2013 m. balandžio 11 d., ketvirtadienis

10 Jimi Hendrix vinilų

Nuolatiniai blogo skaitytojai turbūt jau seniai yra susidarę nuomonę, kad man Jimi Hendrix yra tas pats, kas ne kuriems žmonėms Stankūnaitė ar Venskienė (tiesą pasakius nežinau kuri yra kuri). Taigi, dievindamas šio jaunuolio muziką, nusprendžiau pradėti kaupti jo diskografiją vinilų pavidalu.
O per kelis mėnesius sukaupiau nei daug, nei mažai - 10 vinilų. Tiesa, iš jų vertinu 9. Vieną be prasmės įsigijau. Bet realiai dar neįpusėjau su diskografija. Norimų/vertų turėti vinilų sąrašas ilgas - 24 įrašai. Tiesa, gal kai kurių ir niekada neįsigysiu, gal kai kuriems prireiks daug laiko susirasti arba daug laiko, kad morališkai pribręsčiau mokėti didžiulius pinigus.
Taigi, blogo skaitytojams pateikiu sąrašiuką ir nuotraukas savo turimų vinilų:

Studijiniai įrašai:
1967 - Are You Experienced (2010 leidybos)
1967 - Axis: Bold as Love (2010 leidybos)
1968 - Electric Ladyland (2010 leidybos)
1970 - Band of Gypsys (2008 leidybos)
1972 - War Heroes

Rinkiniai:
1972 - Hendrix in the West
1979 - My Best Friends
1983 - The Singles Album
1988 - Radio One (1989 leidybos)
1994 - Blues (2010 leidybos)

2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Muzikinis pasaulis su patefonu

Vinilai... Kokybiškiausia gaso įrašymo laikmena, šiltesnis nei skaitmeninis garsas ir nuostabaus grožio didelio formato dėklai. O kur dar fizinis pojūtis, kad turi kokybiškos ir legalios muzikos... Žodžiu, jie mane masino jau keletą metų, kol besistažuojant Italijoje galutinai jais susiviliojau ir nusprendžiau, kad jau laikas imtis šios avantiūros.
Paprasta pasakyt, kad laikas imtis, nes neturėjau jokių techninių priemonių klausytis vinilinių plokštelių, o jas tiesiog kaupti be galimybės išgirsti, ką kaupi, neteikia tiek malonumo. Tad grįžęs iš Italijos ėmiausi žvalgybų patefonų ir stiprintuvų pasaulyje. Labai turiningi buvo vadovo patarimai, nes vadovas taip pat mėsta kokybišką garsą ir nusimano audio technikoje.
Galų gale sausio pradžioje įsigijau tiek patefoną, tiek ir stiprintuvą, o investiciją į kolonėles palikau ateičiai. Šioje gyvenimo stadijoje klausausi mono garso per gitarai skirtą kubą.
Patefonas su stipintuvu puikuojasi štai taip:
Pats patefonas yra kokbiškas, tikrai gera adata įdėta ir gasą perteikia maloniai.
 Patefonas iš kitos perspektyvos:
 Pati adata, padidinus vaizdą 36 kartus atrodo šitaip:
Na, o garso klausymosi sistema - aktyvi kolonėlė, realiai skirta groti gitarai, bet dėl to labai neliūdžiu. Pažengus gyvenimui tolėliau tikrai įsigysiu kokybiškas kolonėles, nes nesiklausyti stereo muzikos yra savęs skriaudimas.
Apibendrinant mano turimą garso sistemą galiu pacituoti savo barakinį draugą Vytautą, kuris mane patį pefrazavo: ”Turiu labai kokybišką patefoną su kokybiška adata, stiprintuvas geros firmos, esu labai juo patenkintas. Nu bet šiaip tai klausausi muzikos per kubą, skirtą gitarai”. Kitaip tariant mano muzikinio klausymosi ypatumus galbū galima palyginti su Porsche vairavimu žvyruotais kaimo keliais :) Kita vertus, malonu žaisti su vinilais, atsakingiau renkiesi muziką, kurią nori klausyti, nes nepatinkant grojamai muzikai turi sugaišti kokią minutę kitą, norėdamas ją pakeisti.
Atvirai pasakius, dabar labai labai retai klausausi elektroninio formato muzikos. Ir man tai patinka :)

2013 m. balandžio 9 d., antradienis

LCD ekranai. Jų veikimo principas

Aprašinėdamas poliarizatorių naudingumą fotografijai pasižadėjau aprašyti LCD ekranų veikimo principą. Kodėl LCD ekranų skleidžiama šviesa yra poliarizuota ir kaip išgaunamas vaizdas?
Pradėkime nuo to, kad skystieji kristalai yra ypatinga medžiaga dviem aspektais. Pirma - ypatinga jų pati būsena - jie savo agregatine būsena yra skysčiai tačiau molekuline tvarkos struktūra kristalai, būtent dėl to ir vadinami jie skystaisiais kristalais. Antra - tai optiškai aktyvioji medžiaga (kaip gliukozė ar amino rūgšys). Tai reiškia, kad šviesos poliarizacija, šviesai pereinant per šią medžiagą, sukasi. Kokiu kampu pasisuka poliarizacija (kitaip tariant kiek pasikeičia jos fazė) priklauso nuo optiškai aktyvios terpės ilgio, nuo jos koncentracijos (tarkim kiek cukraus yra cukraus tirpale) arba šią medžiagą veikiančio elektrinio lauko stiprumo (čia galioja konkrečiai skystiesiems kristalams).
LCD ekranų matricos konstrukcija nėra sudėtinga - susideda iš kelių sluoksnių. Visų pirma, matricos apačioje yra baltos šviesos šaltinis. Senesniuose LCD ekranuose buvo naudojamos djų išlydžio lempos. Dabartiniuose modeliuose (ekonominiais ir ergonominiais sumetimais) apšviečiama baltaisiais šviesos diodais (LED'ais). Pačios matricos struktūra pavaizduota šiame paveiksle:
1 pav. LCD monitorių matricos struktūros schema 
 
Matricos apačioje (iš karto virš baltos šviesos šaltinio) stovi poliarizatorius, paprastą šviesą paverčiantis poliarizuota (prisimenant, kad šviesa yra elektromagnetinės bangos, tai reiškia, kad iš įvairiausiomis kryptimis svyruojančių bangų (pačios bangos nukreiptos viena kryptimi, tik jų elektrinio lauko vektoriai sklidimo krypčiai statmenoje plokštumoje virpa įvairiausiomis kryptimis) paliekamos tik viena kryptimi virpančios bangos).
Toliau stovi skystųjų kristalų matrica, apsupta elektrodais. Visa matrica sudaryta iš daugybės celių, užpildytų skystaisiais kristalais. Kiekviena celė valdoma atskirai - individualiai jai sukuriant elektrinį lauką (prijungiant įtampą). Nuo elektrinio lauko stiprio priklausys, kiek pasisuks skystųjų kristalų molekulės, o tai lemia, kiek bus pasukta šviesos poliarizacija. Kiek matricoje yra celių priklauso nuo ekrano raiškos. Pvz., jei ekrano raiška 1920×1080, tai joje bus 1920×1080×3 (kiekvienas pikselis sudarytas iš 3 spalvų kanalų) = ~6,2 mln. celių.
Šiame paveiksle pavaizduota, kaip atrodo keletas celių. Viršutinė nuotrauka - normaliai praeinanti šviesa per celes, apatinė - su papildomai apšviestais elektrodais:
2 pav. Skystųjų kristalų matricos elementai. Viršutinė nuotrauka - natūraliai šviečiantys elementai, apatinė - šviečiantys celės elementai ir papildomai apšviesti juos valdantys elektrodai.
 
Taigi, šviesa praeina per skystųjų kristalų matricą ir tada pereina dar vieną poliarizatorių (kuris yra statmenas pirmajam), kad būtų galutinai sukurtas norimas vaizdas. Jeigu skystieji kristalai nepaveikiami jokiu elektriniu lauku, tai šviesos poliarizacija nepasukama ir per sukyžiuotus poliarizatorius šviesa nepraeina. Jei poliarizacija pasukama 90 laipsnių kampu, tai pro antrąjį poliarizatorių praeina maksimalus šviesos kiekis.
Dabar pakalbėkim apie atskirų pikselių šviesumą arba kitaip tariant dinaminį diapazoną. Jei sugebame valdyti elektrinio lauko stiprumą, galima šviesos poliarizaciją pasukti pažingsniui ir praleisti vis daugiau ir daugiau šviesos. Dinaminė raiška apibūdinama bitų kiekiu kanale. Pvz., spaudoje, fotogafijoje populiariausia 8 bitų dinaminė raiška. Tai reiškia, kad galima sukurti 256 (2^8) šviesumo lygius. Jei turim 12 bitų dinaminę raišką - 4096 šviesumo lygius. Dėl to vaizdo kokybė gerėja ir rmalonumas žiūrėti atitinkamos raiškos filmus ar nuotraukas didėja.
Spalvinis vaizdų suvokimas susijęs su mūsų trichromatiniu matymu. Nors ir trys spalviniai kanalai nešviečia iš vieno taško, o yra sudėti vienas šalia kito, bet jų matmenys tokie maži kad mūsų akys juos visumoj suintegruoja į vieną tašką ir smegenys tam vienam taškui priskiria atitinkamą atspalvį.
Kaip tai veikia, galite įsitikinti žiūrėdami į šią nuotrauką (makro režimu nufotografuotą LCD ekrano gabaliuką) iš arti ir iš toli. Žiūrint iš arti matomi atskiri spalviniai pikseliai, galima pastebėti, kaip kinta kiekvieno jų šviesumas.
3 pav. LCD ekrano vaizdo detalė, nufotografuota makro režimu. Vaizdo didinimas - 36 kartai.
 
Tikiuosi, kad šis edukacinis straipsnelis praplėtė jūsų akiratį. Į jūsų klausimus mielai atsakysiu tiek šio straipsnelio komentaruose, tiek ir elektroniniu paštu.
Gardaus pažinimo džiaugsmo!