Poliarinės pašvaistės Lietuvoje

Poliarinė pašvaistė (aurora borealis, dar vadinama Šiaurės pašvaiste) yra iš tiesų įspūdingas reginys akims. Įspūdingas, jeigu esi toli nuo miesto šviesų ir netoli nuo poliarinio rato. Tiesa, kaip parodė nesena patirtis, visai nebūtina sėdėti Suomijoje arba Norvegijoje, kad galėtum pasigrožėti raudonai-žaliai nušviestu dangumi. 2015 kovo 17/18 d. naktį poliarinė pašvaistė matėsi ir Lietuvoje. Pats asmeniškai jos tikėjausi, nes dar dieną prieš tai buvo pranešta, kad Saulė išspjovė milžinišką pliūpsnį Saulės vėjo Žemės link. Tiesa, nesitikėjau, kad Vilniuje, gatvės lempų apšviestame danguje matysis pašvaistė. Tačiau, vakare grįžęs namo ir pamatęs žiniasklaidoj pasirodžiusias nuotraukas, darytas Vilniuje, išbėgau medžioklėn. Susiradau tamsiausią kampą ir pirmą kartą gyvai stebėjau bei užfiksavau poliarinę pašvaistę:

 
Tiesa, pagrindinis intensyvumas jau buvo nuslobęs, bet tai nė kiek netrukdė džiaugtis stebuklu.

Kaip gi susidaro poliarinė pašvaistė?

Saulė nuolatos Žemę bombarduoja elektringomis dalelėmis – protonų, elektronų bei helio jonų srautu. Dažniausiai nuo šių dalelių Žemę apsaugo jos magnetinis laukas. Tačiau vykstant ypatingai intensyviems Saulės vėjo pliūpsniams šie jonų srautai suspaudžia Žemę supantį magnetinį lauką ir geba prasiskverbti į Žemės atmosferą. Pridurkim dar tai, kad magnetinio lauko linijos tas elektringas daleles greitina ir nukreipia į Žemės magnetinius polius (kurie yra sąlyginai netoli Žemės geografinių polių). Taigi, įgreitintos elektringos dalelės patenka į atmosferą, sąveikauja su azoto ir deguonies atomais ir perduoda jiems savo energiją. Savo ruožtu azoto ir deguonies atomai perspinduliuoja tą energiją specifinių bangos ilgių šviesos pavidalu. Azotas spinduliuoja mėlynojoje ir raudonojoje spektrinėje srityje, tuo tarpu deguonis žaliojoje ir raudonojoje. Čia yra šių atomų spinduliuotės spektrinės linijos: 

Deguonis yra išsidėstęs iki ~100 km aukščio, azotas iki ~300 km. Dėl šios priežasties iš stebėtojo pozicijos žaliai švytintis dangaus plotas nepersikloja su raudonai švytinčiu dangaus plotu. O Lietuvoje (kadangi esam visai nemenkai pasislinkę į pietus nuo poliarinio rato) žalioji dangaus zona guli netoli horizonto. Tai nėra sudėtinga suprasti geometriškai – Žemė pirmu artėjimu yra apvali ir sėdint mūsų platumose į tašką, esantį 100 km aukštyje ties poliariniu ratu, reikia žiūrėti gerokai mažesniu kampui negu į tašką, kuris yra 300 km aukštyje.

O pietuose poliarinė pašvaistė vadinama aurora australis – Pietų pašvaistė. Ji gan panaši į šiaurinę kolegę. Tiesa ji šiek tiek asimetrinė. Jeigu šiaurėje pagrindinis pašvaistė intensyvumas pasireiškia prieš saulėlydį, tai pietuose prieš saulėtekį. Na, į detales nesigilinsim, nes pagrinidinės esmės tai nekeičia.

Beje, nuotraukose, darytose Lietuvoje, pašvaistė atrodo gražiai, nors gyvai stebint tokio ryškumo nėra. Kita vertus, norint stebėti pašvaistes, reikia bėgti nuo Vilniaus ir kitų didmiesčių į tamsesnius lietuviškus plotus.

”Red Hot Chilli Peppers” diskografija

”The Red Hot Chili Peppers” (1984)

Debiutinis grupės albumas. Funk muzika su repu. Labai sunkiai klausosi šitas albumas, nes įrašas nėra kokybiškas, jausmas lyg skambėtų muzika iš nedidelio kambario – nesukuria plačios muzikinės erdvės. Nieko stebėtino – debiutinis albumas, lėšų investuoti įrašams daug negali, tad ir kokybė atitinkama. Pati muzika? Taip pat sunkiai klausosi. Repas ne mano mėgiamas stilius. Kalbėjimas/dainavimas nėra labai aiškus – kai tankiai šneka tekstą sunku suprasti. Kai kuriuose kūriniuose teksto labai minimaliai yra, kituose ištisas poemas išpasakoja. Kūriniai labai vienodo stiliaus, tad nuobodokai klausosi.

Kūrinys iš albumo - "Mommy,Where's Daddy?" Labai netipiškas šio albumo kontekste. Dainavimas melodingesnis, gitaros partiją papildo pučiamieji. Bendrą albumo dvasią ir braižą gana neblogai atspindi.

”Freaky Styley” (1985)

Antrasis studijinis grupės albumas. Komerciškai nesėkmingas, kaip ir pirmasis. Fanko muzika su melodingesniu dainavimu nei debiutiniame albume ir džiazo elementais. Fankas + pučiamieji yra nuostabu. Gerokai įvairesnis albumas. Visai maloniai susiklausė. Yra ir ramių, lyriškų kūrinių, yra ir smarkių, greitų gabalų. Šitas albumas visa galva aukštesnis už debiutinį visų pirma dėl to, kad grupė pakeitė prodiuserį (į George Clinton). Kaip allmusic rašo ”The closest the Red Hot Chili Peppers ever came to straight funk”.

Kūrinys iš albumo – ”If You Want Me to Stay”. Koveris, originalas sukurtas 1973 Sly and the Family Stone. Maloniai klausosi, graži vokalo melodija, saksofono fonas ir gitaros fanko elementai.

„The Uplift Mofo Party Plan“ (1987)

Trečiasis studijinis „Red Hot Chilli Peppers“ albumas. Vis dar ankstyvosios rock-rap kūrybos stiliaus, bet jau turintis naujesnio požiūrio į muzikinį stilių. Atsiranda melodingumo dainose, bosinės gitaros slapinimo, taip pat regio, trash-speed metalo įtakos. Du jaunuoliai (dainininkas Anthony Kiedis ir gitaristas Hillel Slovak) buvo smarkiai įnikę į heroiną, o tai trikdė šio albumo įrašus. Galų gale, jau po albumo išleidimo, Slovak mirė perdozavęs narkotikų. Tad tai buvo jo paskutinis albumas kartu su rupe. Po šio įvykio iš grupės muzikinio gyvenimo pasitraukė ir būgnininkas Jack Irons. Beje, populiarumo požiūriu šis albumas jau pastūmėjo grupę š klausomųjų sąrašus – pirmasis grupės albumas patekęs į Amerikos top 200 (aukščiausia 148 vieta, Amerikoje jis tapo auksinis).

Kūrinys iš albumo – „Behind the Sun“. 1987 metais jis pasirodė netinkamas būt išleistas kaip singlas, nes buvo per daug melodingas, lyginant su visu albumu. Kaip singlas išleistas tik po 6 metų (reklamuojant rinkinių albumą „What Hits!?“). Miela, jauki daina, be įmantrių muzikinių išsišokimų. Tačiau išskirtinė iš repo, greito metalo stiliaus kitų albumo kūrinių.

„Mother's Milk“ (1989)

Ketvirtasis „Red Hot Chilli Peppers“ studijinis albumas. Po Hillel Slovak mirties grupė priėmė naują gitaristą John Frusciante, tuo metu dar 18 metų neturintį jaunuolį, kuris savo muzikiniu išsilavinimu pranoko visus grupės narius ir grupės muzikiniam tobulėjimui atidavė didžiulę dalį savęs. Iš tikrųjų, labai smarkiai pasikeitė muzika. Funkas išliko, tačiau atsirado žymiai daugiau melodingumo, tiek vokale, tiek ir gitaros partijoje. Daugiau harmonijos, daugiau muzikinės pilnumos. Nesakau, išliko albume ir greitų, ritmingų metalo gabalų, tačiau melodinė gitara iš esmės tapo albumo stuburu. Pridėkime dar tai, kad albume sugroti du koveriai - "Higher Ground" (Stevie Wonder) ir "Fire" (Jimi Hendrix), ir turime plačiausios muzikinės įvairovės albumą, lyginant su pirmais trimis grupės albumais. Dar verta paminėti, kad vienas kūrinys dedikuotas krepšinio legendai Magic Johnson.

Iš visų iki šiol klausytų grupės albumų, iš šio yra sunkiausia išsirinkti vienintelį kūrinį. Tebūnie „Taste the Pain“. Smagi gitaros linija, dainingas vokalas, stiprus priedainis ir dar trimito partija yra. Šaunus kūrinys.

„Blood Sugar Sex Magik“ (1991)

Penktasis grupės studijinis albumas, kurie jie išsiveržė į pasaulinę rinką. Geriausias visų laikų grupės albumas? Galbūt. Kalbant apie pardavimus – geriausias Amerikos rinkos albumas – 7 kartus platininis albumas. Britanijoje vėlyvesnė grupės kūryba bus labiau perkama. Bet kuriuo atveju, šis, penktasis albumas, yra neabejotinai išskirtinis. Daug kokybiškos muzikos, nemažai garsių dainų (Give It Away, Under the Bridge, Suck My Kiss). Muzikine prasme dar daugiau melodingumo atsiranda, albume skamba bent pora baladžių – visiškai kitoniška muzika, lyginant su tuo funk-rap-rocku, kuriuo grupė pradėjo savo karjerą. Tiesa, repavimas išlikęs (dalinai), bet jis melodizuotas, jis iš kalbamojo repo peraugo į dainuojamąjį repą. Tiesa, yra albume monotoninių kūrinių, kuriuos klausant jie pabosta. Turbūt daugiausia pabosta monotoninis tekstų dainavimas, tad melodinga gitaros partija pagyvina bendrą muzikinę visumą. Tekstai įvairiausi – miargos, seksas, jaunysė kvailystė, yra kūrinys dedikuotas mirusiam buvusiam grupės nariui Slovakui. Taip pat yra Robert Johnson kūrinio „They‘re Red Hot“ koveris. Bendrai žvelgiant man patiko jų kūrybinis procesas – mėnesį grupė užsidarė į atskirą namą ir ten ramiai savo laiką paskyrė kūrybai. Gavosi puikus albumas.

Kūrinys iš albumo – neabejotinai Red Hotų klasika „Underthe Bridge“. Kokios melodijos, kokia Kiedžio vokalo partija, koks gitaros skambesys... Šiame kūrinyje Kiedis išpasakoja savo juodžiausią gyvenimo laikotarpį, kai buvo įnikęs š heroiną, kad naktinėdavo, miegodavo kur papuola (pvz., po tiltu Los Andžele).

”One Hot Minute” (1995)

Šeštasis ”Red Hot Chilli Peppers” studijinis albumas. Įdomus, netikėtas, dar kitoks grupės skambesys. Daugiausia tai susiję su tuo, jog kurdami šį albumą grupė darbavosi su nauju gitaristu Dave Navarro, kuris grojo sunkų roką. Taigi, sukiojo roko/metalo motyvai įsiliejo į Red Hotų muziką. Tikrai smagiai dėl to klausosi albumas. Maloniai sunkios muzikos albumas. Na, bet yra ir baladžių ("My Friends"). Šiaip, įrašinėdami šį albumą tiek vokalistas (Kiedis), tiek ir gitaristas (Navarro) buvo gerokai įnikę į narkotikus. Vėliau dėl narkotikų buvo atsisakyta gitaristo paslaugų. Įdomu ir tai, kad per šio albumo koncertinį turą Kiedis nemažai traumų patyrė.

Kūrinys iš albumo – ”Aeroplane”. Fankas, bosinės gitaros slapinimas, maloni vokalo melodija ir dar kūrinio pabaigoje skambantis vaikų choras (bosisto Flea dukros ir jos klasiokių balsai).

“Californication” (1999)

Septintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, kuriam vėl grįžo originalus gitaristas John Frusciante. Komerciškai vienas sėkmingiausių grupės darbų – Amerikoje 5 kartus platininis (nusileidžia tik ”Blood Sugar Sex Magik”), daug kur kitur pasaulyje šis albumas išvedė Red Hotus į populiarumo viršūnę. Albume skamba toji klasikinė Red Hotų muzika, kurią mes pažįstame (na, kalbu už save). Šiame albume grupė atitosta nuo sunkesnės muzikos ir grįžta prie lyrinių, ramių, šiltų melodijų. Žinoma, yra ir ritmo, yra ir sunkesnės muzikos, galima rasti ir funko. Fantastiškų dainų ne viena - "Around the World", "Scar Tissue", "Otherside", "Californication", "Road Trippin'". Pagrindinės temos, kuriomis kalbama albume – narkotikai, Holiduvas, meilė.

Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas "Californication". Viena iš tų albumo baladžių, kurios ilgai ir nuobodžiai skambėjo visame pasaulyje. Daina apie pompastišką Holiduvo pasaulį, į kurį žmonės, beatodairiškai siekdami šlovės, stengiasi patekti bet kokia kaina.

 ”By the Way” (2002)

Aštuntasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, komerciškai vienas iš sėkmingiausių – Amerikoje 2 kartus platininis, sėkmingiausias albumas UK (6 kartus platininis) bei daugelyje kitų šalių kelis kartus platininis. Saldus, labai saldus albumas. Netgi per saldus kaip Red Hotams – muzikiniu požiūriu grupė dar labiau atitolsta nuo savo pradžių pradžios – funko muzikos. Tiesa, yra pora kūrinių ("Can't Stop", "Throw Away Your Television"), kuriuose funkas dar gajus, tačiau iš esmės albumas susideda iš saldžių lyrinių dainų, kuriose Kiedis dainuoja apie savo meilę. Kita vertus nėra ko norėti – jaunuolis jau pora metų nebevartoja narkotikų ir yra laimingai įsimylėjęs. Lyrinis albumo žanras įsivyravo iš esmės dėl to, kad muzikos kūrimą iš esmės perėmė gitaristas John Frusciante, bosistas Flea galiam sakyti buvo paliktas kūrybiniame užribyje – jo norui į albumą įtraukti daugiau funko muzikos nebuvo visuotinai pritarta.

Kūrinys iš albumo - "Can't Stop". Net keista sakyti, bet neįprastas kūrinys Red Hotų albumui – ritminis, funko elementų turintis smagus kūrinys. Vienintelis kūrinys albume, kuriame Flea slapina bosine gitara.

“Stadium Arcadium” (2006)

Devintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Neabejotinai pats geriausias grupės albumas, pabuvojęs visų svarbiausių čartų pasaulyje viršūnėse, vienintelis grupės albumas, atsidūręs Amerikos čartų aukščiausioje pozicijoje. Kita vertus  komerciniu požiūriu jis nusileidžia ”Californication” albumui. Brandi, pilnavertė grupės muzika. Nuostabus balansas tarp lyrinių baladžių, alternatyvaus roko ir funko ritmo. Labai ilgas albumas (2 valandų) ir tai grupė nesudėjo visų kūrinių, kuriuos buvo pasiruošę išleisti. Pirminis planas buvo išleisti tris vieną po kito albumus, tačiau vis tik grupė išleido dvigubą albumą. Pasikeitęs gitaristo John Frusciante stilius. Tai lėmė jo aktyvus bendradarbiavimas su ”Mars Volta”. Taigi, daugiau sunkesnio roko stiliaus gitaros rifų, soliakų ir triukšmų (dėl grįžtamojo ryšio su stiprintuvu).

Iš tokių vientisų albumų būna labai sunku išskirti vieną kūrinį. Tebūnie kūrinys "Especially in Michigan", kuriame Kiedis apdainuoja savo lietuviškąją kilmę (A rainy Lithuanian Who's dancing as an Indian).

”I'm with You” (2011)

Dešimtasis ir šiai dienai paskutinis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Brandus albumas (taip rašau dėl to, kad sunku kaip nors apibūdinti šį albumą). Na, neperspjovė savo pirmtako – ”Stadium Arcadium”, bet tikrai pilnavertis kūrinys. Net liūdna, kad komerciškai vienas nesėkmingiausių – Amerikoje jis tapo tiktai auksiniu – virš pusė milijono kopijų parduota, plačiajame pasaulyje tik 1,7 mln. Tai prasčiausi rezultatai nuo ketvirtojo albumo ”Mother's Milk” laikų. Skambesys pasikeitę. Kitaip ir negali būti, kai gitaristas grupėje pasikeitė, tačiau bendras stilius tas pats. Melodingasis alternatyvus rokas, funkas, yra disco stiliaus, agresyvių gitaros rifų.

Kūrinys iš albumo – ”Brendan's Death Song”. Maloni šilta daina. Pamažu auganti auganti ir užauganti.