Jimi Hendrix diskografija. 3 dalis

Pirmąją diskografijos dalį galite rasti čia
Antrąją diskografijos dalį galite rasti čia
Trečiojoje diskografijos dalyje - gyvo garso albumai ir rinkiniai, išleisti po Jimio mirties.

”Isle of Wight” (1971)

 1971 metais išleistas gyvo garso albumas ”Isle of Wight”, kuriame sudėti 6 kūriniai iš paskutinio Jimio koncerto Didžiojoje Britanijoje (1970 08 30 Isle of Wight festivalyje). Dainos išdėstytos visai ne iš eilės, kaip atliekamos koncerte: "Midnight Lightning" (pirmą sykį išleistas), "Foxy Lady", "Lover Man" (pirmą sykį išleistas), "Freedom", Dylano gabalas "All Along the Watchtower" ir "In From the Storm". Kūriniai pasižymi labai išplėtotomis gitaros solo partijomis (ypač "Foxy Lady"), tikrai gražiai skamba "Lover Man" – pasižymi ryškia melodine gitaros linija ir būtent šiame kūrinyje girdisi keli epizodai iš kažkokio klasikinio kūrinio (mano neišprusimas neleidžia pasakyti, iš kokio), Dylano gabalas didesnį įspūdį paliko studijiniam įraše – bet tai apgaulingas įspūdis, nes studijoje Hendrixas turėjo gerokai daugiau techninių galimybių išpildyti savo interpretaciją. "In From the Storm" prasideda geros minutės būgnų solo – tai buvo paskutinis koncerto kūrinys. Dar smagu girdėti, kaip tarp kūrinių Jimis derinasi gitarą – dėl pašėliško grojimo stygos smagiai išsiderino.

Skanaus "FoxyLady"(Isle of Wight Festival, 1970 08 30) skambesio.

“Hendrix in the West“ (1972)

 Įrašai paimti iš 4 skirtingų koncertų 1968-1970 metais. 11 kūrinių, kurių 4 yra koveriai: Anglijos himnas, "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band" (“The Beatles“), "Johnny B. Goode" (Chuck Berry), "Blue Suede Shoes" (Carl Perkins). Iš garsiųjų gabalų "Little Wing" ir “Fire“ suskambėjo normaliai – panašiai kaip albumų versijos, be ypatingų mandrybių. Iš koverių didelį įspūdį paliko "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band" – nors tai įrašas ne iš legendinio pirmojo jų atlikimo, kai Jimis atlik šį koverį praėjus vos dviem dienom po ”The Beatles” albumo išleidimo. Ir dar didelį įspūdį paliko "Johnny B. Goode" – visgi gerai skamba Jimio versija. O prieš dainą dar jaunuolis paklausė: “Is it too loud?“ Iš originaliųjų dainų "I Don't Live Today" pasižymėjo gerokai ilgesne versija, nes vidury dainos Jimis dar įmetė Amerikos himno intarpą, įspūdingai atlikta "Spanish Castle Magic" – vidury dainos 3 minutes truko būgnų solo. Nuožmiai, su šaižiomis gitaros solo partijomis atlikta "Voodoo Child (Slight Return)" ir pats pats pačiausias - "Red House" (San Diego, 1969 05 24). Va būtent šią šios dainos versiją aš labiausiai mėgstu. Būtent šį atlikimą aš vadinu tikru bliuzu. Šio koncertinio įrašo metu Jimis smagiai apgauna žiūrovus, kai vidury kūrinio jis nutyla, o žmonės pradeda ploti :) Kaip šauniai išplėtotos gitaros solo partijos – jokių žodžių kūriniui nereikia, visas emocijas atlikėjas perpasakoja instrumentu.

„Woke Up This Morning and Found Myself Dead“ (1980)

 1980 metais išleistas gyvo garso albumas „Woke Up This Morning and Found Myself Dead“. Tai ne koncertinių kūrinių rinkinys, bet jam session su Randy Hobbs, Buddy Miles ir Jim Morrison („Doors“ lyderiu; būtent dėl jo nuo Ingos gavau antpetį, kai jos paklausiau „O kas jis toks?“) rezultatas. Pirma albumo pusė susideda iš trijų gerai žinomų gabalų ("Red House", "Woke Up This Morning and Found Myself Dead" ir "Bleeding Heart" (Elmore James)), o antroji – tai vienas ilgas improvizacijos gabalas, suskaidytas į keletą atskirų gabalų: tai ir "Morrison's Lament", ir Beatles "Tomorrow Never Knows", ir Claptono chebros "Sunshine of Your Love". Beje, Morrison šioje sesijoje tiesiog būdamas girtas kvailiojo – rėkavo, keikėsi, šiek tiek dainavo.

Daina iš albumo - Elmore James kūrybos "Bleeding Heart", vienas ilgesnių įrašų.

“The Jimi Hendrix Concerts” (1982)

 1982 metais išleistas gyvo garso albumas “The Jimi Hendrix Concerts”. Jame sudėti 11 rinktinių kūriniai iš 6 skirtingų koncertų. Kai kuri gabalai jau buvo išleistipraeituose albumuose, kitų gabalų buvo išleistos skirtingos versijos. Bet atrinkti tikrai klasikiniai Jimio kūriniai (Fire, Red House, Stone Free, Little Wing, Voodoo Chile (Slight Return), Bleeding Heart, Hey Joe, Wild Thing, Hear My Train A Comin‘, Foxey Lady, ...). Kadangi nemažai jų jau buvau išskyręs iš ankstesnių albumų, atsirinkti tą vienintelę tampa lengviau, bet ne visai lengva.

Vis tik siūlau paklausyti gyvai atliekamo kūrinio, su kuriuo Jimis išgarsėjo. Tiesą pasakius aš ir pats šiuo kūriniu pradėjau pažintį su Jimiu. Absoliutus popso gabalas, parašytas Billy Roberts: „Hey Joe“ (Berkeley, 1970 05 30 (2nd show)).

Na, ir Billy Roberts originalioji versija.

„Johnny B. Goode“ (1986)

 1986 metų gyvo garso albumas „Johnny B. Goode“, trumputis,vos pusės trukmės įprastam albumui, talpina 5 kūrinius, atliktus dviejuose 1970 metų koncertuose: Atlanta International Pop Festival ir Berkeley Community Theatre. Kūriniai: "Voodoo Child (Slight Return) (edit)", "Johnny B. Goode" (Chuck Berry), "All Along the Watchtower" (Bob Dylan), JAV himnas ir "Machine Gun".

Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas, originaliai Chuck Berry, "Johnny B.Goode" (Berkeley, 1970 05 05 (1st show)).

Originali versija.

„Live at Winterland“ (1987)

 1987 metų gyvo garso albumas „Live at Winterland“ talpina 11 atrinktų kūrinių iš 6 koncertų, vykusių Winterland (San Francisco, California) 1968 spalio 10-12 – Jimis rengė po du koncertus per dieną. Ech, smagu klausyti atlikimo, kai grupė pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime, puikiai susigroję ir dar neprasidėjusi vidinė trintis. Įspūdingiausi kūriniai? "Manic Depression", "Sunshine of Your Love" (Eric Clapton, Jack Bruce, Pete Brown), "Spanish Castle Magic", "Red House", "Tax Free", "Wild Thing". Ir netgi tokie populiarūs gabalai kaip "Foxy Lady” ir "Purple Haze" puikiai skamba. Būtent juos į savo gyvenimo pabaigą Jimis grodavo su ne tokiu užsidegimu kaip kūrybinėj pradžioj.

Išsirinkti vienintelį kūrinį iš albumo vėl sudėtinga. Šį kartą siūlau pasiklausyt "Manic Depression" (Winterland, 1968 10 12, (2nd show)), kuris gyvai buvo atliekama retai. Žinoma, gyvas įrašas gerokai ilgesnis nei studijinis. Dar vienas faktas, kad kaip gyvas įrašas jis išleidžiamas pirmą sykį.

„Stages“ (1991)

 Pirmasis koncertas – Stockholm (September 5, 1967): miela daina “Wind Cries Marry“, kiek daugiau pažaistas su „Purple Haze“, bet iš esmės visos dainos yra albumų versijos. Koncertas pradedamas „The Beatles“ koveriu „Sargeant Pepper's Lonely Hearts Club Band“, bet toliau skamba vien Jimio kompozicijos.

Antrasis koncertas - Paris (January 29, 1968). Išskirtinės dainos: “Catfish Blues”, “Drivin’ South”. Nė viena jų nėra Jimio kūrybos (pirmoji Muddy Waters, antroji Curtis Knight), bet užtat smagiai išplėtotos iki beveik 9 minučių trukmės kūrinių. Aišku dieviškai skamba „Little Wing“, o koncertas užbaigiamas (kaip ir pirmasis) su „Purple Haze“. Kitas koncertas – kitoks skambesys. Tiek, kad per šį gabalą labai ryškiai buvo įrašyti atodūsiai.

Trečiasis koncertas – San Diego (May 24, 1969). Dar daugiau šėlsmo, dar toliau nuo albuminių įrašų. Tai vienas paskutiniųjų pasirodymų trijulės „The Jimi Hendrix Experience“, kuri ilgus metus kūrė ir dirbo kartu. Išskirtinių kūrinių nemažai. Tai ir „Spanish Castle Magic“ su būgnų solo ir iškarpa iš „Cream“ koverio „Sunshine of Your Love“, tai ir tobulas bliuzas „Red House“ (būtent šitą versiją atsirinkau iš albumo „Hendrix in the West“), tai ir „I Don‘t Live Today“, kurioje įpinta Amerikos indėnų dvasia (pats Jimis turi indėnų kraujo) ir ištrauka iš JAV himno bei viena melodijai iš kažkurio „The Beatles“ kūrinio, tai ir dar kartą atlikta „Purple Haze“ ir „Woodoo Child (Slight Return)“, su kuria užbaigė šį koncertą.

Ketvirtasis koncertas – Atlanta (July 4, 1970). Čia Jimis koncertuoja su „Band of Gypsies“ sudėtimi. Išskirtiniai kūriniai: „Hear My Train a Comin‘“,“Stone Free“, pilnai sugrojo JAV himną. Na ir vėl koncertą užbaigia su „Woodoo Child (Slight Return)“ – nors gana trumpa (7 min), bet įspūdinga versija. Kažko daugiau tikėjausi iš „Room Full Of Mirrors“, bet greita josversija man nepatinka. Senesnė, artimesnė bliuzui skamba įtikinamiau.

Vienintelė daina iš visų 4 albumų? Jums leidus pasirinksiu dvi. Iš antrojo koncerto Paryžiuje „Catfish Blues“ ir iš trečiojo koncerto „I Don‘t Live Today“.

„Woodstock“ (1994)

 Turbūt nereikia pristatinėti 1969 metais vykusio Woodstock festivalio... Didžiausias ever forever (pusė milijono klausytojų, dar du milijonai buvo pakeliui). Tačiau išskirtinis pasirodymas buvo tekęs Jimiui. Jam buvo suteikta garbė užbaigti festivalį. Turėjo groti sekmadieno vakarą, tačiau dėl audrų ir kitų priežasčių vėluojant pasirodyti kitiems atlikėjams, į sceną Jimis užlipo tiktai pirmadienio 9 valandą ryto, todėl jį girdėjo tik maža dalis klausytojų (apie 25 000). Pasirodymas truko apie dvi valandas, iš kurių nemaža dalis kūrinių būtent skamba šiame albume. Tiesa, šiamefestivalyje JImis pasirodė jau nebe su savo senąja grupe, bet su “Gypsy Sun and Rainbows” – pasiliko senąjį būgnininką Mitch Mitchell, bosistu pasikvietė armijos laikų draugą Billy Cox ir dar pora jaunuolių pasikvietė.

Palyginus su kitais koncertais, šis ko gero labiausiais psichodelinis, bent kiek jų teko iki šiol girdėti. Viena dėl ko, nes nemažai improvizacijos gabalų yra, antra – prastai dera instrumentai. Na, Jimis gitarą persiderindavo bene ko kiekvieno ilgesnio kūrinio. Bet šiuo atveju nedera bosinė gitara, nair matyt dar ritminė. Tiesa, šiame albume nesilaikoma realios koncertinės tvarkos, pirma pusė albumo sudaryta iš padrikų kūrinių, na o antra albumo pusė jau atitinka koncerto pabaigos nuoseklumą. Išskirtiniai kūriniai: “Hear My Train a Comin'”, legendinis “Voodoo Child (Slight Return)/” atlikimas, na ir žinoma epinis JAV himnas, dedikuotas Vietnamo karui: “The Star Spangled Banner”. Anksčiau jis yra padaręs studijinių įrašų, kartais atlikdavo koncertuose, vėliau taip pat koncertuose naudodavo himno melodijas, tačiau visą pilnai himną nevisada sugrodavo. Gardus Jimio psichodelinis Amerikos himnas.

„BBC Sessions“ (1998)

Tai gyvo garso albumas, kuriame sudėtos visos Jimio sesijos BBC radijuje. Praktiškai visi kūriniai įrašyti 1967 metais, tik keli kūriniai yra iš 1969 metų pradžios. Anksčiau buvo išleistas albumas „Radio One“, kuriame jau skambėjo nemaža dalis kūrinių iš šio albumo. Na, kelis kūriniai („Hey Joe“, „Foxy Lady“, ‚Driving South“, „Hear My Train A Commin‘“) skamba po du tris kartus – kelios skirtingos versijos. Bet ir smagu girdėti šiek tiek besiskiriančias versijas. Kūrinys iš albumo – „DrivingSouth“, tris kartus skambėjęs albume. Originaliai Curtis Knight kūrybos:.

„Live at the Fillmore East“ (1999)

 Nuostabūs gyvi įrašai iš legendinio naujametinio Jimi Hendrix pasirodymo su savo grupe „Band of Gypsies“. Tiksliau sakant, iš keturių koncertų, vykusių 1969 gruodžio 31 ir 1970 sausio 1. Taip daugybė valandų gyvos muzikos,kurios užteko mažiausiai keturiems albumams išleisti.

Šiame albume yra tikrai nemažai ko, kadangi jo trukmė – dvi valandos.Yra ir Jimio stiliumi sugrota tradicinė naujametinė giesmė “Auld Lang Syne”, yra ir improvizacijų, yra ir epinių kompozicijų (“Stone Free”, dvi versijos “Machine Gun” ir "Hear My Train A Comin'"), trunkančių 9-13 minučių.

Šį kartą siūlau paklausyti Buddy Miles kūrybos kūrinį "Changes", kuriame skamba pačio autoriaus balsas.

„Live at Woodstock“ (1999)

 Praėjus 30 metų po legendinio festivalio galų gale išėjo pilnas Jimi Hendrix koncertinis albumas. Dar 1994 metais buvo išleistas koncertas Woodstocke, tačiau tik didesnė dalis. Nieko naujo apie patį pasirodymą nebepasakysiu nei kad pasakiau šalia 1994 metų albumo, tik pridėsiu apie autorines teises. 1995 metais Al Hendrix, Jimio tėčiui, atgavus autorines teises į sūnaus kūrybą, prasidėjo originalių įrašų, nedaug apdirbtų, leidyba. Dėl to ir egzistuoja du Woodstocko oficialūs albumai, išleisti skirtingų kompanijų. Šiame albume iš esmės iškirpti perkusininkai, iš esmės palikti tik tyrs muzikantai: Jimi Hendirx, Billy Cox ir Mitchell Lee. Apie patį albumą muzikos kritikas Stephen Thomas Erlewine yra pasakęs: „Taken individually, these performances are usually enthralling, but Live at Woodstock will exhaust the average listener. Which is not to say it isn't a worthwhile experience. As a historical document, it is interesting and revealing, and Hendrix historians undoubtedly will find several of these performances necessary. But this not an essential addition to the average fan's library, simply because Hendrix blew minds at Woodstock through excess, not focus.“

Kūrinys iš albumo: "VoodooChild (Slight Return)", kurį jau seniai reikėjo atsirinkti,kadangi jį labai dažnai Jimis grodavo koncertuose, jį vadindavo naujuoju himnu.

„The Jimi Hendrix Experience“ (2000)

 Keturių kompaktų rinkinys, kuriame sudėta daugybė įvairiausių kūrinių iš ilgos, keturių metų „Jimi Hendrix Experience“ grupės veiklos. Keturios su puse valandos muzikos. Tiesa, didžioji dalis kūrinių jau yra išleista, dažniausiai, jei tai „niekada neišleista versija“ – tai tiesiog paimtas kitas studijoje įrašytas takelis, kuris nepateko į originalią versiją. Muzikos kritikas Sean Westergaard apie albumą: „is a fine addendum to the Hendrix legacy, but not the place to start; this is a set for someone who already has the studio albums and can't get enough of his genius. The disappointment a hardcore collector might feel at having heard most of this material already should be outweighed by the beautiful, warm sound achieved by Eddie Kramer and the general high quality of the package“.

Keturi kompaktai – keturi kūriniai Jums. Pirmasis kompaktas praktiškai ankstyvoji grupės kūryba, 1966-1967 metų studijiniai ir koncertiniai įrašai. Iš 14 kūrinių 2 niekada nebuvo išleisti. Tad vienas jų – "Taking Care of No Business".

Antrasis kompaktas – vėl jau žinomi kūriniai, išleisti truputį kitomis versijomis. Kai kurie iš gyvų koncertų, kiti – tiesiog kitos studijinės versijos. Pvz., po „Bold As Love“ kūrinio galima girdėti Jimio balsą: "let's try it one more time, alright?". Šiaip iš visų kūrinių tik „Gloria“ buvo praktiškai negirdėta, nors teigia, kad ji jau buvo išleista. Vienintelis naujas kūrinys šiame kompakte – „It's Too Bad“, kurio pagrindinė bliuzinė ritminė gitaros partija identiška „Catfish Blues“.

Trečiasis kompaktas pilnas tikrai geros muzikos. Tai vėlyvoji Jimio kūryba 5 kūriniai paimti iš trijų 1969 metais vykusių koncertų (Los Angeles Forum, San Diego Sport Arena ir Royal Albert Hall (London)). Visi šie pasirodymai jau girdėti ankstesniuose albumuose.Kūrinys iš šio kompakto: „RoomFull of Mirrors“.

Ketvirtas kompaktas – paskutinieji Jimio kūrybos metai. Net trys kūriniai jame yra niekad anksčiau neišleisti. 5 kūriniai ("Johnny B. Goode", "Blue Suede Shoes“, "Hey Baby/In from the Storm”, "All Along the Watchtower”, "In from the Storm”) yra iš trijų koncertų (Berkeley, Maui (Hawaii) ir Isle of Wight). Kūrinys iš šio kompakto – pirmą kartą išleistas “Country Blues”.

„Blue Wild Angel: Live at the Isle of Wight“ (2002)

 Gyvo garso albumas iš vieno paskutiniųjų Jimio pasirodymo ir paskutiniojo Didžiojoje Birtanijoje – 1970 rugpjūčio 31 dieną vykusio Isle of Wight festivalio. Tai buvo didžiausia Jimio auditorija - apie 200 000 žiūrovų. Realiai šį kartą albumo neklausiau, o žiūrėjau šio pasirodymo vaizdo įrašą, kuriame tik trijų dainų nebuvo ("Midnight Lightning", "Hey Baby (New Rising Sun)" ir "Hey Joe"), lyginant su albumu. Smagu matyti vaizdus prieš pat koncertą, kai toks sumišimas, muzikantai lipa ant scenos, derinasi instrumentus. Dar smagu matyti kaip Jimis elgiasi scenoj, nuolat kontaktuoja su savo muzikantais, su garsistu, dainos eigoj derinasi stiprintuvus ar efektus. O dar privalumas tas, kad girdi vientisą garsą, be peršokimų tarp dainų. Pvz., pirmus tris kūrinius ("God Save the Queen", "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band", „Spanish Castle Magic“) grupė sugrojo vienu ypu. Garso kokybė tikrai gera, tik kai kuriose dainose stiprintuvai pagaudavo radio signalus ir apsaugos darbuotojų radio pokalbius. Bet tai savotiškai žavu. Ypač puikiai pokalbiai įsiliejo kūrinį „machine Gun“. Beje, būtent ši „Machine Gun“ versija yra pati ilgiausia iš visų visų Jimio kūrinių – 22 minutės. 22 minutės nuostabios psichodelikos. Žinoma, tobulai skambėjo „Red House“. Per „Foxey Lady“ Jimis linksminosi atlikdamas savo triukus – grojo gitarą įsirėmęs į klyną, perkėlęs koją virš gitaros,grojo su dantimis, liežuviu.

Kūrinys iš koncerto? Žinoma, kad „Machine Gun“, tačiau iš tų kurinių,kurių dar nebuvau atsirinkęs, tai Bob Dylano „All Along the Watchtower“.

Beje, bandžiau surasti „Machine Gun“ pilną versiją, tačiau radau tik pradžią ir pabaigą be vidurinės būgnų solo dalies.

„Live at Berkeley“ (2003)

 Tai vientisas Jimio koncertas, vykęs 1970 gegužės 30. Tą dieną vyko du Jimio pasirodymai, tad šiame albume girdime muziką iš antrojo pasirodymo. Didžioji dalis pirmojo pasirodymo yra išleistas kaip koncerto video, kurį taipogi su malonumu peržiūrėjau. Juk viena yra girdėti sukurtą muziką,kita yra matyti kaip sukuriama muzika. Vientisas, gražus, gana trumpas (virš valandos) pasirodymas, nuskraidinantis klausytoją kažkur kitur, dvasinį kosmosą. Ypatingas Berkely tuo, kad tuo metu dažnai vyko riaušės, vienų jų metu buvo nužudyti keli protestuotojai. Į pačią areną, kurioje vyko Jimio koncertas, žmonės, negalėję susimokėti už bilietą, bandė įvairiais būdais patekti – lipo ant stogo, daužė langus.Iš atliktų kūrinių eilinį kartą galim išskirti “Machine Gun”, “Woodoo Child (Slight Return)”, Amerikos himno ir “Purple Haze” dualizmą.

Iš visų koncerte atliktų kūrinių atsirinkus tuos, kurių dar nebuvau atsirinkęs ankstesniuose įršuose, telieka tik trys kūriniai. Pasirinkimas iš šių trijų kūrinių - "Hey Baby(New Rising Sun)".

„The Singles Collection“ (2003)

 Įvairiausių singlų rinkinys. Norėtųsi sakyti visų singlų rinkinys, bet tai netiesa. Trijų singlų trūksta. Ir dar pora kūrinių įdėta, kurie realybėj singluose nebuvo pasirodę. Žodžiu, silpniau nei vidutinis rinkinys. Dabar sunku suprasti, kam reikia iš viso leisti singlus – vinilus, kuriuose yra po dvi dainas? Dabar turim youtube, kuriame drąsiai grupės gali populiarinti savo būsimus albumus. Na, senais laikais singlas buvo albumo reklaminis veidas. Šiaip, įdomus trijų Kalėdinių kūrinių miksas ("Little Drummer Boy", "Silent Night", "Auld Lang Syne").

Daina iš rinkinio: „SteppingStone“.

„Live at Monterey“ (2007)

 Gyvo garso albumas, kuriame įrašytas pilnas „Monterey International Pop Festival“ pasirodymas – apie 45 minutės, vykęs 1967 birželio 18. Visų pirma, pats festivalis buvo surengtas pirmą kartą – trijų dienų pop muzikos fiesta, nes iki tol Monterey buvo rengiami tik džiazo festivaliai. Visų antra, tai buvo pirmasis Jimio pasirodymas Amerikoje. Jei Europoje jis jau buvo populiarus, tai jam darreikėjo atverti duris į Ameriką, nes pirmasis jo singlas nesulaukė didelio dėmesio. Taigi, šiuo pairodymu jis įsiveržė į Amerikos rinką. Kartu su šiuo albumu buvo išleistas ir concerto vaizdo įrašas kuriametruko tik vienos dainos (“Can You See Me?”). Pasirodymas gana trumpas, pusė dainų yra koveriai. Tipiškas ankstyvosios Jimio kūrybos koncertas – dainos gana trumpos, gitaros solo partijos ar improvizacijos nėra išplėtotos. Tačiau scenoj atrodo efektinga. Ir apranga, ir savo grojimo stiliumi. Atrodo, kad gitara yra jo neatsiejama kūno dalis. Pademonstravo bene visus savo įmanomu triukus: grojimas alkūne, dantimis, grojimas gitarą laikant tarp kojų, virš galvos, už nugaros.

Įspūdingiausias koncertinis kūrinys be abejonės yra “Wild Thing”, paskutinis kūrinys, kadangi po šio pasirodymo jis “paaukojo tai, ką jis myli”. Paskutinį kartą “pasimylėjęs” su savo gitara jis ją sudegino ir sudaužė, gitaros dalis atiduodamas publikai. Prieš kūrinį jis publikos prašė, kad nepagalvokit, jog aš išprotėjau, tiesiog savo gimtosios šalies publikai jis norėjo paaukoti savo gitarą.

“West Coast Seattle Boy: The Jimi Hendrix Anthology” (2010)

 Unikalus albumas. 4 kompaktai, 250 minučių muzikos, dedikuotos chronologiniam Jimio muzikos progresui. Dar rinkinyje yra dokumentinis filmas „Jimi Hendrix Woodoo Child“. Will Hermes iš žurnalo „Rollin Stones“: „To be sure, this box is for the fans. But even when the tracks don't shed new light, they still burn as bright as the sun.“ Sean Westergaard iš allmusic.com: „an amazing chronological, career-spanning collection of Hendrix material, but it's far from a greatest-hits or career overview and is probably not intended for the casual Hendrix fan. It's more of an examination of Jimi's musical and artistic growth as a professional musician following his discharge from the Army. <> West Coast Seattle Boy is an in-depth examination of Jimi Hendrix for those that want to dig deeper than his album tracks and is quite a boon, even to longtime collectors.“

Pirmasis kompaktas – Jimio muzikinis kelias iki „The Jimi Hendrix Experience“. Kitaip tariant, pateikiami studijiniai įrašai įvairių muzikantų, kuriems Jimis grodavo: The Isley Borthers, Don Covay, Rosa Lee Brooks, Little Richard, Frank Howard & Commanders, Ray Sharpe, The Icemen, Jimmy Norman, Billy Lamort, King Curtis. Kartkartėm pasigirsta Jimio solo partijos,tačiau didžiąja dalimi jis tebuvo akomopiatorius. Kūrinys iš kompakto - "Have You Ever Been Disappointed" (Isley Brothers).

Antrajame kompakte – ankstyvoji Jimi Hendrix kūryba. Tai ir studijiniai bei koncertiniai 1967 metų įrašai, ir netgidemo įrašai viešbučiuose, kuriuose skamba vienas pats Jimis. Sunku išsirinkti vienintelį kūrinį. Kūrinyje „Angel“, kurį Jimis įrašė vienas pats viešbutyje skamba neįtikėtinai nuostabus Jimio balsas, o instrumentinis kūrinys „New Rising Sun“ atspindi svaiginančias Jimio gitaros vingrybes ir psichodelinį polinkį. Vis tik šį kartą pasirinksiu kūrinį „Angel“, kurį galima vadinti daina.

Trečiasis kompaktas jau vėlyvoji Jimio kūryba. Labai daug smagiai netikėtųkūrinių yra. Daug polinkio į džiazą, šiek tiek gyvų įrašų. Vieaas kertinių šio kompakto kūrinių – 21 minutės trukmės Jimio ir Youngo improvizacijų sesija. Labai smagiai skamba“Messenger“ ir Lary Lee kūrinys „Mastermind“ kūriniai. Būtent pastarąjį ir siūlau paklausyt.

Ketvirtasis kompaktas pratęsia trečiąjį – pilnas retų studijinių įrašų iš vėlyvosios Jimio kųrybos. Prasideda su didingu 15 minučių trukmės „Stone Free“ įrašu iš Fillmore East koncerto. Kūrinys iš šio kompakto – „Suddenly November Morning“, retas įrašas, kuriame Jimis groja akustine gitara. Žodžiu, absoliučiaipradinis kūrinio variantas, kuris tik primena, kad Jimis išėjo iš šio pasaulio pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime.

„Winterland“ (2011)

Paskutinis ir kol kas naujausias Jimio koncertinis rinkinys. Tiesa, šių metų lapkričio pabaigoje, per Jimio gimtadienį, kuris būtų vertas 70 metų jubiliejaus, bus išleistas koncertinis albumas Kiolne. O 2011 metų Winterland įraše keturiuose kompaktuose atrinkti kūriniai iš 6 pasirodymų, vykusių 1968 spalio 10-12 dienomis, po pora koncertų per dieną atliko. Primis trys kompaktai dedikuoti kiekvienai dienai, išrenkant iš abiejų koncertų geriausius, reikšmingiausius kūrinius, o ketivrtajame sudėta tai,kas liko nesudėta, bet verta paminėti.

Taip pat labai sunku išsirinkti pačius pačiausius kūrinius, nes skirtingų jų tėra tik 18, o jų didžioji dalis jau buvo paminėti mano aprašymuose. O jei atrinkčiau kūrinius, kurių trukmė viršija 10 minučių, susidarytų nemažas sąrašas: „Tax Free“ (du kartus), "Hear My Train A Comin'", „Like a Rolling Stone“ (du kartus), „Are You Experienced?“, „Red House“ (du kartus). Tad... Paskutinio įrašo proga sudėsiu visus kūrinius, kurie dar nebuvo mano paminėti atskirais video:

„Cream“ koveris „Sunshineof Your Love“

„Killing Floor“

Bob Dylan „Like a Rolling Stone“

„Are You Experienced?“

„Fire“

„Purple Haze“. Deja įrašo iš Winterland neradau, tad įdedu įrašą iš Royal Albert Hall.

„Spanish Castle Magic“

Jimi Hendrix diskografija. 2 dalis.

Pirmąją diskografijos dalį galite rasti čia. Antroje dalyje - studijiniai albumai išleisti po Jimi Hendrix mirties.

”The Cry of Love” (1971)

 Pirmasis studijinis albumas ”The Cry of Love”, išleistas po Jimio mirties sudarytas iš 10 gabalų, kuriuos Jimis įrašinėjo. Tad, gabalai tokie pusiau apdirbti, bet iki galo neišbaigti. Ir jaučiasi tai – kūriniai kompoziciškai pilni, tekstai geri, bet ryškių soliakų nėra. Iš albumo labiau išskirtinės šios dainos: ”Freedom”, ”My Friend”, ”Angel”, ”In From the Storm”. 

Bene garsiausia ir populiariausia albumo daina – ”Freedom”

”Rainbow Bridge” (1971):

Penktasis studijinis albumas (antrasis po Jimio mirties) ”Rainbow Bridge”, talpina 8 gabalus, kurie buvo dalinai įrašyti, bet iki galo nepabaigti. Visi gabalai yra Jimio kūrybos, išskyrus Amerikos himną ("Star Spangled Banner") ir visi gabalai įrašyti studijoje išskyrus "Hear My Train A Comin'". Beje, Amerikos himnas išskirtinis – nors juo Jimis išgarsėjo Woodstocko festivalyje, bet šiame albume himnas įrašytas vien tik Jimio – be būgnų ir boso. Žavus gabalas "Room Full of Mirrors" čia atliekamas gerokai greičiau nei gyvuose koncertuose (įprastai jis buvo atliekamas 12 taktų bliuzo ritmu). Be jau minėtų gabalų norėčiau išskirti "Hey Baby (New Rising Sun)" ir "Dolly Dagger".

Būtent pastarąjį pasirenku iš šio albumo. Kūrinys parašytas su dviem papildomais muzikantais yra skirtas Jimio merginai:

”War Heroes”(1972)

 Šeštajame studijiniame albume sudėti 9 kūriniai, kurių 5 yra Jimio kūrybos ("Highway Chile", "Stepping Stone", "Midnight", "3 Little Bears", "Izabella"), dar vienas yra grupės būgnininko kūrybos ("Beginning"). Būtent pastarosios kompozicijos ir ”Stepping Stone” epizodus Jimis mėgdavo įdėti į ilgesnių kūrinių (kaip "Voodoo Child (Slight Return)") solo partijas.

Šiaip, kūrinyje girdisi jau kitoks skambesys, matosi kad Jimis buvo naujo skambesio, naujos muzikos išraiškos ieškojimuose. Pvz., "3 Little Bears" jaučiasi regio elementų. Kai kurie kūriniai šiame albume yra tiesiog instrumentiniai. Gal toks buvo Jimio sumanymas, o gal tiesiog nespėjo studijoje įrašyti dainių tekstų.

Iš šio albumo kažkaip ypatingai sunku išsirinkti vieną kūrinį. Gal pasirinksiu neautorinį Jimio kūrinį, o Bo Hansson ir Janne Karlsson (švedų instrumentalistų) kūrybos "TaxFree"

“Loose Ends“ (1974)

 Septintasis studijinis albumas “Loose Ends“, išleistas 1974, talpina savyje 8 nepilnus studijinius įrašus. Būgnai skamba 6 iš 7 gabalų, tuo tarpu bosinė gitara dar rečiau – tik dviejuose. Galima sakyti, kad išbaigti yra vos pora kūrinių. Pora kūrinių grynai instrumentiniai. Trys kūriniai ("Blue Suede Shoes" (Carl Perkins), "Drifter's Escape" (Bob Dylan) ir "Born A Hootchie Cootchie Man" (Willie Dixon)) yra koveriai. Taip ir jaučiasi neišbaigtumas kūriniuose, bet Jimio skambesys tas pats. Smagu, kad vienas gabalas ("Blue Suede Shoes") yra grynai neapkarpytas studijinis takelis, kurio pirmąją minutę Jimis būgnininkui aiškina, kokio skambesio nori. Beje, "Drifter's Escape" atliktas beveik be pakeitimų lyginant su originalu. Autorinis psichodelinis Jimio kūrinys "The Stars That Play with Laughing Sam's Dice" savo pavadinime koduoja dvi narkotines medžiagas (labai gali būti, kad tai neatsitiktinė nuoroda į juos) STP ("Stars That Play") ir LSD ("Laughing Sam's Dice").

O klausytojų dėmesiui savu stilium atliktas "Born A Hootchie Cootchie Man":

”Crash Landing” (1975)

Aštuntasis studijinis albumas ”Crash Landing” buvo išleistas 1975. Su šituo albumu labai įdomi istorija. Ki tol tris albumus po Jimio mirties kuravo Michael Jeffery. Tačiau 1973 pabaigoj jis numirė ir tada Jimio įrašų tvarkymą perėmė Alan Douglas. O šis jaunuolis labai nesismulkino su Jimio paveldu – iš jo demo įrašų išmetė bosisto, būgnininko takelius, pridėjo savo muzikantų ir taip užbaigė kompozicijas, palikdamas jose tik originalius Jimio gitaros ir balso įrašus. Tai dar būtų nieko, bet Alan Douglas prie 5 kūrinių prisirašė save kaip autorių (šalia Jimio). Kadangi albumas buvo perkamas, tai iš jo pardavimų jaunuolis susižėrė nemažai pinigų. Taigi, gerbėjams tai nepatiko ir galų gale 2004 metais buvo išleistas originalių įrašų, naudotų šiam albumui sudaryti, albumas ”Crash Landing (Unreleased)”.

Šiaip, tiek originaliame albume, tiek ir šiame labiausiai išbaigtos yra dvi kompozicijos: "Message to Love" ir "With the Power". Jos jaukios gražios, bliuzinės. Yra ir du psichodeliniai kūriniai, atskleidžiantys kitokius Jimio muzikos ieškojimus: "Peace in Mississippi” ir ”Captain Coconut". Beje, pastarajame panaudoti takeliai iš kūrinio “M.L.K.-New Rising Sun“, kuris irgi savaime yra geras psichodeliniam skrydžiui į katorsio gelmes.

O iš albumo siūlau šį kartą klausyt ne psichodelikos, o išbaigtos kompozicijos "With thePower", dar vadinamos "Power Of Soul":

 

„Midnight Lightning“ (1975)

Devintasis albumas „Midnight Lightning“, išleistas 1975, vėl buvo kuriamas kontraversiškojo Alan Douglas. Tiesa, šį sykį jis prie kūrinių jau nebesirašė kaip vienas iš autorių, bet vis tiek – paimti Jimio įrašai ir prie jo gitaros ir balso pridėti nauji būgnų, bosinės gitaros ir kitų balsų, perkusijos takeliai. Praktiškai visi  kūriniai jau buvo išleisti anksčiau, tiesiog kitokios studijinės versijos. Tik pora gabalų buvo nauji ("Trashman", "Midnight Lightning"). Bet labai keista klausyti įrašus, padarytus ne su įprastine Jimio grupių sudėtimi. Vis tik ne taip skamba, kaip norėtum tikėtis.

Iš šio albumo siūlau pasiklausyti vienintelį kūrinį "Hear My Train A Comin'", kurio įraše iš originaliųjų atlikėjų skamba be Jimio dar ir būgnininkas Mitch Mitchell.

 

„Nine To The Universe“ (1980)

Dešimtasis studijinis albumas „Nine To The Universe“, išleistas 1980. Jame sudėtos 5 kompozicijos iš jam sesijų, kuriose Jimis su kitais džiazo muzikantais sau smagiai improvizuodavo. Jis neturėjo minčių išleisti albumą iš improvizacijų, bet žmonės sugalvojo, kad verta paleist į pasaulį (papildomi pinigai) ir išleido. Smagi melodinė džiazo muzika, puikiausiai tinkanti jaukiam muzikiniam fonui.

Beje, 2006 metais buvo išleistas papildytas albumas „Message From Nine To The Universe“. Jame buvo sudėti originalūs, neapdirbti įrašai (kaip kad buvo „Nine To The Universe“ albume)bei dar penkios papildomos džiazo kompozicijos įpintos. Žodžiu, smagu gėrėtis Jimio improvizacijom.

O beklausant albumą užkliuvo ši trumputė „Easy Blues“ kompozicija:

“Radio One” (1988)

Dar vienas studijinis albumas” Radio One”, išleistas 1988. Šiame albume sudėta nemažai kūrinių, įrašytų 1967 metais BBC radijuje. Taigi, natūralu, kad kūriniai nėra ilgi, kad atitiktų radijo standartą. Turbūt tai labiausiai ir jaučiasi – artimiausi popsuiJimio įrašai. Labai mažai psichodelikos, tačiau pakanka gitaros linksmybių. Įyra išskirtinių kūrinių ("Stone Free", "Catfish Blues", "Hear My Train a Comin'", "Spanish Castle Magic"). Keletas kūrinių koveriai(„The Beatles“, Elvis Presley, Bob Dylan).

Mano pasirinkimas iš šio albumo”Stone Free”. Ryški gitaros melodika, šauni daina ir kiek nesinchronizuoti kitų grupės back vokalai:

„Valleys of Neptune“ (2010)

Tai naujausias Jimio studijinis albumas, kuriame eilinį sykį pateikiama dar neišleisti studijiniai įrašai. Kūriniai praktiškai visi žinomi, tik kai kurie neatpažįstami (pvz., „Bleeding Heart“ – kitu stilium ir tempu įrašyta, „Sunshine of Your Love“ – instrumentinis kūrinys). O patį albumą muzikos kritikas Joe Bosso pavadino kaip vienu iš geriausių 2010 metų albumų. Dar labiau neįtikėtina, pasak kritiko, kad šio salbumo įrašai atlikti muzikanto, kuris mirė prieš 40 metų. Gaila, kad ilgesnių kūrinių pabaigos nukirptos – užtylinama kūriniui dar nesibaigus.

Daina iš albumo – „LoverMan“. Būgnininkas su bosistu tarsivientisai groja,tad visa kita lieka Jimio valioj. O  jis smagiai valioja. Šauni gitaros melodika, bet vėlgi... kūrinio galas nukirptas.

”People, Hell and Angels” (2013)

Naujausias Jimi Hendrix studijinis albumas, išleistas praėjus 43 metams po jo mirties. Beje, tai bene pirmasis albumas, kurį pirmiausia išgirdau ne elektroniniu formatu, bet iš vinilinės plokštelės. 12 kūrinių, kurie dalinai nebuvo išleisti arba kurių versijos niekad nebuvo išleistos. Šis albumas – žvilgsnis, kur link Jimis tobulėjo. Naujos muzikinės išraiškos paieškos, džiaziniai elementai, naujos kūrinių versijos. Dalis šios medžiagos paskelbtos albume buvo beveik baigta tobulinti, dalis medžiagos buvo atlikta gyvuose koncertuose. Arba atvirkščiai – dalis koncertuose bandytos muzikinės medžiagos vėliau buvo tobulinama studijoje ir taip pateko į šį rinkinį. Labiausiai norėčiau atkeipti dėmesį į "Hear My Train A Comin'" ir "Bleeding Heart" kūrinius, kurie tikrai ne kartą buvo atliekami, ne viena studijinė versija šių kūrinių yra išleista, kuriose Jimis kiekvieną kartą vis naujai pažvelgia į šią muzikinę medžiagą.

Kūrinys iš albumo - "Let Me Move You". Jimio gitara ir džiazo mišinys. Skamba ir saksofonas, ir vargonėliai, smagus groovas.