Ir vėl pavardė Delfi tinklapyje

Liepos mėnuo - sidabriškųjų debesų mėnuo. Na, bent jau jų pasirodymų maksimumas yra būtent liepos pradžioje. Na, kai mėgsti juos stebėti, o pastebėjęs plepėti, netrunki sulaukti draugių žurnalisčių klausimų: ar galiu nuotraukas publikuoti Delfyje. Na, natūralu, kad sakai, prašau, jei dar mano pavardę paminėsi :)
Žodžiu, tokia ta straipsnelio Delfyje atsiradimo istorija.
O šiemet sidabriškieji debesys yra reti, nes jų pasirodymo dažnis antikoreliuoja su Saulės aktyvumu. Šiuo metu Saulė artėja prie savo aktyvumo piko, tad natūralu - sidabriškųjų debesų šią vasarą matome gerokai mažiau.

Aidai iš Vilkaviškio - Jean Baptiste Delfyje

Praeitą šeštadienį Vilkaviškyje vyko Napoleono lankymosi jubiliejus. Būtent pro Vilkaviškį ėjo pagrindiniai prancūzų armijos daliniai žygio į Maskvą metu. Mes ten buvom puikiai priimti, sukėlėm nemažai šumo. Tikrai smagu, kad nediduką mūšį susirinko pasižiūrėti tikrai daug žiūrovų. Nesitikėjau, kad tiek daug jų bus.
Na, o apie patį prancūzų armijos apsilankymą Vilkaviškyje pasirodė nedidukas straipsnis Delfyje. O linksmiausia, kad pagrindinėje nuotraukoje yra šaunusis Jean Baptiste kareivis :)

Autorinių teisių pažeidimas

Praeitą savaitgalį Kaune vyko Didžiosios Napoleono armijos persikėlimas per Nemuną. Stovykloj vienas jaunuolis pardavinėjo štai tokius suvenyrus. Nebrangiai - po 6Lt. Kodėl aš apie tai rašau? Nes šią nuotrauką dariau 2010 metais per Deltuvos mūšį.
Žodžiu, be mano žinios mano nutoraukos naudojamos komerciniais tikslais.... Akivaizdus autorinių teisių pažeidimas!
Gal man laikas ant pačių nuotraukų pradėti dėti “vandens ženklus“?...

Apie lietuvių kalbos nuostabumą

Kažkada, seniai seniai, tai gal buvo prieš pusantrų metų, ėmiau ir pažiūrėjau Aivaro Lileikos paskaitą “Ar Lietuvai 1000 metų“. Ne šiaip žiūrėjau, bet ir konspektavausi kalbines prasmes, kurias bandė įteigti pasakotojas, kiek jis pats yra išsityrinėjęs. Kažkada seniai norėjau tomis prasmėmis pasidalinti su blogo skaitytojais, bet užmečiau užrašus ir vakar vėl netyčia juos atradau. Tad nedelsdamas pateikiu Lileikos paskaitų padrikus užrašus, be jokių savo komentarų:

“Chaosas“ (gr) - kas neįvaldyta
“Kosmosas“ - kas įvaldyta
Indoeuropiečių terminas įvestas 1948. Jis pakeitė arijų terminą, kuris ~1850 pakeitė gotų terminą.
”Emigrantas” -  (lt) keltas/keliautojas
“Galai“ įsikūrė pačiame gale
“Keltai“ (keltų k.) - (lt) keltis
“Galai” (keltų k.) - (lt) galas

akula - nekilmingas/aklas
aksana - akys
dawanda - davimas

Jungas: “Vyrai nesukuria liekamojo produkto. Todėl nuo pat gimimo pas juos išsivysto milžiniškas nepilnavertiškumo kompleksas ir iš didžiulio pavydo moterims kuria begalę problemų, į kurias pastato visus ir spręsdami tas problemas parodo, kokie jie yra reikalingi“.

Šventė - šventykla - šviesa
Stebuklas - stebykla - stabas
polis - pilis/pilti
Žvėrinės - zodiakas
Taigi: stebyklose stebima, kada ateina stebuklas - prasideda šventė

Krikščionybė - barzdotas vyras, gimdantis vyras. Pieta - Jėzus Kristus ant kelių, negyvas kūdikis. Mirties kultas

Sietynas: Sieti - sėti grūdą, o sėjama į velėną (nuo čia Vėlinės).
Velykos -> Vėlinės: gamta gimsta -> gamta miršta
Perkūnas: gyvybė ateina per kūną. Todėl laukiama griaustinio prieš sėją
Pragaras yra dangui: pra + garas; garas -> debesys
Saulė -> pasaulis -> pasaulėžiūra.
Jei pasaulėžiūroj atsiranda dėmė, turim nuodėmę

Universitetas - žinyčia
Arijų kultūra - arėjų kultūra
Luomai:
pramanai - žinių
kšatrijai - karių (šatrija/šatra)
vaišijai - žemdirbių
šudra - renka gatvėj šudrą

Apie svastikas:
Švaistika - švaisto blogį
Savastika - sukasi ir renka

Žara uštra - Zaratustra: žmogus mokė
Dievo dota pabudo ir tapo Buda
Nėr vėjo - Nirvana

siris (het) - siela (lt) - jėga (rus) - švinas (guz)
Troja - Truva
Jordano upė - Jorės upė
Jordano regionas - Perėja

Abraham - (ab - Ra - ham) Didžioji Ra širdis
Išrahel - (Iš Ra hel) - Iš Ra daugybė dievų
Sarmatija: Sar - princesė/vyresnioji moteris + matija - moteris = moterų valdoma valstybė
Amazonė - amą atimanti žmona
druidas draudžia, bartas bara.

Senatoriai - senieji gyventojai
Diktatorius - rikis
Muziejus - mūsų buveinė
Karalius mėgsta kariauti
Nitingai - vikingai - vyčiai
Šlavai - esantys šlovėje (pavergti) - slave/vergai

Pasiskraidymai Vokietijoje

Gegužės 6-13 dienomis buvau Vokietijos žemėse. Moksliniais tikslais, daugiausia. Nes Bad Honnefe (miestas netoli Cologne (Kiolno) ir Bonos) vyko mokslinis seminaras, kur tiek savo darbą pristačiau, tiek super duper sudėtingų paskaitų išklausiau. Pavadinimas - Highlights of Quantum Optics. Bet buvo nemažai dalykų smarkiai nutolusių nuo kvantinės optikos. Žodžiu, informacijos dozė milžiniška ir sudėtinga.
Žodžiu... Apie viską gana trumpai, bet išsamiai fotoreportažu (iš kiekvienos dienos stengiausi po vieną nuotrauką paimti, bet papildomai dar rūmų nuotrauką įdėjau).
O viskas prasidėjo sekmadienio rytą, gerokai anksčiau nei kad ne kuriom naktimis išeinam iš “Alaus namų“. Kėliausi gal be 15 keturios, kad suspėčiau į 6 valandos lėktuvą, kuris nuskraidino iki Frankfurto, tada greituoju traukiniu nukeliavau iki Cologne (Kiolno). Ten turėjau daug gražaus laiko vaikščiojimams. Tad ir išvaikščiojau 6 valandas. Prieš sėsdamas į traukinį, kuriuo turėjau pasiekti savo Bad Honnef miestelį, dar nusifotografavau prie įžymiosios katedros:

 O į traukinį ramiai įsėdau, žinojau, kad jis važiuoja Koblenz kryptimi. Bet po kurio laiko pastebėjau, kad jis važiuoja ne ta Reino puse. Tad truputį sunerimau. Pradėjau kelti šumą, nuvykau iki kontrolieriaus ir išsiaiškinau, kad ne į tą traukinį įlipau. Žodžiu, teks man iš Koblenz grįžti atgal teisingu traukiniu. Buvau baisiai įsiutęs dėl savo tokios klaidos ir kad teks naują bilietą pirkti. Tiesiog panašiu metu išvažiavo du traukiniai Koblenz kryptimi ir aš pasirinkau ne tą. Žodžiu, sugaišau 1,5 valandos.
Na, atvykau iki rūmų, kur gyvenom ir mokėmės. Pirmadienį prasidėjo paskaitos, vyko posterių sesija. Tad pakabinau ir aš saviškį (po dešine):

 Pirmadienį smagiai įsivažiavom į darbo ritmą su daugybe kavos pertraukėlių, nuostabiais pietumis, vakariene, nemokamu alkoholiu (kai kuriom dienom).
Antradienį vyko didžioji šventė, nes vyko jubiliejinis seminaras, sukeliavo daug garbingų miestelio ir apylinkių žmonių. Buvo super šventė, su pilnais aruodais alaus ir vyno. Tad vakare prasėdėjom ilgai :) O čia dienos metu su draugais doktorantais iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos:

 Štai taip atrodo patys rūmai, kur gyvenom ir būjojom:

 Trečiadienis... Sąžiningai pradėjom darbą nuo pirmųjų užsiėmimų. Džiaugsmas buvo tas, kad paskaitų nebuvo tiek daug ir po pietų buvo ale ekskursija. Bet realiai tiesiog nuėjom į vieną kavinę, kur gardžius pyragus kepa, ten pasėdėjom ir grįžom. Čia vokietaitė prie kavinės:

 Ketvirtadienis jau beveik kaip rutina - pilna diena paskaitų, daug kavos ir prieš vakarienę išbėgau prasiblaškyti palei Reiną, šalia kurių ir bėga geležinkelio bėgiai ir greitkelis:

 Penktadienį buvo tik  trys paskaitos, po kurių papietavęs skubėjau į traukinį, nes bijau pavėluoti į lėktuvą. O skridau iš Cologne į Miuncheną, kur lankiau seną gerą draugą Vytautą, kurį (beveik) užklupau darbo vietoje:

 Penktadienio vakaras baigėsi tik paryčiais, tad šeštadienios rytas buvo vėlyvas. Ramiai papusryčiavę palikau Vytą ir jo kambarioką savo darbus dirbti, o pats išskubėjau į nuostabų muziejų, kuriam deja tebuvo likę tik pusantros valandos. bet koks ten muziejus!!!! Daugybė nuostabios technikos, daugybė pasižaidimų. Yra netgi PIRMASIS vokiečių povandeninis laivas!!!!! Ir Raudonojo barono (Manfred von Richthofen, WW1 kiečiausio aso) triplanis lėktuvas (na, kopija, nes orginalų tos serijos nė vieno neišliko):

 Žodžiu, šeštadienį dar pasivaikščiojau po Miuncheną, nuostabų parką jame, grįžau pas Vytą, pavakarieniavom, pažiūrėjom Vokietijos futbolo taurės finalą (Miuncheno Baernas pralošė Dortmundo Borrusijai 2-5), dar nukeliavom iki garsiojo HofBraHouse baro, išgrėm po bokalą ir namo.
Sekmadienį ryte ramiai papusryčiavom ir pamažu išjudėjau Lietuvos link. Paskutinė nuotrauka iš Miuncheno:

Iš Miuncheno vėl nuskridau iki Frankfurto, kur teko 3-4 valandas palaukti lėktuvo iki VIlniaus. Tad Vilniuj jau buvau apie vidurnaktį.
Pilnas įspūdžių, teigiamų emocijų, nuotykių ir šurmulio... Atgal į realybę.

Ir vėl šaunusis Jean-Baptiste spaudoje

Gegužės 25 dieną buvau Pasvalyje, nes būtent Pasvalio krašto muziejuje teko laimė pristatyti savo fotografijų parodą “Žaidžiame karą“. Tikrai šaunus buvo pristatymas - daug žiūrovų atvyko. Na, daugiausia moksleiviai, kuriuos atsivedė istorijos mokytojai, taip pat muziejaus darbuotojai, miestelėnai, netgi atvyko Pasvalio vicemeras.

Negana to, kad taip šauniai buvau pagerbtas per parodos atidarymą, vietinėje Pasvalio spaudoje pasirodė šaunus straipsnis apie parodos atidarymą:

Nuotraukos vagystė

Aptikau, kad Kauno diena savo straipsnį iliustravo mano nutorauka, kurios šaltinis buvo nurodytas “Kauno savivaldybė“: Straipsnis čia Nusiunčiau jiems pasipiktinimo laišką. Žiūrėsim, ar į jį bus sureaguota, ar ne :)

Krymo karas

”Cannon to the right of them,
Cannon to the left of them,
Cannon in front of them
Volley'd and thunder'd;
Storm'd at with shot and shell,
Boldly they rode and well,
Into the jaws of Death,
Into the mouth of Hell
Rode the six hundred.”

Ištrauka iš Alfred, Lord Tennyson poemos ”The Charge of the Light Brigade”.

Pažiūrėjęs 1968 metų filmuką apie lengvosios kavalerijos ataką nusprendžiau išsamiau pasidomėti apie patį Krymo karą, nes mažai apie jį ką žinau. Pati Lengvosios brigados ataka velniškai įspūdinga. Dėl karininkų nesusikalbėjimo su vadovybe lengvoji kavalerija išjojo ne rusų vieną sparną atakuoti, bet tiesiai priešams į nasrus – iš trijų pusių apsupti rusų patrankų jie “Mirties slėniu“ šuoliavo užimti rusų pozicijų ir patrankų slėnio gale. Prijoję prie rusų artilerijos turėjo kovoti kartu ir su rusų kavalerija. Žodžiu, netrukus anglams teko atsitraukti. Nuostoliai to mūšio buvo milžiniški: ataka truko ~7 minutes, per kurias iš 660 kavalerijos vienetų žuvo 160, buvo sužeisti 120 kareivių. Tačiau daugiausia nuostolių patyrė arkliai – jų žuvo 340.
Krymo karas vyko 1853-1856 metais. Jo priežastys daugmaž tokios: Rusai pradėjo karą su Otomanų imperija, gindami slavus, gyvenančius otomanų valdžioje, siekdami didesnės kontrolės tame regione, o Konstantinopolio užėmimas jiems atvertų jūros kelią į platesnius vandenis. To bijodami anglai su prancūzais paskelbė karą rusams ir iškeliavo į karinę kampaniją ties Juodąja jūra.
Otomanai su anglais sustabdė rusų veržimąsi Konstantinopolio link. Tada anglai su prancūzais išsilaipino Kryme, kurio pagrindinis uostas Sevastopolis buvo pagrindinis taikinys. Sėkmingai kareivius guldė ne rusų kulkos, bet ligos (~65% išmirė dėl ligų). Anglai su prancūzais turėjo keletą kruvinų mūšių Sevastopolio link, kurių žymiausias, žinoma Balaklavos mūšis su garsiąja Lengvosios kavalerijos brigados ataka, po kurios praktiškai išnyko anglų kariuomenės pasididžiavimas – lengvoji kavalerija. Beje, būtent šiame Balaklavos mūšyje atsirado posakis “Thin Red Line“ – dvi anglų pėstininkų linijos šlovingai laikėsi prieš rusų kavalerijos ataką, kai jiems į pagalbą atskubėjo anglų sunkioji kavalerija.
Žodžiu, Sevastopolio užimt greituoju būdu nepavyko, tad šio miesto apgultis truko metus. Taip ilgai užtruko, nes rusų tiekimo liniją anglai atkirto tik po gero pusmečio. Galų gale užėmę uostą jį visiškai sunaikino, kad rusai neturėtų dokų, neturėtų savo laivyno ir nekeltų grėsmės anglų laivynui.
Karas pasižymėjo karininkų impotencija, daugybe karinių klaidų. Matyt visuose karuose tai atsiskleidžia, nes klaidos kaina kare būna didžiulė.
Beje, dar buvo pora laivyno mūšių Baltijos jūroje. Abu juos sėkmingiausiai laimėjo anglai, sutriuškindami rusų laivyną ir išdidžiai prisišvartavę prie Pyterio erzino carą. Karo metu pirmą sykį karybos istorijoje buvo fotografuojama – atsirado karo korespondentai. Pirmą sykį buvo panaudoti geležinkeliai, telegrafas. Anglų kariuomenėje gerokai patobulėjo karo lauko ligoninės sąlygos.
Karo rezultatai? Britai išėjo iškelta galva, nes išliko neginčijama jūrinė valstybė. Turėdama stiprų, nenugalimą laivyną galėjo plėsti savo imperiją. Prancūzijos imperija su Napoleonu III vėl grįžo į politinį elitą, pademonstravę savo sausumos kariuomenės galią. Rusai neteko teisių į Dunojaus žiotis, prarado savo karinį laivyną bei gavo suprasti, kad be stiprios pramonės ir geležinkelių niek gero nebus. Blogiausiai tai Otomanų imperijai. Nors techniškai ji su sąjungininkais laimėjo karą, praradusi 200 000 gyvybių, bet faktiškai neteko didelės teritorijos Balkanų pusiasalyje, nes ilgainiui pradėjo Balkanų tautos kurtis savo valstybes.
Bendroje sumoje žuvo apie pusė milijono kareivių. Tačiau didelė dalis mirė nuo ligų, šalčio ar nuo infekcijų žaizdose.

Imperatoriaus prakalbos arba kuo istorinė karinė šlovė susijusi su profesine riteryste

Šlovingoji Prancūzijos imperija, Aleksandro Makedoniečio imperija ir šiuolaikinis pasaulis. Kuo jie panašūs? Gal savo neaprėpiamumu, gal savo didybe, gal savo visuomene, o gal... savo imperatorių mąstymu?
Sunku mums, savo profesijos riteriams, suprasti didžiųjų žmonių mintis. Mums, kurių menkiems protams nelemta suvokti didingus imperatorių planus. Mums, kurių mintis, planus, gyvenimą, politiškumą trokšta valdyti kiti demokratiškos visuomenės piliečiai, lygesni už lygius.
Gerai... Pažvelkim į viską iš karinės pusės (juk šiuolaikinis gyvenimas pagrįstas karu: karu ekonomikoje, karu socialinėje erdvėje, karu moksle). Kas svarbiausia yra vykdant karinę operaciją (remiantis Sun Tzu)? Svarbiausia, kad aukštesnio karininko nurodymai būtų absoliučiai aiškūs, be menkiausios dvejonės, nekvestionuojami. Nemaža dalimi tai buvo žymių karinių pralaimėjimų priežastimi: rusų kavalerijos triuškinamas pralaimėjimas Balaklavos mūšyje Krymo kare, konfederatų pralaimėjimas Gettysburgo mūšyje JAV pilietiniame kare ir pan.
O kas būna, kai generolo kalba būna triprasmiška? Kai eiliniams kalba viena, karininkams kita, o viešai tuos pačius karininkus šmeižia? Kvepia diktatūra? Nieko panašaus! Tai šiuolaikinės, sovietmečiu augintos visuomenės apraiškos!
Kas būtų buvę, jai Aleksandras Makedonietis ar Napoleonas savo kareiviams būtų liepęs kovoti už savo tautos gerovę, karininkams būtų grasinęs, kad gink Dieve nekurstytų savo kareivių prieš imperiją, o karo konsiliume viešai būtų kritikavę savo karininkų politiškumą, šmeižę jų veiklą vardan asmeninės gerovės? Nei Aleksandras Bagdadą būtų užėmęs, nei Napoleonas Austriją ar Prūsiją būtų nugalėjęs..
Tad klaiku klausytis tokių triprasmiškų imperatoriaus paistalų šiandieną. Juk tai teveda iki vieno – dievobaimingo pasitikėjimo vadu iki tarpuvaldžio.
Tad belieka tikėtis, kad imperija kuo greičiau sulauktų demokratijos arba demokratiško imperatoriaus.
Tegyvuoja imperija!

Led Zeppelin kūryba išnagrinėta

Pabaigiau su ”Led Zeppelin” kūryba. Išklausiau, išskaičiau. Liko keletas dokumentinių filmų, keletas koncertų ir knyga :)
Bet bendras visuminis įspūdis susidarytas. Kadangi mane vežaą Bliuzo ir roko sintezė, tai ši grupė man yra nuostabus pasirinkimas. Puikus darinys, puiki kompanija, puiki muzika. Bekeliaudamas Led Zeppelin kelionę į facebooką rašiau ką sužinojau apie konkrečius albumus, pasirinkdamas kokią nors vieną dainą iš vieno ar kito albumo. Rašyti pradėjau nuo trečiojo albumo, tad pateikiu tas savo mintis ir čionainas, bloge. Skanaus ;)

Trečiojo albumo ”Led Zeppelin III” daina ”Since I’ve Been Loving You”, kaip ir visas albumas, sukurta Velse atokioje aplinkoje jaunuoliams ilsintis po koncertinio turo.
Beje, Džimis turėjo vargo, įrašinėdamas soliaką. Yra kur pavargti....

Iš ketvirtojo, labiausiai pirkto albumo ”Led Zeppelin IV” pati garsiausia Led Zeppelin daina ”Stairway to Heaven”. Niekada ji nebuvo išleista kaip singlas, žodžiai sukurti praktiškai per vieną vakarą, sėdint Velse prie laužo.

Penktasis Led Zeppelin albumas ”Houses of the Holy”... Pirmasis albumas, turintis normalų pavadinimą, pirmasis albumas, kuriame išimtinai vien tik orginalūs jaunuolių kūriniai sudėti. Tai tarsi naujo grupės skambesio lūžio taškas. Yra ir regio elementų, yra ir šaunių baladžių, yra ir pianino skambesio, pirmą sykį žodžiuose nėra užuominų į ”Žiedų valdovą”.
Viena šaunesnių grupės baladžių ”The Rain Song”.

Šeštasis Led Zeppelin albumas ”Physical Graffiti” komerciškai vienas sėkmingiausių. Prirašė albumui daugiau dainų, nei galėjo tilpti į vieną plokštelę, tad nusprendė išleisti dvigubą albumą.
O šioji daina ”Ten Years Gone” apie Planto buvusią merginą, kai prieš ~10 metų jie dar buvo nežinomi. Toji mergina iškėlė ultimatumą: arba ji, arba muzika. Dėkui Dievui, kad Plantas pasirinko muziką :)

Septintasis Led Zeppelin albumas ”Presence” komerciškai nebuvo sėkmingas. Tačiau morališkai labai reikalingas grupei. Robertas Plantas 1975 buvo patkęs į avariją, po kurios buvo klausimas, ar jis kada nors vaikščios. Didžioji dalis dainų sukurtos jam reabilituojantis, o įrašytos per velniškai trumpą laiką - 18 dienų, Plantui sėdint invalido vežimėly. Sako, kad albume jaučiasi jo silpnesnis balsas :).
O čia paskutinė albumo daina ”Tea For One”, kuri pasižymi ne greitu ir agresyviu Page’o gitaros soliaku, bet išskirtinai lėtu ir ramiu., tarsi B.B. Kingo soliakai. Puiki bliuzo daina, kurioje išdainuotas namų ilgesys, kurį muzikantai jausdavo koncertinių turų metu.

Aštuntasis Led Zeppelin albumas ”In Through the Out Door”š Tai paskutinis albumas išleistas dar esant gyvam būgninkui John Bonham. Šiaip, tikrai naujas, kitoks skambesys nei ankstesniuose albumuose. Priežasčių yra nemažai. Pirma, tuo laikotarpiu Bonham buvo įnikęs į alkoholį, o Jimmy Page į heroiną, tad į darbą neskubėdavo eiti - didesnė albumo kūryos dalis teko Robert Plant ir John Paul Jones, kuris kai negrodavo bosu, grodavo klavišiniais - todėl šiame albume daug klavišinių skambesio, o Page'as turi tik epizodinius gitaros numerius. Antra, prieš pora metų dėl viruso mirė Planto sūnus - neabejotinai tai atsiliepė jo lyriksams. Trečia, jie buvo priversti emigruoti (greičiausiai dėl mokesčių) iš Britanijos. Tėvynės ilgesys vėlgi atsiliepia šiame albume.
Kas dar smagu šiame albume (nors jis ekonominiu požiūriu eilinis grupės albumas), kad jame būdavo įdedamos nespalvotos nuotraukos (random viena iš 6). Jei suvilgai popierių vandeniu - gauni spalvotą vaizdą. Genialu :)
O čia daina ”Fool In a Rain” tokiu netikėtu sambos ritmu. Iš tiesų, netikėta ritmika Led Zeppelinų kūryboje. Kaip sako autoriai, idėja sukurti tokią dainą gimė bežiūrint 1978 pasaulio futbolo čempionatą, vykusį Argentinoje.
O lyriksai apie jaunuolį, kuris lietingą vakarą laukia miargoskažkur mieste, ji neateina, o paskui supranta jis, kad laukė ne toj vietoj :)
P.S. Tai ilgiausias mano tekstas apie Led Zeppelinus :)

Devintas ir paskutinysis Led Zeppelin albumas “Coda“. Išleistas praėjus dviems metams po grupės iširimo. Į albumą sudėta įvairios dainos, kažkada sukurtos, bet taip ir neišleistos. Kaip Jimmy Page'as sakė: kadangi žmonėms ieškojo senų, neišleistų įrašų, tai ir sukūrėm šį albumą.
Klausai albumą ir mąstai, kad viena ar kita daina, perėjimai, melodijos jau yra kažkur girdėta... Žodžiu, komerciškai plastas albumas - vos 1,5 mln kopijų parduota.
O čia daina ”I Can’t Quit You Baby” iš pirmojo albumo, įrašyta gyvam koncerte ir išleista paskutiniajam albume.