"Pearl Jam" priešistorė ir Eddie Vedder kūryba

“Bad Radio”

JAV funk roko grupė, susikūrusi Kalifornijoje – San Diege, gyvavusi 1986 – 1990 metais. Labiausiai žinoma dėl to, kad joje kurį laiką (1988 - 1990) dainavo būsimos „Pearl Jam“ grupės vokalistas Eddie Vedder. Studijinio albumo, kurį būtų priglaudusi didesnė įrašų kompanija, neišleido, tačiau 1989 metais grupė išleido pora demo įrašų, kurie buvo platinami lokaliose Kalifornijos muzikos įrašų parduotuvėse. Muzikinis stilius - alternative rock, funk rock. Pavadinimas atspindi atlikėjų požiūrį, kad jų kūriniai neįtiks radijo stotims.

Eddie Vedder (Bad Radio) - "Bad Radio Demos"

Įrašai, kuriuos CD pavidalu matyt išleido Eddie Vedder iš savo turėtų įrašų. Muzikos kokybė atspindi pavadinimą: instrumentai akustiškai nesuderinti, girdisi foninis triukšmas. Žodžiu, kai kuriose dainose gitara ar būgnai skamba lyg iš kokio kibiro ir panašiai. Kai kurios dainos pasodrintos sintezatoriaus garsais. Kas vertingo šiuose įrašuose, kad pirmą kartą įrašyta Eddie Vedder daina „Better Man“, gerokai vėliau sulaukusi pasaulinės šlovės „Pearl Jam“ repertuare. Šiame rinkinyje yra 9 originalios „Bad Radio“ dainos, vienas Bruce Springsteen, vienas Rolling Stones kūrinys ir dar septynios – arba antri/treti takeliai originalių dainų, arba šiaip Eddie Vedder asmeniniai įrašai.

Kūrinys iš rinkinio – „WhatThe Funk“. Tiesiog greitas, rėksmingas šmotas, atspindintis grupės muziką. Youtube sunkoka rasti konkrečias grupės dainas (bet yra pilnas demo įrašų CD), tad čia nuoroda į video iš jų koncerto 1990 metais:

„Green River“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle, gyvavusi 1984 – 1988 metais. Tiesa, ir dabar dar kur ne kur pakoncertuoja. Komercinės sėkmės nepatyrė, tačiau savo muzika turėjo didžiulę įtaką ateities roko grupėms. Laikomi grunge stiliaus pradininkais. Buvę grupės nariai vėliau sukūrė tokias garsias ir dabar tebegyvuojančias grupes kaip „Mudhoney“ (Mark Arm ir Steve Turner) ir „Pearl Jam“ (Jeff Ament ir Stone Gossard). Per savo gyvavimo istoriją išleido du pusinius (EP) ir vieną pilną (LP) studijinius albumus. Grupės pavadinimas „pasisavintas“ iš to meto serijinio žudiko.

„Come on Down“ (1985)

Pirmasis grupės pusinis albumas. Pirmasis grunge stiliaus albumas. Vienintelis albumas, kurį grupė išleido kartu su originaliu gitaristu Steve Turner (vėliau grojo „Mudhoney“). 1985 metų viduryje grupė pradėjo turą, reklamuodami šį albumą, tačiau albumo leidyba vėlavo ir realios naudos turas neturėjo. Komerciškai nebuvo albumas sėkmingas, o ir apskritai muzika jame daugiau vertinga istorine prasme nei menine. Muzika nuožmi, grunge link metalo, tekstai niūrūs, vokalistas rėksnys. Žodžiu, muzika atspindi muzikantų mėgstamas grupes/atlikėjus: Iron Maiden, The Stooges su Iggy Pop.

Kūrinys iš albumo – „SwallowMy Pride“. Apie jaunuolio pašaipas skirtas jo merginai dėl perdėto amerikietiško patriotizmo.

„Dry As a Bone“ (1987)

Antrasis grupės pusinis albumas. Įrašytas kartu su gitaristu Bruce Fairweather. Vėlgi jo leidyba vėlavo kokius metus, tad su koncertiniu turu, palaikančiu albumą nesuderėjo. Taikliai apie albumą rašo allmusic: "strongest individual release...perfecting their sleazy, raucous fusion of '70s hard rock and post-hardcore punk."

Daina iš albumo – „Unwind“. Prasidedanti ramiu, lėtu tempu, bliuzo ritmu, bet paskui kūrinys pereina į greitesnį tempą, lyg į kokį rokenrolą, bet viskas tęsiasi grunge akordais. Šiaip, stipri melodinga gitaros partija. Tekstas apie miargas, troškimą naktį praleisti su miargom.

„Rehab Doll“ (1988)

Vienintelis grupės pilnas albumas. Tiesa, pagal pilnumą tai toks apypilnis – mažiau nei pusvalandį trunka. Realiai albumas išleistas jau oficialiai iširus grupei dėl tarpusavio muzikinių nesutarimų. Du grupės nariai (Mark Arm ir Steve Turner) vėliau įkūrė „Mudhoney“, o kiti du (Jeff Ament ir Stone Gossard) „Temple of the Dog“, o vėliau ir garsiausią grunge grupę „Pearl Jam“. Allmusic: "a record that sounded caught somewhere between grunge mania and metal/corp rock folly."

Daina iš albumo – „RehabDoll“. Sunki tiek muzikaliai, tiek teksto prasme. Konkrečios teksto prasmės matyt galima paieškot giliau, tačiau bendrąja prasme – daina apie narkomanę, besidalinančią ta pačia adata su kitais („She picked it up in a shared blood rite“).

„Mother Love Bone“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle, gyvavusi 1988-1990 metais. Grupė atrodė labai daug žadanti ir jai buvo pranašaujama sėkmė didžiojoje scenoje, tačiau likus kelioms dienoms iki pirmojo albumo išleidimo grupės vokalistas ir grupės siela Andrew Wood perdozavo heroino ir po kelių dienų mirė. Taip formaliai iširo grupė. Tiesa, labiau grupė žinoma ne dėl savo muzikos, bet dėl dviejų grupės narių Jeff Ament ir Stone Gossard, kurie, iširus „Mother Love Bone“, įkūrė pasaulinio populiarumo sulaukusią grupę „Pearl Jam“. „Mother Love Bone“ grupės muzikinis stilius: alternative rock, glam rock, grunge, heavy metal, glam punk, hard rock, alternative metal.

„Apple“ (1990)

Vienintelis grupės albumas, išleistas praėjus keliems mėnesiams nuo grupės pagrindinio nario, vokalisto mirties ir realaus grupės iširimo. Albumas nėra apibūdinamas kaip alternatyvaus roko albumas ar tiesioginis grunge muzikos įkvėpėjas. Labiausiai jis panašus į grupes, kurių grupės nariai klausėsi nuo mažens: „Kiss“, „Aerosmith“, „Led Zeppelin“, „Queen“. Ypatingai jaučiama“ Led Zeppelin“ Robert Plant ir „Aerosmith“ Steven Tyler įtaka. Tikrai, jis skamba kaip Led Zeppelin 9 dešimtmečio stiliumi. Beje, to meto muzikinis pasaulis daug tikėjosi iš šio albumo, todėl prieš jį įrašant, grupės vokalistas, siekdamas geresnio muzikinio rezultato, pats kreipėsi į reabilitacijos centrą dėl priklausomybės heroinui. Liūdna, bet būtent heroinas nutraukė daug žadančią grupės veiklą – vokalistas Andrew Wood 1990 kovo 16 buvo rastas be sąmonės dėl heroino perdozavimo, kovo 19 jis mirė (buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančios aparatūros). Būtent kovo antroje pusėje buvo planuojamas išleisti „Apple“ albumas. Albumas išleistas praėjus 4 mėnesiams nuo Andrew Wood mirties. Bet kaip bežiūrėtum, tai yra fantastiškas albumas. Klausiau ir gėrėjausi KIEKVIENA daina, nes nebuvo nė vienos, kuri būtų praplaukusi pro šalį. Yra ir lėtesnių baladžių, tačiau didžioji dalis kūrinių – trenksmingos ir ypatingai melodingos roko dainos. Beje, labai smagu girdėti pianino skambesį kai kuriose dainose. O vokalisto balsas... Vienas malonumas jo klausytis. Fantastiškas albumas.

Kūrinys iš albumo – „StardogChampion“. Kai klausiausi, kilo toks jausmas, kad tikrai šią dainą esu girdėjęs. Toks malonus širdžiai tembras, tempas ir melodija. Žinoma, primena tiek Kiss, tiek Led Zeppelin, tiek netgi Guns‘n‘Roses. Žodžiu, mąsčiau ir mąsčiau, kas panašios melodijos dainą yra įdainavęs. Labai stipri daina. Labai stiprus debiutinis (gaila, kad ir paskutinis) albumas.

„Temple of the Dog“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle ir gyvavusi (teoriškai) 1990 – 1992 metais. Realiai tai Chris Cornell, Soundgarden vokalistas, subūrė muzikantų kompaniją norėdamas pagerbti savo mirusį kambarioką Andrew Wood („Mother Love Bone“ grupės lyderį),kuris perdozavo heroino. Pradinė mintis buvo išleisti singlą, tačiau suburtų muzikantų grupė greitai suorganizavo visą pilną albumą. Chris Cornell pasikvietė buvusius „Mother Love Bone“ muzikantus gitaristą Stone Gossard, bosistą Jeff Ament, taip pat savo grupės „Soundgarden“ būgnininką Matt Cameron (vėliau tapusį „Pearl Jam“ būgnininku). Prie grupės taip pat prisidėjo ir du kviestiniai atlikėjai: gitaristas Mike McCready ir vokalistas Eddie Vedder, kuriuos Gossard ir Ament buvo pasikvietę perklausai savo naujai buriamam projektui, tuo metu vadintam „Mookie Blaylock“, tačiau vėliau pervadintu „Pearl Jam“. Taigi, realiai, „Temple of the Dog“ buvo darinys iš dviejų tuo metu savo karjerą pradedančių grupių: „Soundgarden“ ir „Pearl Jam“. Muzikantai susirinko 1990 metų pabaigoje, per 15 dienų įrašė albumą, pagerbiantį savo mirusį draugą, ir išsiskirstė toliau savo muzikiniais keliais. Beje, grupės pavadinimas – tai eilutė iš „Mother Love Bone“ dainos "Man of Golden Words".

„Temple of the Dog“ (1991)

Vienintelis to paties pavadinimo grupės albumas (platininis), išleistas siekiant pagerbti mirusį draugą, „Mother Love Bone“ vokalistą Andrew Wood. Grupės nariai, „Soundgarden“ ir „Pearl Jam“ grupių nariai, susibūrė 1990 metų lapkritį – gruodį ir per 15 dienų įrašė visą albumą. Visų dainų tekstai ir didžiosios dalies kūrinių muzika parašyta Chris Cornell, pagrindinio idėjinio lyderio. Be Chris Cornell įrašuose dalyvavo visi dabartiniai grupės „Pearl Jam“ nariai. Albumas išleistas 1991 metų balandžio mėnesį, tačiau didesnės komercinės sėkmės tuo metu nepasiekė. Visuotinio populiarumo albumas sulaukė 1992 metais, kai į populiariausių albumų sąrašo viršūnes šovė „Pearl Jam“ debiutinis albumas „Ten“. Dėl „Pearl Jam“ sėkmės didžiulis susidomėjimas kilo tiek „Soundgarden“, tiek ir „Temple of the Dog“ grupe, kurios albumą iš naujo išleido įrašų kompanija A&M, taip pat išleidusi dainos "Hunger Strike" singlą bei klipą. Netrukus „Temple of the Dog“ albumas tapo platininiu. Labai taikliai albumo muzikinį stilių apibūdina allmusic: "record sounds like a bridge between Mother Love Bone's theatrical '70s-rock updates and Pearl Jam's hard-rocking seriousness“. Yra labai nuostabių kūrinių, tačiau yra ir visai vidutiniškų. Beje, elektroninis albumo įrašas, kurį turiu, matyt įrašytas iš vinilo, nes girdisi nevalyto vinilo traškesiai. „Hunger Strike“ įrašo metu Eddie Vedder visai neplanuotai įdainavo didžią dalį teksto, nes Chris Cornell sunkiai sekėsi įdainuoti žemas partijas. O dar tada Eddie Vedder tebuvo tik kandidatas būsimai „Pearl Jam“ grupei.

Kūrinys iš albumo - "SayHello 2 Heaven". Liūdna, ilgesinga, lygiai tokia, kokiu tikslu ir įrašytas albumas. Tai viena iš dviejų dainų (kita – „Reach Down“), kurią Chris Cornell parašė iš karto po Andrew Wood mirties (iš karto tuo metu Cornell su „Soundgarden“ iškeliavo į turą po Europą, tad jis savo liūdesį išliejo kūriniais). Labai graži daina.

Eddie Vedder

„Into the Wild“ (2007)

Pirmasis „Pearl Jam“ vokalisto solinis albumas, sukurtas konkrečiai to paties pavadinimo filmui, kurį prodiusavo garsus Holivudo aktorius Sean Penn, senas Eddie Vedder draugas, tad nesunku buvo muzikantą įkalbint sukurti filmo garso takelį. Beje, tik visai neseniai sužinojau, kad Eddie Vedder kūrė garso takelį šitam nuostabiam filmui. O kūryba vyko daugmaž taip: Eddie Vedder gavo pažiūrėti daugmaž suklijuotą filmą ir tada turėjo visišką laisvę kurti muziką. Darbas ėjo sparčiai, įrašai taip pat sparčiai. Praktiškai visą muziką įrašė pats Eddie Vedder, tik dvejose dainose jam padėjo kiti muzikantai. Albumo muzikinis stilius – folk rock. Išties, galima sakyti bardų stiliumi sukurtas albumas, t.y. albumas sudarytas ne iš kūrinių, o iš dainų. Tad muzikaliai nėra už ko užsikabinti, ramiai teka dainų melodijos, skamba tai gitara, tai mandolina, tai dar kiti instrumentai. O tekstai... atitinka filmo turinį. Nuostabus filmas apie amerikiečių keliautoją, atsisakiusį visų savo pinigų ir iškeliavusį į laukinę gamtą, Aliaską, neturėdamas būtinų daiktų ar žinių išgyvenimui laukinėje gamtoje, kitaip tariant, kaip patyrę keliautojai komentuoja: "he had a death wish"/“ Essentially, Chris McCandless committed suicide“.

Kūrinys iš albumo - "HardSun". Turbūt labiausiai vertas kūrinio vardo gabalas. Originaliai sukurtas Gordon Peterson (Indio). Kompoziciškai gražiai įrašytas. Šiame kūrinyje Eddie Vedder padeda du vokalistai: Corin Tucker of Sleater-Kinney.

„Ukulele Songs“ (2011)

Antrasis studijinis „Pearl Jam“ vokalisto Eddie Vedder solinis albumas, kuriame yra 16 trumpučių dainų meilės tematika, iš kurių 11 yra paties Vedder sukurti kūriniai, atliekami paprasčiausia ukulele. Pirmas dalykas, kuris patraukė mano dėmesį šiame albume, - jo viršelis. Fantastiška nuotrauka, fantastiška skulptūra "The Lost Correspondent". Skulptūros autorius - Jason deCaires Taylor, kuris sukūrė daugybę panašių, neįtikėtinų skulptūrų po vandeniu. Grįžtant prie muzikos, allmusic rašo: „Vedder never has been ashamed of his bleeding heart -- it’s something that grounds Pearl Jam even when they’re in full-blast bombast mode -- yet it’s refreshing to have a record where that heart is pushed toward the center, beating fully and proudly on his lightest, sweetest album yet.“ Iš tiesų, paprastos, šiltos, gražios balandės apie meilę, visos labai panašios, tad gal ir gerai, kad albumas gana trumpas – dainos nespėja atsibosti. Beje, kūrinys "Can't Keep" buvo įrašytas su pilna „Pearl Jam“ grupe (išleistas albume „Riot Act“), kūrinį "Tonight You Belong to Me" Vedder atlieka kartu su garsia dainininke Chan Marshall (Cat Power),o paskutinis albumo kūrinys "Dream a Little Dream" yra kone visų džiazmenų repertuaruose.

Kūrinys iš albumo – „Sleepingby Myself". Tipinis albumo kūrinių pavyzdys.

"Pearl Jam" diskografija

"Pearl Jam" – grunge muzikos stiliaus grupė, kaip ir dauguma šio žanro grupių, susikūrusi Seattle, 1990 metais. Grupę įkūrė du buvę „Mother Love Bone“ grupės nariai S. Gossard (gitara) ir J. Ament (bosas), kurie pasikvietė savo draugą M. McCready (gitara). Trijulė susigrojo ir ieškojo būgnininko ir vokalisto. Kaip būgnininkas prisijungė D. Krusen, kuris gana trumpai pas juos pabuvojo. Kaip vokalistas į grupės akiratį pateko buvęs „Temple of the Dog“ vokalistas E. Vedder. Nuo pat įkūrimo grupė pakeitė 4 būgnininkus. Dabartinis, grojantis nuo 1998, yra buvęs „Soundgarden“ būgnininkas M. Cameron.

Grupė iš viso yra išleidusi 9 studijinius albumus, kurių 5 yra tapę platininiais (JAV rinkoje jų parduota daugiau nei milijonas kopijų). Grupė žinoma dėl pora metų trukusio „Ticketmaster“ kompanijos, Amerikos koncertų salių monopolininkės boikoto. Portalo Allmusic laikoma dešimto dešimtmečio populiariausia Amerikos rokenrolo grupe.

Studijiniai albumai:

„Ten“ (1991)

Pirmasis studijinis albumas. 13 kartų platininis (>1 mln. kopijų parduota JAV), deimantinis (>10 mln kopijų parduota JAV) albumas – komerciškai sėkmingiausias Pearl Jam  albumas. Pavadinimas – krepšininko Mookie Blaylock, kurio vardu grupė pradžioj buvo pasivadinusi, numeris. Įrašius albumą iš grupės pasitraukė būgnininkas D. Krusen, pradėjęs reabilitaciją nuo alkoholizmo. Jį koncertiniams turams pakeitė D. Abbruzzese. Turuose Pearl Jam asistavo Red Hot Chilli Peppers. Apšildydami tokią grupę jie gavo galimybę būti išgirsti klausytojų.

Tekstų temos: depresija, savižudybė, benamiai, psichiniai ligoniai, nelaiminga meilė. Muzika pilna sodrių gitaros melodijų (Jimi Hendrix, Vaughman įtaka), kompoziciškai dalis kūrinių šauniai sukurti. Vokalistas moka perteikti tekstus, ir rėksmingas, ir lyriškas (Robert Plant įtaka). Geras grunge albumas. Beje, albume yra „Master/Slave“ kūrinys, kurio viena dalimi albumas prasideda, kita dalimi, įrašyta kaip slaptas takelis (prasideda po paskutinės dainos „Release“ praėjus 10 sekundžių), baigiasi.

Dainų tikrai keletas yra vertų atskirai paminėti. Pati pačiausia matyt - “Alive“. Gal dėl to, kad tai buvo viena pirmųjų dainų, kurios gitaros solo partiją išmokau groti. Kūrinio posmeliai –ramūs, skaudūs išgyvenimai, priedainiai – rėksmingi, siekiant kabintis į gyvenimą. O visas kūrinys dinamiškai nueina į nuostabią kulminacinę gitaros solinę melodiją. Tekstas – dalinai tiesioginiai vokalisto asmeniniai išgyvenimai – paauglys sūnus sužino, kad jis visą gyvenimą gyvena su patėviu, o jo tikrasis tėtis jau miręs, tuo tarpu motina pradeda seksualiai priekabiauti prie subrendusio jaunuolio. Taigi, jaunuoliui belieka kabintis pačiam į gyvenimą.

„Vs.“ (1993)

Antrasis studijinis albumas, 7x platininis. Savo laikais pasiekė rekordą, kaip albumas, kurio parduota daugiausia kopijų pirmą savaitę (>950 000, rekordas išsilaikė 5 metus). Ilgiausiai išsilaikęs Pearl Jam albumas Billboard viršūnėje (5 savaites). Šis albumas laikomas tuo momentu, kada Pearl Jam populiarumu aplenkė Nirvaną, savo muzikos stiliaus kaimynę. Muzika sunkesnė, tekstų tematika įvairiausia: nuo vaikų engimo, ginklų kultūros iki rasizmo policijoje. Albumo pavadinimas pradžiai turėjo būti „Five Against One“ (pagal dainos “Animal“ tekstą), tačiau paskutinę akimirką buvo pakeistas į „Vs.“, kaip pagrindinė konflikto tema, pasirodanti didžiojoje dalyje dainų. Beje, dėl vėlyvo pavadinimo pakeitimo yra skirtingų albumo viršelio versijų. Albumą reklamuojančio turo metu grupė išsiaiškino apie arenų monopolininkės Ticketmaster gaunamus pelnus (daugiau nei 30% bilietų kainos sudarydavo papildomi mokesčiai), tad nuo 1994 vasaros grupė pradėjo šios kompanijos boikotą, siekdami sumažinti bilietų kainas gerbėjams.

Daina iš albumo: „Rearviewmirror“. Intensyvus ritmas, intensyvi dinamika. Viena pirmųjų dainų, sukurta tik Eddie Vedder, atlikta visiškai pagal jo įsivaizdavimą. Kūrinio pabaigoj girdima, kaip būgnų lazdelės atsitrenkia į sieną, nes būgnininką per įrašų sesiją įkyrėjo prodiuseris. Po šios dainos sesijos būgnininkas sudaužė ir išmetė vieną iš būgnų  :). Tekstas apie jausmą, kai sėdi mašinoj ir bėgi nuo kažko nemalonaus, blogos situacijos ar pan.

„Vitalogy“ (1994)

Trečiasis „Pearl Jam“ studijinis albumas, populiarumu prilygęs savo pirmtakams. Per pirmąją savaitę JAV šio albumo buvo parduota >900 000 kopijų. JAV jis tavo 5 kartus platininis. Muzika gerokai įvairesnė nei pirmuosiuose dviejuose albumuose – yra ir ryškių agresyvių roko dainų, ir baladžių, ir eksperimentinių takelių (kokie trys). Pirmas Pearl Jam albumas, kuriame mažai solo gitaros partijų. Įdomu tai, kad įrašinėjant šį albumą buvo didžiausia vidinė trintis tarp grupės narių per visus laikus. Bebaigiant įrašus būgnininkas Dave Abbruzzese buvo atleistas, o jį pakeitė pirmasis „Red Hot Chilli Peppers“ būgnininkas Jack Irons. Albumo dainų tematika – šlovės kaina, privatumo netekimas, taip pat pora dainų apie meilę. Albumo pavadinimas ir apipavidalinimas nusižiūrėtas nuo 20 amžiaus pradžios vadovėlio apie mediciną, „Vitalogy“ daugmaž išvertus reiškia mokslas apie gyvenimą. Kaip allmusic komentuoja šį albumą: „Pearl Jam are at their best when they're fighting, whether it's Ticketmaster, fame, or their own personal demons.“

Daina iš albumo – „BetterMan“. Fantastiška melodinė daina, tikra popso klasika. Parašyta Eddie Vedder, jam dar jaunam esant. Baladė apie moterį, įstrigusią santykiuose su netinkamu vyru. Vieno koncerto metu Eddie Vedder pasakė: "it's dedicated to the bastard that married my Momma."

„No Code“ (1996)

Ketvirtasis studijinis albumas. Platininis. Muzikaliai dar labiau atitolęs nuo pirmųjų albumų. Taip, yra pora tikrų roko gabalų, tačiau didelė dalis dainų – baladės ar eksperimentiniai kūriniai. Turbūt pirmasis Pearl Jam albumas, kurio dvasia slypi ne nuožmiajame roke, bet dainingose baladėse. Rytų kultūros įtaka dalinai jaučiama, dvasiniai ieškojimai tekstuose. Muzikantai baigia subręsti, išaugti iš jaunatviško šėlsmo. David Browne žodžiais: "No Code displays a wider range of moods and instrumentation than on any previous Pearl Jam album."

Kūrinys iš albumo: „InMy Tree“. Čia būgnininkas turėjo darbo. Tiksliau, gal kiti muzikantai čia jam leido pasireikšti. Teksto prasmė? Kas ten žino tą Vedderį. Gal apie jaukią asmeninę erdvę, kurioje gali būt pats savimi, pats su savimi, savo mintyse, netrikdomas šlovės spindulių.

„Yield“ (1998)

Penktasis grupės studijinis albumas. 2 kartus platininis (komerciškai sėkmingesnis, nei praeitas albumas). Paskutinis, kurį įrašė su būgnininku Jack Irons. Albumo dainų studijiniam užbaigimui Eddie Vedder leido prisidėti visiems grupės nariams, taip sukurdamas puikią atmosferą grupėje (visi jautėsi esantys reikalingi). Muzikaliai albume sugrįžta prie tikro roko skambesio, koks buvo pirmuosiuose albumuose. Tekstai kai kurių dainų įkvėpti klasikinių kūrinių (Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ ar Bukowskio veikalų), pagrindinės tematikos ne apie tai, kaip blogai yra gyventi (kas vyravo ankstesniuose albumuose), bet apie tai, kad gyvenimas yra gražus ir reikia ieškoti sprendimų iškilusioms problemoms. Dar vienas albumas, turintis „paslėptą dainą“ – paskutinėje dainoje po geros pusės minutės trukmės pauzės  atsiranda dar vienas muzikinis intarpas.

Daina iš albumo – „Do The Evolution“. Apie žmonių evoliuciją. Gal sakykim techninę evoliuciją – gyvenam Žemėje, kuri skaičiuoja kelis milijardus metų ir mes per kelis šimtmečius ją pavergėme technologijomis. Betarpiška meilė technologijoms – žmonijos pražūtis. Pearl Jam nelinkusi kurti muzikinių klipų savo dainoms, nes, pasak Vedderio, muzikiniu klipu tu klausytojui suteiki konkretų, „straight forward“ kūrinio suvokimą, nepalikdamas pačiam klausytojui interpretacijos laisvės. Komercine prasme klipų nekūrimas yra blogis, nes kūriniai nepatenka į masinės sklaidos priemones kaip MTV, todėl prodiuseriams labai nepatiko, kad Pearl Jam nekuria klipų. Kodėl visą šitą klipų teoriją dėstau? Nes „Do The Evoliution“ kūriniui buvo sukurtas klipas, pirmas nuo 1992 metų. Iš tiesų, gerai animatoriai padirbėjo. Ai, beklausant šio kūrinio labai užsisvajojau, kad žiauriai norėčiau šį kūrinį gyvai atlikt.

„Binaural“ (2000)

Šeštasis grupės studijinis albumas, pirmas netapęs platininiu, JAV rinkoj tapo tik auksiniu. Galima sakyti šiame albume Pearl Jam bando pabėgti nuo grunge stiliaus, kuriuo jie išpopuliarėjo. Taip, yra trys tikrai gerai sukalti gero roko kūriniai, tačiau didžioji dalis kūrinių daugiau eksperimentiniai, artėjantys prie psichodelikos (albumo žanras wiki - alternative rock, art rock, psychedelic rock). Išties pora kūrinių yra visai nebloga psichodelika. Beje, įrašinėdami albumą jaunuoliai turėjo keblumų, nes Vedderis kuriuo tais laiku buvo kūrybiškai išsekęs, posmo nesudėdavo, o gitaristas McCready išėjo gydytis priklausomybės vaistams. Albumo pavadinimas atspindi binaurinę garso įrašymo technologiją, kuri dalyje kūrinių buvo panaudota. Binaurinė technologija – erdvinio garso suvokimo pojūčio sukūrimas, paprasčiausias įrašymo principas: ant muliažinės galvos vietoj ausų uždedami du mikrofonai, kurie atskirai įrašo skirtingus garso kanalus (dešinį, kairį). Kas dar... Turbūt pirmą kartą Pearl Jam muzikoje skamba ukulelė („Soon Forget“ daina), jau trečias albumas, turintis „paslėptą garso takelį“. Pirmasis albumas, kurio įrašuose dalyvavo būgnininkas Matt Cameron. Albumo tekstai niūrūs, atspindintys socialines problemas. Albumo viršelyje panaudota Hubble teleskopu daryta nuotrauka! Ai tiesa, šį albumą reklamuojamame ture Europoje per Roskilde festivalį įvyko tragedija ir devyni klausytojai buvo sutrypti, miniai besiveržiant prie scenos.

Daina iš albumo – „Nothingas It Seems“. Lyginama su „Pink Floyd“ stiliumi. Iš tiesų tokia lėta, sunki tiek melodiškai, tiek teksto prasme. Parašyta bosisto, kuris šios dainos įrašuose naudojo kontrabosą, o gitaristas daug su efektais žaidė, kurdamas garso iškraipymus. Tekstas – apie vaikystę ar tiesiog gyvenimą mažame agrariniame miestelyje.

„Riot Act“ (2002)

Septintasis studijinis albumas. Albumo tematika, matyt po grupę ištikusios Roskilde nelaimės 2000 ir po rugsėjo 11 įvykių, mirtingumas ir egzistencija, taip pat politiniai (pvz., "Bu$hleaguer" – satyrinė daina apie prezidentą Bushą), socialiniai klausimai. Labumo žanras - alternative rock, folk rock, art rock. Vienas kūrinys („You Are“) netgi sakyčiau labai arti elektroninės muzikos. Aišku visi efektai gitara išgauti, net akustinis pojūtis artimas elektronikai. Kūriny „Act“ aišku, kad su choriniu dainavimu grupei prastoka.

Vieną dainą iš kūrinio šį kartą labai sunku pasirinkti: tarp absoliučiai lyrinės („Thumbling My Way“), absoliučiai grunge stiliaus („Save You“) ir tokios tarpinės („Love Boat Captain“, beje pastarojoje vis skamba bitlų frazė „All You Need is Love“). Suteikim šio albumo dainos favoritės vaidmenį energingai „Save You“. Kūrinys apie anksti mus paliekančius draugus, ar, kurių nesugebam išgelbėti. Konkrečiau apie priklausomybę heroinui. Viena, tai Vedderio artimas draugas Kurtas (iš Nirvanos) prieš aštuonerius metus paliko pasaulį. Dar kitas atvejis – kaip tik kuriant Pearl Jam šį albumą perdozavęs heroino mirė „Alice in Chains“ lyderis Layne Staley, taip pat artimas Eddie Vedder draugas.

„Pearl Jam“ (2006)

Aštuntasis studijinis albumas, dar vadinamas Avokado albumu dėl labai gražaus viršelio. Labai gražiai spalvos suderintos. Po ketverių metų pertraukos Pearl Jam išleido studijinį albumą ir jisai savo skambesiu yra labai panašus į pirmykščius grupės albumus – vėl akivaizdžiai grįžta prie nuožmaus, trankaus skambesio, didelėje dalyje dainų manau vyrauja triženklis bpm. Kita vertus, kadangi jis toks nuožmus, mažai melodingas, tai nelabai yra už ko užsikabinti. Gal tai tėra problema, kad šį albumą aš labai mažai klausęs ir šio albumo muzika nėra išjausta. Bet kuriuo atveju, tai tikrai ne pats mėgstamiausias albumas. Dainų tematika: nepasitenkinimas JAV politika (vėl perrinktas Bušas), karas Irake, bedarbystė, bandymas pabėgti nuo praeito gyvenimo ir viską pradėti iš naujo, kelios dainos buvo įkvėptos Eddie Vedderio nuostabaus draugo Johnny Ramone mirties (prostatos vėžys).

Kūrinys iš albumo – „World Wide Suicide“. Kūrinys apie karą Irake, tiksliau išliejamas pyktis dėl JAV užsienio politikos. Iš dalies šis kūrinys įkvėptas Pat Tillman žūties. Šis jaunuolis buvo profesionalus futbolininkas, bet po rugsėjo 11 įvykių  stojo ginti tėvynės – prisijungė prie JAV kariuomenės ir 2004 metais Afganistane žuvo. Šiam kūriniui buvo sukurtas klipas (kaip ir „Life Wasted“), kuriame nufilmuotas čilietis gatvės menininkas, žaidžiantis su rutuliu.

„Backspacer“ (2009)

Devintasis, naujausias studijinis albumas. Geriausias studijinis albumas nuo „Binaural“ laikų, tikrai vienas iš geriausių „Pearl Jam“ albumų. Trumpiausias visų laikų grupės studijinis albumas, drąsiai telpantis į LP. Albumo pavadinimas – aliuzija į nostalgiją rašomosios mašinėlėms (seniau jose egzistavusį Backspace klavišą), kurias Eddie Vedder naudoja rašydamas laiškus ir tekstus kūriniams, taip pat tai žvelgimas atgal į praeitį, gyvenimą. Albumo viršelis nuostabus, susidedantis iš 9 komiksų piešinių. Muzikos stiliumi tai labiausiai popsinis Pearl Jam albumas, bet tai nėra blogai. Kai kurios dainos labai priminė gerą „The Offsprings“ pankroko stilių, viena daina („Just Breathe“) tikrai papuola į saldžių romantinių „Coldplay“ dainų kertelę. Savo nuotaika albumas yra labai teigiamas, labai šviesus, iš esmės dėl to, kad JAV prezidentu buvo išrinktas Barrack Obama (praeiti du albumai buvo pesimistiniai, dėl valdžioje buvusio Busho). Iš dalies tekstai kitokie matyt ir dėl Eddie Vedderio šalutinio projekto – 2007 metų filmo „In The Wild“ garso takelio kūrybos. Viena daina („Speed of Sound“) yra niūri, liūdnoka, pagardinanti albumo nuotaiką. Beje, pastaroji daina apie jaunuolį, paskutiniu liekantį sėdėti bare. Dar smagu tai, kad pirmąją savaitę JAV buvo parduota 7000 vinilų kopijų – geriausias 2009 metų rezultatas.

Kūrinys iš albumo – „GotSome“. Geras, trankus, pašėlęs kūrinys apie narkotikų platintoją. Tik šiuo atveju narkotikai – muzika.

Gyvo garso albumai

„Live on Two Legs“ (1998)

Pirmasis grupės oficialus gyvo garso albumas (platininis), kuriame sudėti kūriniai iš 1998 birželio-rugsėjo mėnesiais vykusių dviejų turų po rytinę ir po vakarinę JAV pakrantę. Smagu išgirsti, kaip grupė skamba gyvai, o jie gyvai skamba tikrai gerai. Aš ypatingai vertinu tas grupes, kurios puikiai pasirodo gyvuose koncertuose.

Daina iš albumo - "Daughter". Tekstas – apie protiškai atsilikusius vaikus. Gyvam pasirodyme Pearl Jam įklijavo dar dviejų dainų intarpus – savo W.M.A. ir Neil Youngo "Rockin' in the Free World". Beje, pastarąją dainą jie koverino savo garsiajame MTV Unplugged pasirodyme.

„Live on Ten Legs“ (2011)

Gyvo garso albumas/rinkinys, kuriame sudėti kūriniai iš 2003 – 2010 metais vykusių koncertų. Smagu girdėti gyvą Pearl Jam garsą. Tiesa, labai norėtųsi žinoti, iš kokių tiksliai koncertų tie kūriniai ištraukti (kuriais metais vykusių, ar yra kūrinių iš to paties koncerto ir pan.), nes internete išsamesnės informacijos apie šitą albumą nėra. Pavadinimu jis primena pirmąjį Pearl Jam gyvo garso albumą („Live on Two Legs“). Pastarajame albume visi kūriniai buvo ištraukti iš skirtingų koncertų, tad labai panašiai gali tikėtis ir „Live on Ten Legs“, bet tiksliai ir nežinai. Tiesa, šiame rinkinyje pasigedau „Do The Evolution“ kūrinio. Bet šiaip, gražus rinkinys – prasideda ir baigiasi trankiomis dainomis, vidurys toks ramesnis. Kaip normaliuose koncertuose būna :)

Kūrinys iš albumo – „Animal“. Pearl Jam klasika, išleistas antrajame studijiniame albume „Vs“.

Rinkiniai

„Lost Dogs“ (2003)

Pirmas Pearl Jam rinkinių albumas. Bet čia ne šiaip koks nors Greatest Hits, o rinkinys kūrinių, kurie nebuvo sudėti į studijinius albumus. Didžioji dalis buvo išleisti kartu su singlais, o kita dalis taip ir buvo likusi dūlėti juostose. Su kiekvienu albumu Pearl Jam sukurdavo keletu dainų daugiau nei sudėdavo į patį albumą, nes anos kitos dainos pagal tematiką arba pagal savo įtaigumą neįtikdavo studijiniams albumams. Turbūt tuo nevisišku įtaigumu, o gal dėl išankstinio nusistatymo, kad tai „nurašytos dainos“, šis albumas neturi kažko tokio ypatingo. Taip ir klausai, kaip rinkinio dainų, sukurtų atsitiktinai per gerą dešimtmetį. Tiesa, albumas susideda iš dviejų diskų: pirmajame daugiau ankstyvąją kūrybą (grunge stilių) atitinkančios dainos (nes nebūtinai visos tos dainos sukurtos kūrybinėje pradžioje), o antrajame kompakte daugiau eksperimentinės, jausminės, turinčios tarsi gilesnę prasmę ar atspindinčios vėlyvesniosios Pearl Jam kūrybos ieškojimus. Allmusic šį albumą vertina 4.5/5 balų, bet savo vientisumu taip aukštai jo nevertinčiau. Taip, yra įspūdingų dainų, bet vis tik tai rinkinys. Beje, klausant šį albumą mane persekiojo mintis, kad tas dainas puikiai žinau, tad gal vis tik jos buvo išleistos ankstesniuose albumuose. Paskui pradėjau skaičiuoti metus. Kai šis albumas buvo išleistas, buvau 11 klasėj – daugmaž tuo metu pradėjau klausyti Pearl Jam, tad natūralu, kad tai buvo naujausias albumas, kurio matyt neatsitiktinai nemažai klausiau, tad dainos pažįstamos ir įstrigusios iki širdies gelmių.

Na ką, du kompaktai, dvi reprezentacinės dainos iš albumo. Iš pirmo kompakto visiškai neabejotinai „Yellow Ledbetter“. Sukurta pačioj kūrybinėj pradžioj, 1991 metais, leidžiant pirmąjį „Ten“ albumą. Mano mėgstamiausia Pearl Jam daina, dažniausiai ją groju (turbūt vienintelę moku nuo pradžios iki galo), greičiausiai taip smarkiai ji patinka, nes gitaros partija velniškai primena Jimi Hendrix stilių. Beje, koncertuose Pearl Jam būna suduria šį kūrinį su Jimio „Little Wings“. O tekstas... Nevienareikšmiškai, nes žodžiai koncertuose kinta, bet iš esmės apie karą. Eddie Vedder vieno koncerto metu prasitarė, kad daina apie jo draugą, kurio brolis kariavo Persijos Įlankos kare ir žuvo. Tad tas draugas ir nežino, ar jo brolis grįš „in the box or in the bag“.

Iš antrojo kompakto paminėsiu vieną kūrinį „Sweet Lew“, kurio tekstas, pačiam buvo labai įdomu sužinoti, apie legendinį krepšininką Kareem Abdul-Jabbar, kurio gimtasis vardas yra Ferdinand Lewis Alcindor, Jr. O reprezentacinis kūrinys – „Last Kiss“. Tiesiog vat toks vienas įrodymas, kad Pearl Jam labai retom išimtimis groja ir kitų kompozitorių kūrinius. Last Kiss išleistas 1961 Wayne Cochran atlikėjo.

Šalutiniai projektai

Neil Young „Mirror Ball“

Eilinis jaunuolio, išleidusio begalę įrašų, albumas. Pagal skaičių – dvidešimt trečiasis, tačiau išskirtinis tuo, kad su juo grojo ne jo paties grupė „Crazy Horses“, bet „Pearl Jam“. Tiesa, dėl skirtingų įrašų kompanijų interesų (abu atlikėjai priklausė skirtingoms įrašų kompanijoms), Pearl Jam pavadinimas albumo virželyje neatsirado, bet grupės nariai yra atskirai pavardėmis įrašyti kaip albumo muzikantai. Albumas įrašytas per 4 dienas. Turbūt jei ne „Pearl Jam“, albumas nebūtų niekuo išskirtinis.

Daina iš albumo? Ko gero „Downtown“. Geras roko šmotas, kuriame paminėtas tiek Jimi Hendrix, tiek Led Zeppelin. Ko daugiau reikia, kad suminkštintų mano širdį? :)

Paskutinioji Vakarų fronto citatų tirada

Aptikau blogo archyvo juodraščiuose neišpublikuotą keletą Remarko "Vakarų fronto" citatų. Smagu pačiam jas prisiminti, tad tuo pačiu dalinuosi ir su jumis:

”Monotoniškai supasi mašinos, monotoniškai skamba šauksmai, monotoniškai lyja lietus. Jis lyja ant mūsų galvų ir ant galvų tiems, kurie žuvo priešakinėse linijose, ant mažojo naujoko kūno, kurio žaizda per didelė jo šlauniai, jis lyja ant Kemericho kapo, jis lyja ant mūsų širdžių.”
”Jis sako tiesą, mes nebe jaunimas. Mes jau nebenorime šturmuoti pasaulio. Mes bėgliai. Mes bėgame patys nuo savęs. Nuo savo gyvenimo. Mes buvome aštuoniolikos metų ir pradėję mylėti pasaulį ir gyvenimą; mes turėjome į tai šaudyti. Pirmoji sprogusi granata pataikė mums į širdį. Mes atskirti nuo naudingos veiklos, nuo žmogaus siekinių, nuo pažangos. Mes tuo nebetikime, mes tikime karu.”
Kareivis atsikerta karininkui, kuris mėgo mokyti rikiuotės, drausmės ir kito paradinio šlamšto: ”Pažvelkite ten, kur tie maži debesėliai. Tai zenitinių patrankų sviediniai. Vakar mes buvome ten. Penki nukauti, aštuoni sužeisti. O tai, tiesą sakant, tebuvo tik juokai. kai kitą kartą nuvyksime mes ten su jumis, kareiviai, prieš mirdami, atsistos prieš jus ramiai, sumuš kulnais ir šauniai paklaus: ”Leiskite išeiti iš rikiuotės! Leiskite numirti!” Mes tokių kaip jūs čia tik ir telaukėme.”