Tranzavimai nuo jūros

Praeitą savaitę su choru buvau Nidoje - Tomo Mano festivalis, o po jo nusprendžiau dar pora dienų pabuvoti Palangoje - lankiau vieną draugę palangiškę.
Kai keliavau, nusprendžiau keliauti iš širdies, tad nesinaudojau valstybiniu transportu, o keliavau tranzuodamas.
Sekmadienį planavau su choru nevažiuoti iki Klaipėdos, o iš ten nutranzuoti iki Palangos. Na... Planai šiek tiek buvo pakoreguoti, nes autobusas sugedo Juodkrantėje, tad aš palikau autobusą ir choro draugus likimo valiai ir pasidaviau pravažiuojančiųjų vairuotojų malonei. Teko praeiti visą Juodkrantę, kol pasiekiau tranzavimo tašką, o iš tenai po kokių 10 minučių mane paėmė vienas jaunuolis su dukra, kurie važiavo į Palangą. Tiesa, jie darė pora sustojimų, tad kelionė buvo šiek tiek ilgesnė, tačiau aš turėjau smagaus laiko snausti, o tuo pačiu džiaugiausi, kad tiesiogiai pasiekiau Palangą.

Atgal į Vilnių tranzavau antradienį. Jau buvo kaitros, tad stovėti ant kelio nebuvo pats maloniausias užsiėmimas. Dėl smagesio žymėjausi laiko tarpus, kada kas paėmė ar išleido, ar pradėjau tranzuoti. Reziumė:
Iš Palangos centro iki Vilniaus centro nukeliavau per 6 valandas. Važiavau 3 mašinom, buvau pasiėmęs 2 poilsio pertraukėles. Realaus tranzavimo laiko: 1 h 43 min. Realaus važiavimo laikas: 3 h 1 min.

1. Iš Palangos centro iki tranzavietės ėjau 20 min, ten tranzavau 20 min ir pavežė mane viena moteris iki Klaipėdos žiedo (20 min). Ponia stebėjosi, kad vienas tranzuoju, gyrėsi, kad dažnai paima tranzuotojus, nors jos sūnūs, kurie dabar Ispanijoje, kreivokai žiūri į tokį mamos polinkį. Ir protino mane įsigyti mašiną - paprasčiau keliauti būtų.
2. Nuo Klaipėdos žiedo iki tranzavietės ėjau 37 min, ten tranzavau 1 h 21 min. Sustojo toks vienas 50 metų jaunuolis, kuris pametėjo mane iki Kryžkalnio (57 min.). Jis gyrėsi, kad jam daug pinigų nereikia, puikiai išsiverčia su 600 lt per mėnesį, kartais padirba, kartais ne. Truputį renginius organizuoja ir t.t. Sakė vežė draugą į Klaipėdą blaivytis, nes jau 2 mėnesius anas kaip geria. Išsikalbėjo. Skundėsi, kad truputį gyvenimą teks pakeisti, nes žmona laukiasi. Dar dalį laiko apie žydšaudžių garbinimą kalbėjo - tie lietuviai, kurie padėjo naciams naikinti žydus, užėjus sovietams, nebeturėjo kų daryt - arba pasiduot, arba į miškus slapstytis (partizanaut). Kai kurie jų pulkininkais partizanų patapo, o jiems yra suteikta Vyčio ordinų.
3. Ties Kryžkalniu tranzavau 2 min. Nuvežė iki Vilniaus centro (1 h 44 min.). Važiavau su Lietuvos moterų krepšinio rinktinės nare. Na, nepažinau jos, tad ji džiaugėsi, kad dar įmanoma Lietuvoj praeiti neatpažintai :) Labai smagiai pabendravom apie gyvenimą, sportą, truputį mokslą, tranzavimą (stebėjosi, kad aš nebijau vienas tranzuot). Aš demonstravau menkutes savo moterų krepšinio žinias, kurias ji visai užskaitė, paprotinau, kad kai kur pasaulyje Lietuvą geriau žino kaip lazerių šalį, o ne kaip krepšinio šalį. Ji pasakojo apie savo pastebėtus vairavimo įpatumus įvairiuose miestuose, nuotykius su policininkais, legionierės duoną, gyrėsi, kad dievina Barseloną, o geriausia sporto šaka - futbolas. Na, puiki kelionės kompanionė buvo.

Ir vėl pavardė Delfi tinklapyje

Liepos mėnuo - sidabriškųjų debesų mėnuo. Na, bent jau jų pasirodymų maksimumas yra būtent liepos pradžioje. Na, kai mėgsti juos stebėti, o pastebėjęs plepėti, netrunki sulaukti draugių žurnalisčių klausimų: ar galiu nuotraukas publikuoti Delfyje. Na, natūralu, kad sakai, prašau, jei dar mano pavardę paminėsi :)
Žodžiu, tokia ta straipsnelio Delfyje atsiradimo istorija.
O šiemet sidabriškieji debesys yra reti, nes jų pasirodymo dažnis antikoreliuoja su Saulės aktyvumu. Šiuo metu Saulė artėja prie savo aktyvumo piko, tad natūralu - sidabriškųjų debesų šią vasarą matome gerokai mažiau.

Aidai iš Vilkaviškio - Jean Baptiste Delfyje

Praeitą šeštadienį Vilkaviškyje vyko Napoleono lankymosi jubiliejus. Būtent pro Vilkaviškį ėjo pagrindiniai prancūzų armijos daliniai žygio į Maskvą metu. Mes ten buvom puikiai priimti, sukėlėm nemažai šumo. Tikrai smagu, kad nediduką mūšį susirinko pasižiūrėti tikrai daug žiūrovų. Nesitikėjau, kad tiek daug jų bus.
Na, o apie patį prancūzų armijos apsilankymą Vilkaviškyje pasirodė nedidukas straipsnis Delfyje. O linksmiausia, kad pagrindinėje nuotraukoje yra šaunusis Jean Baptiste kareivis :)