”The Yardbirds” diskografija

”The Yardbirds” – 1963-1968 metais gyvavusi britų roko grupė, kurioje savo karjeros pradžioje grojo tokie garsūs gitaristai kaip Eric Clapton, Jimmy Page ir Jeff Beck – visi jie patenka į geriausių visų laikų gitaristų penketuką (”Rolling Stones” sudarytame sąraše). Stilius apibūdinamas kaip Blues rock, psychedelic rock. Vieni pirmųjų muzikoje pradėjo naudoti įvairius elektrinės gitaros efektus – grįžtamąjį ryšį, fuzzetone iškraipymus ir pan. Pasaulinės šlovės nepelnė, bet savo laiku ženkliai prisidėjo prie roko vystymosi.  Vėliau jie 1990 metais atsikūrė, bet realiai tikdu originalūs grupės muzikantai šiuo metu groja.

“For Your Love” (1965)

Pirmasis studijinis grupės albumas. Muzikaliai labai panašu į bitlų muziką. Trumputės, radio standartan telpančios dainos. Smagus ritmas, prastokomis studijinėmis sąlygomis įrašyta, tad šių dienų supratimu gan sunkoka klausyti. Šiame albume  šiek tiek dalyvavo Eric Clapton. Vėliau jis paliko grupę, nes nenorėjo groti hitų standartus atitinkančių gabalų. Dalyje albumo kūrinių vietoj jo grojo Jeff Beck.

Kūrinys iš albumo – "Good Morning LittleSchoolgirl". Smagus 1937 metų bliuzinio gabalo koveris. Kūrinyje esama ir trumpo Claptono gitaros pragrojimo.

“Having a Rave Up with The Yardbirds” (1965)

Antrasis studijinis grupės albumas. Jaučiasi kokybinis šuolis. Šiaip kūriniai įrašyti per ilgą laiką. Tad įrašuose dalyvavo tiek Claptonas, tiek ir Jeff Beck. Yra ir tradicinio bliuz-roko skambesio, ir psichodelikos.

Kūrinys iš albumo – "The Train Kept A-Rollin'". Agresyvi daina, Jeff Beck stipri gitaros partija, raukinio garsų imitacija, naudojant gitaros efektus, lūpinė armonikėlė ir smagus ritmas.

”Roger the Engineer” (UK title) / ”Over Under Sideways Down” (US title) (1966)

Trečiasis studijinis grupės albumas. Neabejotinai geriausias jų albumas. Įrašų kokybės atžvilgiu taip pat visa galva aukštesnis albumas už prieš tai buvusius. Didžiulė įvairovė skambesio: ir bitliškas rokas, ir bliuzas, ir psichodelika, avangardas. Jaučiasi didžiulė Jeff Beck įtaka.

Kūrinys iš albumo - "Over Under Sideways Down". Smagi gitaros partija, įsimenanti melodija.

”Little Games” (1967)

Ketvirtasis, paskutinis grupės studijinis albumas. Po komerciškai sėkmingų prieš tai buvusių albumų pasikeitė šiek tiek grupės sudėtis. Į grupę buvo priimtas Jimmy Page kaip bosistas, vėliau ėmėsi grot antra gitara (kartu su Jeff Beck). Bet dėl sveikatos problemų ir vidinių nesutarimų grupė išmetė Jeff Beck ir liko keturiese, pagrindinę gitaros partija atiteko Page. Tad šis albumas ir įrašytas jų keturių. Kokybiniu požiūriu tai žingsnis atgal. Didžiąja dalimi dėl to, kad jų prodiuseris buvo suinteresuotas singlais, o ne pilnu albumu, todėl albumo kūriniams dėmesio daug neskyrė – kai kurie įrašyti tik iš vienintelio bandymo.

Kūrinys iš albumo – ”White Summer”. Jimmy Page. Ir viskas apie šitą gabalą pasakyta. 

”Metallica” diskografija

”Kill 'Em All” (1983)

Pirmasis ”Metallica” albumas. Trash metal. Tam kartui tai nebuvo visa griaunantis, čartų pozicijas užkariaujanti garsiosios grupės darbas, bet po truputį, po truputį (ypač po trečiojo grupės albumo) albumo vien Amerikoje buvo išparduota virš 3 mln kopijų – tris kartus platininis. O albume skamba geras metalas, gal įrašų kokybė nėra gera – ypač trūksta aiškaus būgnų skambesio, bet kaip pirmas blynas, tai labai vykęs. Yra instrumentinis gabalas, kur bosinės gitaros solo skamba. Aišku... Kirk Hammett gitaros solo. Gera klausyti.

Kūrinys iš albumo – ”Seek & Destroy". Laikas parodė, kad tai išskirtinis kūrinys, kurį labai dažnai grupė groja koncertuose. Puikiai įsimenantis gitaros rifas, tempo kaita, visa griaunantis gitaros solo. Ko daugiau norėti.

“Ride the Lightning” (1984)

Antrasis studijinis “Metallica” albumas. 6 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame kaip kūrinių autorius įrašytas Dave Mustaine (jis buvo išmestas iš grupės dar 1983 metais). Beje, dalis albumo buvo įrašyta Danijoje. Muzika turi daugiau įvairovės, lyginant su pirmu albumu. Kūriniuose be metalo skambesio atsiranda ir „akustinių“, harmoningesnių, ramesnių epizodų (pradžia „Fight Fire with Fire“, „Fade to Black“). Tekstai – kriminalinės sistemos trūkumai, polinkis į savižudybę ir pan.

Kūrinys iš albumo – „For Whom the Bell Tolls“. E. Hemingvėjus yra gėris. Labai patiko jo to paties pavadinimo kūrinys apie Ispanijos pilietinį karą, tad ir šis kūrinys kelia malonius jausmus. Tekstai paimti būtent iš Hemingvėjaus romano, kur respublikonų kariai ant kalno gynėsi nuo fašistų atakos. Griežta ritmika, įsimenanti kūrinio pradžia, varpų gaudesys...

„Master of Puppets“ (1986)

Trečiasis „Metallica“ studijinis albumas. 6 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame grojo bosistas Cliff Burton, kuris tais pačiais 1986 metais koncertinio turo metu žuvo Švedijoje per autobuso avariją. Muzikaliai albumas labai panašus į prieš tai buvusį. Kai kurių kūrinių pradžios melodingos, akutinės, peraugančios į sunkesnį ritmą, gitaros solo... Fantastiškų gabalų šiame albume esama: „Battery“, „Master of Puppets“, "Welcome Home (Sanitarium)" , "Damage, Inc.". Tekstai apie valdžios troškimą, beribę valdžią, agresiją, religines sektas, priklausomybę narkotikams.

Kūrinys iš albumo - „Master of Puppets“. Tiek kartų bandžiau jį išmokti groti..., bet tempo greitumas nesveikas(220  beats per minute), kad nepaveždavau aš. Vienintelė vieta, kurią smagiai grodavau buvo ramus perėjimas kūrinio viduryje. Kokia melodija...  Tekstas apie priklausomybę nuo kokaino.

„...And Justice for All“ (1988)

Ketvirtasis studijinis „Metallica“ albumas.  8 kartus platininis – antras grupės albumas pagal pardavimų skaičių. Pirmasis albumas su bosistu Jason Newsted. Kūriniai albume ilgesni, Heitfieldo balsas nuožmesnis, tempai dažnokai keičiasi – nėra monotonijos. Kas naujo su praeitais albumais – sužaista su kai kurių kūrinių pradžiom ir pabaigom, kad jie tarsi atskamba iš toli – prasideda iš tylos, auga auga ir tada skelia su trenksmu. Tekstai – politika, ekologija, korupcija, diskriminacija, šmeižtas. Kaip patys muzikantai sako, idėjų tekstams semdavosi iš CNN naujienų.

Kūrinys iš albumo – ”One”. Neabejotinai! Fantastiškas antikarinis himnas (tiesą pasakius jis taip pradžioje ir vadinosi neoficialiai). Apie psichologines ir fizines kontūzyto kareivio kančias, šiuolaikinio karo žiaurumus. O struktūra kūrinio, išpildymas koks.. Fantastika. Pradžia gan lyrinė, rami, išpasakojama kareivio istorija tada įtampa auga auga ir išauginama vidinė kareivio kančia – su didžiule jėga skeliamas Hammetto soliakas. Neįtikėtinai gera buvo kadaise groti šitą kūrinį.

„Metallica“ (1991)

Penktasis studijinis „Metallica“. Didžiausio populiarumo sulaukęs albumas. 16 kartų platininis Amerikos rinkoje – patenka į dešimtuką tarp visų laikų labiausiai perkamų albumų. Muzikis skambesys kitoks. Muzika švelnesnė, melodingesnė. Jei pirmi 4 albumai nominuojami kaip „trash metal“, tai šis yra pirmasis grupės „heavy metal“ albumas. Prieš įrašus grupė nusisamdė naują prodiuserį Bob Rock. Jis pasiūlė grupei įrašinėti visus instrumentus kartu, o ne atskirai kiekvieną, pasiūlė Heitfieldui tobulinti dainų tekstus. Įrašai truko ilgai, kainavo per milijoną dolerių, įtampa tarp grupės narių ir prodiuserio buvo didžiulė, dalinai dėl patiriamos įtampos Ulrich, Hammett ir Newsted per įrašų laikotarpį išsiskyrė su žmonomis. Tekstai tampa labiau asmeniški: "The God That Failed" apie Heitfieldo mamą, kuri mirė nuo vėžio ir jos krikščionišką požiūrį į mediciną, „Nothing Else Matters“ apie sunkumus palaikant ilgalaikius santykius per muzikinius turus. Įrašų kokybė ženkliai pagerėjus. Jau ketvirtajame albume tai jautėsi. Nuostabių kūrinių begalė: „Enter Sandman“, "Sad but True", "The Unforgiven", "Wherever I May Roam", "Nothing Else Matters", tad išsirinkti vieną vienintelį ypatingai sudėtinga.

Kūrinys iš albumo – „Enter Sandman“. Fantastiškas kūrinys. Lengvai atpažįstamas kūrinio rifas, griežtas rifas, dinamiškai augantis ir užaugantis kūrinys. Stiprūs žodžiai, prieš kūrinio pabaigą ramesnis perėjimas su Heitfieldo šnekamuoju tekstu ir pabaigoje pamažu dinamiškai ir muzikiniu tekstu išnykstantis kūrinys į tylą. Labai smagu jį būdavo groti.

 „Load“ (1996)

Šeštasis studijinis „Metallica“ albumas. 5 kartus platininis. Lyginant su ankstesniais albumais, dar švelnesnis muzikinis stilius, artėjantis prie Sunkaus roko. Yra ir bliuzo, ir tradicinės Amerikos muzikos stilių įtakos. Pirmasis albumas, kuriame visos dainos grojamos gitaromis, suderintomis nuo mi bemolio (o ne nuo įprasto mi). 78:59 trukmės albumas – ilgiausias grupės albumas. Ir tai, kad sutilptų į vieną kompaktą, grupė turėjo nukirpti pusę minutės nuo paskutinės dainos (78:59 - tai fizinė CD riba, kad dar normaliai, be klaidų galėtų jį groti grotuvai). Albumo viršelis kontraversiškas – abstraktaus menininko Andres Serrano darbas "The God That Failed", kur autorius nufotografavęs buivolo kraujo ir savo spermos mišinį. Muzika, lyginant su ankstesniais albumais, labai rami. Daug baladžių, daug melodingų epizodų – tvirtas rifas nebėra kūrinių pagrindas. Hammettas savo gitaros partijose naudoja naujų efektų, dar negirdėtų grupės albumuose.

Kūrinys iš albumo – ”Mama Said”. Miela jauki baladė. Dainos posmeliuose skamba akustinė gitara, vėliau priedainiuose prisijungia ir kiti instrumentai. Muzika pasunkėja, bet į rimtą metalą neišsivysto. Gitaros solo nerasta. Įdomu tai, kad Metallica šito kūrinio į koncertus nėra įtraukusi. Tekste Heitfieldas kalba apie savo mamą, pralaimėjusią kovą su vėžiu kai pačiam jaunuoliui tebuvo 16 metų.

„Reload“ (1997)

Septintasis studijinis „Metallica“ albumas. 4 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame groja bosistas Jason Newsted. Tik 6 iš 13 albumo dainų buvo kada nors grotos gyvai. Pagal pradinį planą praeitas albumas „Load“ turėjo būti dvigubas, bet kadangi reiktų vienu ypu įrašinėti labai daug dainų, o artėjo deadline koncertinio turo, kuriame turėjo pristatyti patį albumą, na ir pridėkim dar, kad išleidus du pavienius albumus, o ne vieną dvigubą, galima užsidirbti daugiau pinigų, buvo nuspręsta neleisti dvigubo albumo. Šiaip jaučiasi, kad mažiau įvairovės šiame albume. Pirma albumo pusė jaučiasi išbaigta – ko verti kūriniai ”Fuel”, ”The Memory Remains”, ”The Unforgiven II”, ”Better Than You”. Tuo tarpu antroji nebėra tokia įspūdinga.

Kūrinys iš albumo – ”Fuel”. Smagus ritmas, vežanti melodija, smagu dainuoti kartu beklausant kūrinį. Gan tipiška Metallicai, kad priedainį grojant tempas yra lėtesnis – Heitfieldas drąsiai rodo savo vokalinius sugebėjimus, tuo tarpu likusi kūrinio dalis pagrįsta dideliu tempu ir ryškia ritminės gitaros partija.

„Garage Inc.“ (1998)

Koverių albumas. 2 kartus platininis. Albumas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje ”Metallica” pergroja grupių, kurios jiems turėjo didžiausią įtaką, kūrinius. Bene labiausiai žinomas kūrinys (dažnai skambantis per radiją) - "Whiskey in the Jar". Yra ir kitų neįtikėtinai šaunių kūrinių - "It's Electric", "Sabbra Cadabra", "Turn the Page", "Die, Die My Darling", Nick Cave "Loverman", "Tuesday's Gone". Antrojoje albumo dalyje yra įdėtas 1987 metų The $5.98 E.P.: Garage Days Re-Revisited albumėlis bei surinkti kiti koveriai, išleisti kaip B-sides singlų albumuose. Taip ir jaučiasi toks vinigretas – yra ir trash metalo, ir sunkaus roko, ir jautrių baladžių šiame 2 valandų albume. Visai smagiai klausosi achromatizmai "The Small Hours" kūrinyje, milžiniško tempo "Last Caress” bei Metallicos klasika "Am I Evil?". Albumas užbaigiamas keliais Motörhead koveriais, kurie taip ir nepalieka didelio įspūdžio.

Kūrinys iš albumo - "Turn the Page". Gera baladė, ramiai prasidedanti, auganti auganti ir užauganti.

„S&M“ (1999)

Gyvo garso albumas, kurį grupė įrašė kartu su San Francisko simfoniniu orkestru (tiesiogiai pavadinimas ir yra trumpinys Symphony and Metallica). 5 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame grojo bosistas Jason Newsted. Medžiaga albumui buvo įrašyta tų pačių metų balandžio 21-22 dienomis. Koncerto su simfoniniu orkestru idėja sklandė dar ankstyvojoj grupės jaunystėj – Cliff Burton buvo didysis klasikinės muzikos gerbėjas, dargi įkvėpimo davė ir „Deep Purple“ 1969 metų gyvo garso su simfoniniu orkestru albumas ”Concerto for Group and Orchestra”. Žiūrėjau dokumentikos apie šio Metallica albumo kūrimą, tai esama šypseną keliančių epizodų: kaip grupės nariai išreiškia nuostabą, kad orkestro vadovas išgirsta, kad vienas muzikantas iš orkestro nedera, kad orkestro repeticijos yra griežtai suplanuotos, su dažnom pertraukėlėm ir pan. Tiek grupei buvo pirma patirtis su klasikinės muzikos kolektyvu, tiek ir daliai orkestrantų buvo pirma patirtis su Metallica muzika. Šiaip, muzika skamba puikiai. Orkestro aranžuotė gerai sukurta. Gal gyvam atlikime per daug išryškinti pačios grupės instrumentai, tad orkestras ne visada prasimuša. O norėtųsi, kad daugiau prasimuštų. Bet šiaip smagu klausyti, kai tam tikrus epizodus papildo pučiamieji ar styginiai. 

Kūrinys iš albumo - "No LeafClover". Vienas iš dviejų naujų grupės kūrinių. Jame varijuoja tiek smarkūs, tiek ir ramūs epizodai. Prasideda vien tik orkestro muzika, paskui atsiranda Hammetto lyrinis epizodas. Vėliau įsijungia visa grupė ir orkestras. Kabinanti melodija, ryškus soliakas ir, aišku, simfoninis orkestras.

”St. Anger” (2003)

Aštuntasis Metallica studijinis albumas. 2 kartus platininis. Pirmas albumas, kuriame nebegrojo Jason Newsted. Boso partijas įrašinėjo prodiuseris Bob Rock. Albumas buvo pradėtas įrašinėti dar 2001, tačiau įrašai nutrūko, nes grupės vokalistas James Heitfield ėmė gydytis nuo alkoholizmo ir kitų negandų. Po metų jis grįžo, tačiau gydymas dar nebuvo pasibaigęs, todėl albumo kūrybai Heitfield galėjo skirti tik 4 valandas per dieną. Tai labai nervino kitus 2 grupės narius. Įrašę albumą grupė ėmė ieškoti bosisto ir pasikvietė į komandą Robert Trujillo (buvusį Ozzy Osbourne bosistą).Bendrai paėmus albumo muzika tokia vidutiniška. Kūriniai labai vienodi. Greitas ritmas, daug garso, gitaros soliakų nerasta, antrinant grupės nariams tai tikras jam-session albumas.

Kūrinys iš albumo - ”St. Anger”. Puikiai atspindintis albumo muzikinį stilių ir dargi šaunus video buvo sukergtas.

”Death Magnetic” (2008)

Devintasis, naujausias Metallica studijinis albumas. 2 kartus platininis. Pirmasis albumas, kurį įrašinėjo su bosistu Robert Trujillo. 5 iš eilės jų studijinis albumas, kuris Amerikos čartuose debiutavo pirmoje vietoje – pirmoji grupė tai pasiekusi. Albumo pavadinimą įkvėpė ”Alice in CHains” vokalisto Layne Staley ir kitų roko muzikantų mirtis. ”Vienus žmones mirtis kaip magnetas pritraukia, kitus lygiai taip pat atstumia.” Muzikiniu požiūriu grupė surįžta į savo šlovinguosius laikus. Sugrįžta į tą skambesį, koks buvo „...And Justice for All“ ir ”Metallica” albumų laikais. Vėl grįžta į kūrinius gitaros solo. Vėl grįžta prasmingesni, pilnesni Heitfieldo tekstai. Tikrai vienas geriausių jų albumų.

Kūrinys iš albumo – ”The Day That Never Comes”. Puiki baladė pagal visus Metallica standartus.