kolegijoje. Kražiuose nekoncertavome. Tiesiog linksmai praleidom vakarą, pasipirtinom, pasimaudėm, pranakvojom ant grindų, kitą rytą repetavom ir išvažiavom į Šiaulius


O Šiauliuose dalyvavom baigiomosiose religinės savaitės pamaldose. Užsiimėm tai, ko ir atvykom - pagiedojom

čia grigališkojo giedojimo grupelė

Kaip minėjau, rugpjūčio 20 sugrįžom į Kražius. Čia pasiruošimo koncertui vaizdai

Ruošėsi ir solistai:

O tu Nida...

Na ką, vasara praėjo, tad jau seniai laikas prisiminti, ką dar smagaus nuveikiau vasarą.
Šiemet su naujuoju choru „Aidija“ liepos mėnesį (8-17 dienomis) praleidau Nidoje. Dalyvavome Thomo Manno festivalyje. Vos spėjau grįžti iš Italijos (lėktuvas nusileido liepos 7 dienos vakare), vakare prieš miegą persidėjau daiktus naujai kelionei ir liepos 8 rytą išvažiavome į Nidą.
Pats festivalis praėjo šauniai. Turėjom 4 koncertus. Pirmadienį (liepos 11) atlikom Čiurlionio dainas, antradienį – Brucknerio kūrinius, tai buvo sunkiausias koncertas, trečiadienį jau lenvesnė diena, nes kokias 4 Karnavičiaus dainas dainavom. Na, po to sekė trijų dienų pertrauka ir šeštadienį (liepos 16) Bacho 21 kantata su orkestru ir solistais.
Žodžiu, repeticijų ir koncertų netrūko. Bet geros nuotaikos tuo labiau nebuvo maža. Kiekvieną dieną turėdavom bent po 2-3 valandas laisvas, tad buvo galima ir prie jūros pabūti. Vieną dieną turėjom visiškai laisvą, bet gaila, kad tą dieną lyg tyčia lijo. Jūra buvo ganėtinai normali, gal kiek mažai banguota. Alaus netrūko, kompanijos taip pat. O apie viską lengviausia pakalbėti fotoreportažu:

Neringa mus dar kelte pasitiko nuotaikingai: žuvėdrų šokiu

Pačioje Nidoje smagu buvo pasivaikščioti, užkopti ant Parnydžio kopos

Patys koncertai vyko Reformatų bažnyčioje. Jauki, maža bažnytėlė, kurioje buvo gera dainuoti

Laisvas laikas iš esmės daugiausia buvo leidžiamas pajūry


Kai kurie vakarai bei naktys - prie Kuršių marių. Pilnatis virš Kuršių marių sukuria nuostabų jausmą

Vienintelę laisvą dieną buvo lietinga. Tačiau juk ir lašuose verda gyvenimas

Paskutiniosios dienos Nidoje - negalėjimas atsidžiaugti paplūdymiu, jūra, smėliu, gerais draugais ir gera nuotaika





Su liūdesniu ir nuovargiu palikę užsienio vardo vertą Nidą, dar kartą susitikom su linksmosiom žuvėdrom