”Red Hot Chilli Peppers” diskografija

”The Red Hot Chili Peppers” (1984)

Debiutinis grupės albumas. Funk muzika su repu. Labai sunkiai klausosi šitas albumas, nes įrašas nėra kokybiškas, jausmas lyg skambėtų muzika iš nedidelio kambario – nesukuria plačios muzikinės erdvės. Nieko stebėtino – debiutinis albumas, lėšų investuoti įrašams daug negali, tad ir kokybė atitinkama. Pati muzika? Taip pat sunkiai klausosi. Repas ne mano mėgiamas stilius. Kalbėjimas/dainavimas nėra labai aiškus – kai tankiai šneka tekstą sunku suprasti. Kai kuriuose kūriniuose teksto labai minimaliai yra, kituose ištisas poemas išpasakoja. Kūriniai labai vienodo stiliaus, tad nuobodokai klausosi.

Kūrinys iš albumo - "Mommy,Where's Daddy?" Labai netipiškas šio albumo kontekste. Dainavimas melodingesnis, gitaros partiją papildo pučiamieji. Bendrą albumo dvasią ir braižą gana neblogai atspindi.

”Freaky Styley” (1985)

Antrasis studijinis grupės albumas. Komerciškai nesėkmingas, kaip ir pirmasis. Fanko muzika su melodingesniu dainavimu nei debiutiniame albume ir džiazo elementais. Fankas + pučiamieji yra nuostabu. Gerokai įvairesnis albumas. Visai maloniai susiklausė. Yra ir ramių, lyriškų kūrinių, yra ir smarkių, greitų gabalų. Šitas albumas visa galva aukštesnis už debiutinį visų pirma dėl to, kad grupė pakeitė prodiuserį (į George Clinton). Kaip allmusic rašo ”The closest the Red Hot Chili Peppers ever came to straight funk”.

Kūrinys iš albumo – ”If You Want Me to Stay”. Koveris, originalas sukurtas 1973 Sly and the Family Stone. Maloniai klausosi, graži vokalo melodija, saksofono fonas ir gitaros fanko elementai.

„The Uplift Mofo Party Plan“ (1987)

Trečiasis studijinis „Red Hot Chilli Peppers“ albumas. Vis dar ankstyvosios rock-rap kūrybos stiliaus, bet jau turintis naujesnio požiūrio į muzikinį stilių. Atsiranda melodingumo dainose, bosinės gitaros slapinimo, taip pat regio, trash-speed metalo įtakos. Du jaunuoliai (dainininkas Anthony Kiedis ir gitaristas Hillel Slovak) buvo smarkiai įnikę į heroiną, o tai trikdė šio albumo įrašus. Galų gale, jau po albumo išleidimo, Slovak mirė perdozavęs narkotikų. Tad tai buvo jo paskutinis albumas kartu su rupe. Po šio įvykio iš grupės muzikinio gyvenimo pasitraukė ir būgnininkas Jack Irons. Beje, populiarumo požiūriu šis albumas jau pastūmėjo grupę š klausomųjų sąrašus – pirmasis grupės albumas patekęs į Amerikos top 200 (aukščiausia 148 vieta, Amerikoje jis tapo auksinis).

Kūrinys iš albumo – „Behind the Sun“. 1987 metais jis pasirodė netinkamas būt išleistas kaip singlas, nes buvo per daug melodingas, lyginant su visu albumu. Kaip singlas išleistas tik po 6 metų (reklamuojant rinkinių albumą „What Hits!?“). Miela, jauki daina, be įmantrių muzikinių išsišokimų. Tačiau išskirtinė iš repo, greito metalo stiliaus kitų albumo kūrinių.

„Mother's Milk“ (1989)

Ketvirtasis „Red Hot Chilli Peppers“ studijinis albumas. Po Hillel Slovak mirties grupė priėmė naują gitaristą John Frusciante, tuo metu dar 18 metų neturintį jaunuolį, kuris savo muzikiniu išsilavinimu pranoko visus grupės narius ir grupės muzikiniam tobulėjimui atidavė didžiulę dalį savęs. Iš tikrųjų, labai smarkiai pasikeitė muzika. Funkas išliko, tačiau atsirado žymiai daugiau melodingumo, tiek vokale, tiek ir gitaros partijoje. Daugiau harmonijos, daugiau muzikinės pilnumos. Nesakau, išliko albume ir greitų, ritmingų metalo gabalų, tačiau melodinė gitara iš esmės tapo albumo stuburu. Pridėkime dar tai, kad albume sugroti du koveriai - "Higher Ground" (Stevie Wonder) ir "Fire" (Jimi Hendrix), ir turime plačiausios muzikinės įvairovės albumą, lyginant su pirmais trimis grupės albumais. Dar verta paminėti, kad vienas kūrinys dedikuotas krepšinio legendai Magic Johnson.

Iš visų iki šiol klausytų grupės albumų, iš šio yra sunkiausia išsirinkti vienintelį kūrinį. Tebūnie „Taste the Pain“. Smagi gitaros linija, dainingas vokalas, stiprus priedainis ir dar trimito partija yra. Šaunus kūrinys.

„Blood Sugar Sex Magik“ (1991)

Penktasis grupės studijinis albumas, kurie jie išsiveržė į pasaulinę rinką. Geriausias visų laikų grupės albumas? Galbūt. Kalbant apie pardavimus – geriausias Amerikos rinkos albumas – 7 kartus platininis albumas. Britanijoje vėlyvesnė grupės kūryba bus labiau perkama. Bet kuriuo atveju, šis, penktasis albumas, yra neabejotinai išskirtinis. Daug kokybiškos muzikos, nemažai garsių dainų (Give It Away, Under the Bridge, Suck My Kiss). Muzikine prasme dar daugiau melodingumo atsiranda, albume skamba bent pora baladžių – visiškai kitoniška muzika, lyginant su tuo funk-rap-rocku, kuriuo grupė pradėjo savo karjerą. Tiesa, repavimas išlikęs (dalinai), bet jis melodizuotas, jis iš kalbamojo repo peraugo į dainuojamąjį repą. Tiesa, yra albume monotoninių kūrinių, kuriuos klausant jie pabosta. Turbūt daugiausia pabosta monotoninis tekstų dainavimas, tad melodinga gitaros partija pagyvina bendrą muzikinę visumą. Tekstai įvairiausi – miargos, seksas, jaunysė kvailystė, yra kūrinys dedikuotas mirusiam buvusiam grupės nariui Slovakui. Taip pat yra Robert Johnson kūrinio „They‘re Red Hot“ koveris. Bendrai žvelgiant man patiko jų kūrybinis procesas – mėnesį grupė užsidarė į atskirą namą ir ten ramiai savo laiką paskyrė kūrybai. Gavosi puikus albumas.

Kūrinys iš albumo – neabejotinai Red Hotų klasika „Underthe Bridge“. Kokios melodijos, kokia Kiedžio vokalo partija, koks gitaros skambesys... Šiame kūrinyje Kiedis išpasakoja savo juodžiausią gyvenimo laikotarpį, kai buvo įnikęs š heroiną, kad naktinėdavo, miegodavo kur papuola (pvz., po tiltu Los Andžele).

”One Hot Minute” (1995)

Šeštasis ”Red Hot Chilli Peppers” studijinis albumas. Įdomus, netikėtas, dar kitoks grupės skambesys. Daugiausia tai susiję su tuo, jog kurdami šį albumą grupė darbavosi su nauju gitaristu Dave Navarro, kuris grojo sunkų roką. Taigi, sukiojo roko/metalo motyvai įsiliejo į Red Hotų muziką. Tikrai smagiai dėl to klausosi albumas. Maloniai sunkios muzikos albumas. Na, bet yra ir baladžių ("My Friends"). Šiaip, įrašinėdami šį albumą tiek vokalistas (Kiedis), tiek ir gitaristas (Navarro) buvo gerokai įnikę į narkotikus. Vėliau dėl narkotikų buvo atsisakyta gitaristo paslaugų. Įdomu ir tai, kad per šio albumo koncertinį turą Kiedis nemažai traumų patyrė.

Kūrinys iš albumo – ”Aeroplane”. Fankas, bosinės gitaros slapinimas, maloni vokalo melodija ir dar kūrinio pabaigoje skambantis vaikų choras (bosisto Flea dukros ir jos klasiokių balsai).

“Californication” (1999)

Septintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, kuriam vėl grįžo originalus gitaristas John Frusciante. Komerciškai vienas sėkmingiausių grupės darbų – Amerikoje 5 kartus platininis (nusileidžia tik ”Blood Sugar Sex Magik”), daug kur kitur pasaulyje šis albumas išvedė Red Hotus į populiarumo viršūnę. Albume skamba toji klasikinė Red Hotų muzika, kurią mes pažįstame (na, kalbu už save). Šiame albume grupė atitosta nuo sunkesnės muzikos ir grįžta prie lyrinių, ramių, šiltų melodijų. Žinoma, yra ir ritmo, yra ir sunkesnės muzikos, galima rasti ir funko. Fantastiškų dainų ne viena - "Around the World", "Scar Tissue", "Otherside", "Californication", "Road Trippin'". Pagrindinės temos, kuriomis kalbama albume – narkotikai, Holiduvas, meilė.

Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas "Californication". Viena iš tų albumo baladžių, kurios ilgai ir nuobodžiai skambėjo visame pasaulyje. Daina apie pompastišką Holiduvo pasaulį, į kurį žmonės, beatodairiškai siekdami šlovės, stengiasi patekti bet kokia kaina.

 ”By the Way” (2002)

Aštuntasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, komerciškai vienas iš sėkmingiausių – Amerikoje 2 kartus platininis, sėkmingiausias albumas UK (6 kartus platininis) bei daugelyje kitų šalių kelis kartus platininis. Saldus, labai saldus albumas. Netgi per saldus kaip Red Hotams – muzikiniu požiūriu grupė dar labiau atitolsta nuo savo pradžių pradžios – funko muzikos. Tiesa, yra pora kūrinių ("Can't Stop", "Throw Away Your Television"), kuriuose funkas dar gajus, tačiau iš esmės albumas susideda iš saldžių lyrinių dainų, kuriose Kiedis dainuoja apie savo meilę. Kita vertus nėra ko norėti – jaunuolis jau pora metų nebevartoja narkotikų ir yra laimingai įsimylėjęs. Lyrinis albumo žanras įsivyravo iš esmės dėl to, kad muzikos kūrimą iš esmės perėmė gitaristas John Frusciante, bosistas Flea galiam sakyti buvo paliktas kūrybiniame užribyje – jo norui į albumą įtraukti daugiau funko muzikos nebuvo visuotinai pritarta.

Kūrinys iš albumo - "Can't Stop". Net keista sakyti, bet neįprastas kūrinys Red Hotų albumui – ritminis, funko elementų turintis smagus kūrinys. Vienintelis kūrinys albume, kuriame Flea slapina bosine gitara.

“Stadium Arcadium” (2006)

Devintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Neabejotinai pats geriausias grupės albumas, pabuvojęs visų svarbiausių čartų pasaulyje viršūnėse, vienintelis grupės albumas, atsidūręs Amerikos čartų aukščiausioje pozicijoje. Kita vertus  komerciniu požiūriu jis nusileidžia ”Californication” albumui. Brandi, pilnavertė grupės muzika. Nuostabus balansas tarp lyrinių baladžių, alternatyvaus roko ir funko ritmo. Labai ilgas albumas (2 valandų) ir tai grupė nesudėjo visų kūrinių, kuriuos buvo pasiruošę išleisti. Pirminis planas buvo išleisti tris vieną po kito albumus, tačiau vis tik grupė išleido dvigubą albumą. Pasikeitęs gitaristo John Frusciante stilius. Tai lėmė jo aktyvus bendradarbiavimas su ”Mars Volta”. Taigi, daugiau sunkesnio roko stiliaus gitaros rifų, soliakų ir triukšmų (dėl grįžtamojo ryšio su stiprintuvu).

Iš tokių vientisų albumų būna labai sunku išskirti vieną kūrinį. Tebūnie kūrinys "Especially in Michigan", kuriame Kiedis apdainuoja savo lietuviškąją kilmę (A rainy Lithuanian Who's dancing as an Indian).

”I'm with You” (2011)

Dešimtasis ir šiai dienai paskutinis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Brandus albumas (taip rašau dėl to, kad sunku kaip nors apibūdinti šį albumą). Na, neperspjovė savo pirmtako – ”Stadium Arcadium”, bet tikrai pilnavertis kūrinys. Net liūdna, kad komerciškai vienas nesėkmingiausių – Amerikoje jis tapo tiktai auksiniu – virš pusė milijono kopijų parduota, plačiajame pasaulyje tik 1,7 mln. Tai prasčiausi rezultatai nuo ketvirtojo albumo ”Mother's Milk” laikų. Skambesys pasikeitę. Kitaip ir negali būti, kai gitaristas grupėje pasikeitė, tačiau bendras stilius tas pats. Melodingasis alternatyvus rokas, funkas, yra disco stiliaus, agresyvių gitaros rifų.

Kūrinys iš albumo – ”Brendan's Death Song”. Maloni šilta daina. Pamažu auganti auganti ir užauganti.

”Oasis” diskografija

Vokalinis instrumentinis ansamblis ”Oasis” iš Mančesterio

Studijiniai albumai

”Definitely Maybe” (1994)

7 kartus platininis UK, kartą platininis USA – vienas iš geriausių ”Oasis” albumų. Pilnas tikrai gerų gabalų, kurių nemaža dalis buvo atliekami koncertuose gyvai. Žanras skaitosi britpop, tačiau jaučiasi, kad albumas išleistas grunge eroj – daug malonaus gitarų triukšmo, tekstai dvejopi – jaunystės maištas ir meilės tematika.

Kūrinys iš albumo – ”Live Forever”. Optimistinė daina, įkvėpta  The Rolling Stones' "Shine a Light", parašyta 1991 metais, anot Noel Gallagher tarsi protestas Nirvana muzikai (pvz., dainai ”I Hate Myself and Want to Die”), nes jaunimui negalima klausytis pesimistinės muzikos apie tai, kaip yra blogai gyventi.

”(What's the Story) Morning Glory?” (1995)

Komerciškai sėkmingiausias ”Oasis” albumas. UK tapo 14 kartų platininis. Albume, lyginant su pirmuoju, atsiranda naujo skambesio – styginių klavišinių. Tekstai  daugiausia apie optimistiškai šviesesnį rytojų, užgriuvusią šlovę, meilės paieškas. Begalė hitų šiame albume yra ("Wonderwall", "Some Might Say", "She's Electric", "Morning Glory").

Kūrinys iš albumo - "Champagne Supernova". Ilgiausias albumo kūrinys, ir rami, ir ritminga, ir gitaros solo yra. Tektas...? Apie nieką, Apie skirtingus jausmus, esant vis kitos nuotaikos.

”Be Here Now” (1997)

Komerciškai jau trečias albumas krito į vidutinių albumų sritį. Priežastis – žmonės tikėjosi, kad jis bus analogiškas pirmiems dviem. Iš pirkėjų inercijos jis tapo greičiausiai parduodamu albumu UK, tačiau vėliau greitai pirkimai atslūgo. Dainų tekstai apie nieką. Dainos pačios ilgos, daug muzikinių bandymų dainų pradžiose ir pabaigose. Prastos muzikos priežastis? Kokainas.

Kūrinys iš albumo – ”D'You Know What I Mean?”. Ilgas, su sraigtasparnio garsais, su Morzės kodo garsais... Turbūt reikėtų sakyti, daina apie juos pačius. 

”Standing on the Shoulder of Giants” (2000)

UK du kartus platininis. Prieš įrašydami albumą ”Oasis” pakeitė tris narius: ritminę gitarą, bosinę gitarą ir prodiuserį. Albumo žanras – modernioji psichodelika/alternatyvusis rokas. Albumo pavadinimas – ištrauka iš garsios Niutono frazės “If I have seen further it is by standing on the shoulders of giants“, kurią Noel Gallagher perskaitė ant 2 svarų monetos būdamas girtas bare. Albumo viršelis (dieninis/naktinis Niujorkas) sukomponuotas iš 37 kadrų, registruotų 18 valandų laikotarpiu. Muzikaliai tamsesnis nei ankstesni albumai. Yra visko – ir prastų, ir vidutinių, ir labai gerų dainų.

Kūrinys iš albumo – ”Who Feels Love?” Psichodelikos atspalviai, charakteringi šiam albumui.

”Heathen Chemistry” (2002)

UK tris kartus platininis. Muzikiniu požiūriu paprastesnis garsas, labiau roko stiliaus, grupė grįžta prie pirmųjų albumų skambesio. Tai paskutinis albumas, kuriame dirbo būgnininkas, grojęs nuo įkūrimo Alan White. Albumo pavadinimas nusivogtas nuo atsitiktinės maikutės, kurią Noel vilkėjo. Albumo įrašai paaštrino situaciją tarp broliukų, kadangi Liam Gallagher bene 4 mėnesius dėl alkoholizmo nesugebėjo įrašyti savo vokalo partijų. Paskutinis kūrinys ”Better Man” trunka daugiau nei pusvalandį, nes jame įterptas pusvalandis tylos ir paslėptas takelis, kuris baigiasi netikėtai. Malonus skambesys, biritškas rokas, lengvai įsimenančios melodijos. Instrumentuotė taip pat teigiamą įspūdį palieka. Beje, yra vienas instrumentinis kūrinys.

Sunku vieną vienintelę dainą išsirinkti kadangi net keletas yra vertų didesnio dėmesio. ”Stop Crying Your Heart Out” viena iš jų. Rami pradžia. Liam dainuoja tik fortepiono akomponuojamas. Vėliau auga instrumentų kiekis. Atsiranda ir smuikai. Priedainis – paprastas ir įsimenantis Ko daugiau reikia gerai britiško roko baladei:

”Don't Believe the Truth” (2005)

UK tris kartus platininis. Pirmas albumas, kurioje visi grupės nariai prisidėjo prie dainų rašymo. Pirmasis albumas, kuriame dalyvavo būgnininkas Zak Starkey (Ringo Star sūnus). Grupės nariai patenkinti albumu, laiko jį vienu geriausiu iš paskutinių kelių albumų. Klausant pirmas kelias dainas albumas nepaliko didelio įspūdžio – dinamikos nulis, muzikinė įtaiga išreiškiama papildant visą sąskambį kokiu vienu ar kitu papildomu instrumentu. Bet paskui reikalai pasitaisė. Pasirodė ir ramesnių, lėtesnių kūrinių ar tiesiog netradicinių Oasis skambesiui ("Lyla", "The Importance of Being Idle", "Keep the Dream Alive", "Let There Be Love"). Vėl albume pasigirdo ir armonikėlės solo, kitų instrumentų, pianino skambesys labai malonus. Kitaip tariant, pilnavertiškas albumas.

Kūrinys iš albumo – paskutinis albumo kūrinys "LetThere Be Love". Dinamiškai labai aktyvus kūrinys. Pianino akordai... Labai netikėti Oasis. Džiazinis skambesys. Optimistiniai tekstai. Ir dar gi kūrinys leidžia apsigauti, kai du kartus tarsi pasibaigia, bet vėl grįžta prie melodinio vystymo. Ir išnyksta kartu su vargonėliais grojamu akordu. Tikrai turtingas, išpildytas kūrinys.

”Dig Out Your Soul” (2008)

UK tris kartus platininis. Paskutinis grupės albumas. Brandus albumas. Bene geriausias grupės albumas po pirmųjų dviejų. Iš tiesų nuostabiai klausosi. Nėra nė vienos nuobodžios dainos. Kūriniai dažniausiai muzikaliai pereina vienas į kitą – nėra nuobodžių tylos tarpų tarp kūrinių. Taigi, turim vientisą albumą. Dažniausiai net sunku suvokti, kad čia Oasis groja. Išaugę iš alkoholizmo ir narcizizmo liūno sukūrė amą atimantį albumą. Asmeninė nuomonė – geriausias grupės albumas. Pirmieji galbūt nuostabūs tuo, kad jie pilni hitų, užplūdusių viso pasaulio radijo stotis, bet šis albumas – puikiai muzikaliai išpildytas. O dar kur viršelio menas.... Beje, tik 6 iš 11 kūrinių sukūrė Noel Gallagher. Kiti  - kitų grupės narių darbai.

Vieną kūrinį visada būna sunku išsirinkti. Šį kartą ypač. Jeigu rinktis Noelio darbą, tikriausiai būtų "The Shock of the Lightning". Tačiau šį kartą garbę suteiksiu gitaristui Gem Archer ir jo kūriniui "To Be Where There's Life". Rytietiški motyvai, maloni gitaros linija, tranzo pojūtis, kūrinio pabaigoje – sitaro skambesys. Po kūrinio norisi pasėdėti tyloj ir dar pabūti toje muzikinėje erdvėje, kurią sukūrė grpė.

The Beatles puzlė

Pramogauti yra smagu. Pramogų netgi reikia, kad vėliau galėtum su dar didesniu entuziazmu dirbti. VIena iš mūsų su drauge pramogų - dėlioti puzles. kartais tuo užsiimam. Paskutinė, kurią dėliojom buvo nedidukė - 500 detalių. Visą dėliojimo procesą nusprendžiau įamžinti filmuke. Taigi, skanaus žiūrėjimo:

Lai jie sukasi greitai

Šiandien vėl grįžau prie minties, kad reikėtų pabandyti iš daugybės kadrų sukurti trumpą filmuką apie ilgai vykstančius procesus. Iki šiol nebuvau ėmęsis bandyti techniškai įgyvendinti šio savo noro. Tad spontaniškai pasiraitojau rankoves, atsisiunčiau nemokamą kameros valdymo programėlę ”digiCamControl”, pasijungiau savo kamerą ir pirmas po ranka pasitaikęs procesas, kuris buvo užfiksuotas šiuo būdu - besisukantis bitlų vinilas.
Filmukas sugeneruotas Adobe ”Lightroom” nuotraukų redagavimo programa: 24 kadrai per sekundę - 9 sekundės susideda iš 216 kadrų. Dar suspaudžiau pusę The Beatles ”A Hard Day's Night” albumo į 8 sekundes (būtent tiek, kiek adata braukė albumo takelius), sukergiau su vaizdu ir gavosi visai linksmas epizodas. Beje, 9 sekundės FullHD formatu - 11 MB.

Enjoy!!!

Kregždutės maitintojos

Vasara - darbymetis. Pačiam man ir teko privalomai laisvanoriškai prisidėti prie darbų kaime. Pagrindinis to pliusas - esi gamtoje ir gali paganyti akis į dangų, pasigrožėti kieme augančių kregždučių čirškesiu ir esant laisvai poilsio minutei jas pašaudyti. Su fotoaparatu. Tomis dienomis kaip tik kregždžių šeimynėlės išsivedė savo antrosios vados jauniklius į lauką. Gražiai jie buvo sutūpę ant čerpių ir čyravo, o tėvai jas maitino ir maitino. Vis tik didžioji kelionė jų laukė - perskristi Sacharos dykumą į Afrikos pietus. Gražu buvo žiūrėti, kaip diena iš dienos kinta jaunikliai. Čia sudėjau nuotraukas iš trijų dienų. Tai trečią dieną jau jaunikliai kovodami dėl maisto pašoka į orą. Neišvengiamoji evoliucinė kova tarp brolių ir seserų - didelė dalis jų žžūsta migracijos metu, išlieka stipriausi, kurie labiausiai kovoja dėl maisto ir dėl visa kito.
Po 10 dienų vėl teko sugrįžti į tą patį kiemą, bet kregždučių jau nebebuvo. Beliko palinkėti joms sėkmingos kelionės per Afriką.

2014 rugpjūčio 19 d.:

2014 rugpjūčio 20 d.:

2014 rugpjūčio 21 d.:

Led Zeppelin diskografija pasipildyta!

Blogo skaitytojai turbūt atsimena, kad Led Zeppelin - yra viena mano mėstamiausių grupių, kurios visa diskografija jau buvo perklausyta ir albumai aprašyti blogo skaitytojams. Šiomis savaitėmis fiziškai pasipildžiau savo turimą Led Zeppelin diskografiją trimis pirmaisiais jų albumais, kurie šiemet buvo Jimmy Page "remasterinti" ir naujai išleisti. Šie albumai tikras gėris. Pasiutėliškai geras rokenrolas, pereinantis į sunkųjį roką. Taigi, šiuo metu Led Zeppelin turimų albumų kiekis - 5 iš 9. Kiti du (”Led Zeppelin IV” ir ”Houses of the Holy”) yra originalūs. 

Rysy (2499 m) įveiktas!

Prieš du mėnesius buvo pasiekta aukščiausia Lenkijos viršūnė – Rysy (2499 m aukščio). Tai buvo fantastiška kelionė – tiek gamtos grožiu, įstabiais vaizdais, tiek fiziniu nuovargiu. Reikia pripažinti, kad tai buvo sunkiausia gyvenime įveikta viršūnė. Tai buvo didysis vasaros nuotykis, kuris tik sužadina apetitą būsimoms kelionėms į kalnus. Ta proga, dalinuosi kelionės dienoraščio, kuris parašytas jau po kelionės, ištrauka ir keletu nuotraukų iš Tatrų.

2014 liepos 31 (ketvirtadienis)

Kėlėmės anksti ryte, susikrovėm daiktus, susiruošėm. Prie ežero išsivirėm pusryčiams grikių košės su konservais ir buvom bepradedą savo kelionę į Rysy viršūnę, kai ant kalnų slinkę debesys galų gale ėmė ir prakiuro. Moralė krito. Tikėjomės smagios dienos bekopiant į kalną, o čia lyja ir vietinės prognozės sako, kad lis dvi dienas. Ką daryt nežinom, tad beliko laukti. Sužaidėm Hanabi partiją ir žėk dangus prasigiedrijo Smarki liūtis praėjo, šiek tiek lynojo, tad nusprendėm pakelti sparnus į aukštumas. Žygiavom gana ramiai, lėtai, su pasifotografavimais. Gana greitai visai nustojo lyti ir po truputį saulutė išlindo šen bei ten. Užlipom prie antrojo ežero, ten nuostabių grožybių atsivėrė. Pailsėjom, pasėdėjom ir kilom tolyn. O aukščiau  dar gražiau ir sunkiau. Praėjom sniego plotelį, prasidėjo statesnis lipimas – daugiau stabtelėjimų. Padarėm vieną pertraukėlę pasimaitinimui, vėl kilom aukštyn, kai užlipom ant šiokios tokios kalvelės, ten pasėdėjom ilgiau – papietavom ir išjudėjom į viršūnės šturmą. O tada prasidėjo smagumai – grandinių kelias. Lipti pasidarė lengviau, nes kojos mažiau vargo. Dar po gerų dviejų valandų ir lėto kopimo pasiekėme išsvajotą viršūnę. Ten ir kitų jaunuolių buvo užlipę. Stulpelis apčiupinėtas, nuotraukų prisidaryta. Atsipūsta, visos negandos jau matėsi praeity. Beliko nebe toks status nusileidimas Slovakijos pusėn. Leidomės žemyn dar kokią gerą valandą, kai praėjo dar vieną sniego plotą pasiekėme aukščiausią chatą (chata pad Rysym) Tatruose. Ten apsistojom. Nakvynė brangi, bet dingt nėra kur. Vandens butelis – 4 eurai. Suvalgėm po bliūdą sriubos – didžiulis ir labai gardus bliūdas sriubos buvo. Išgėrėm po bokalą alaus, dar vokietukai savo nedagerta slivovica pasidalino ir išvargę griuvom miegot.

 Atspindžiai

 Kalnų ežerai

 Artėjam prie debesų

 Poilsio stotelė

 Prasideda grandinės

 Smagu buvo grandinėmis palaipioti

 Kuo aukščiau - tuo daugiau vaizdų atsiveria

 Viršūnė!

 Žvilgsnis pro debesis

Ir kalnuose gyvūnijos sutiksi.

Pratarmė

Donelaitis savo kūrinyje rašė ”Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit”
Maniškio kūrinio pradžia kiek kitokia:

Disertacija išvydo dienos šviesą

Praeitą savaitę iš VU leidyklos atsiėmiau dvi krūvas savo disertacijų ir santraukų. Savas kūrinys išvydo dienos šviesą. Belieka sulaukti valstybinio gynimo.

iPhone 4 ardymas: smulkūs varžtai ir ilgas procesas

- ”Kaip noriu iPhone. Bet ką padaryčiau, kad iPhone gaučiau. Nupirk man IPhone, aš tau bet ką galėsiu nupirkti.”

- ”Sekso noriu”

- ”Ką?”

- ”Sekso noriu už iPhone“

- ”Nu gerai”

- ”Beje, kuo tu vardu?”

Ištrauka iš lietuvaičių dialogo viešajame transporte. Perpasakotoja – Inga L.

Pasaulis pamišęs dėl Apple produkcijos. Net nesuprasi dėl ko toksai pamišimas. Prekės ženklas? Neabejotinai. Kokybiška produkcija? Galbūt ir tai.

Taip jau nutiko, kad mano draugė gavo iPhone 4 (brolis iš už Lamančo savo seną atidavė). Nenorėjo ji to iPhone, bet.. Nemokamam arkliui į dantis gi nežiūrima. Vat čia ir prasideda visa istorija. Gal ir gražus, gal ir gudrus tas iPhone, bet turi milžinišką minusą – jis yra sunkus, lengvai slysta ir lengvai skyla visas jo išorinis grožis. Draugė jau gavo apdaužytą telefoną, bet ir pati trečią turėjimo dieną jį smagiai išmetė ant granitinio grindinio. Dar ir vėliau pora sykių krito. Žodžiu, tiek priekinis, tiek ir galinis telefono stiklas nesidžiaugė tokia draugija.

Dienos bėgo, įtrukimų vis daugėjo ir noras kažką su tuo daryti vis kirbėjo.

Taip jau išėjo, kad draugės brolis sakėsi, jog pats keletą kartų yra keitęs telefono ekraną, kad tai nėra baisiai sunkus užsiėmimas. Ekranai labai pigūs, viskas paprasta. Žodžiu, pigu, skanu ir greita – kaip McDonalds.

Tai ką, sakau, o kodėl gi nepabandžius iš tikrųjų pačiam pasikeisti iPhone stiklus. ebay ir youtube naršymas, keleto video peržiūros kėlė nemažai nerimo, nes detalių ir varžtų telefone daug, o patirties turinčių draugų šioje srityje neturiu. Bet aš neišsigandau. Jei bandyt tai bandyt. Iš kiniško ebay užsisakiau priekinių galinių stiklų, dar įvairių priedų telefonui (pigių ausinių, silikoninį dėkliuką, dėklą telefonui, kad prie rankos prisitvirtintum bėgant, penkiakampį atsuktuvą ir pan.).

Už visą pradinį pirkinių krepšelį išleidau 1 SVV (Santykinį Valiutos Vienetą).

Per mėnesį viskas atkeliavo. Pigios ausinės atliko savo funkciją – nebuvo nieko vertos, penkiakampis atsuktuvas buvo beprasmis pirkinys, nes prie priekinio ir galinio stiklų buvo priedas – keitimo įnagių rinkinys, kuriame taip pat buvo penkiakampis atsuktuvas. Na, pradiniai nuostoliai, bet tiek jau tos, ką čia padarysi.

Na ką gi, ardom.

Beje, taip telefonas atrodė prieš pradedant visą operaciją:

Žiūrėdamas video lėtai, pamažu rikiuodamas varžtus ir detales išsiardžiau telefoną. Nusiėmiau ekraną ir tada, kai atlupau LCD ekraną nuo stiklo supratau, kad atsilupo jis blogai – poliarizatorius turėjo likti ant LCD ekrano. Mat iš to patarimo “stiklai pigiai kainuoja“ nusipirkau atskirą stiklą be LCD ekrano, nes man pasirodė, kad kartu su visu LCD ekranu pirkti yra brangu (nesusipratimai tarp lietuviškų ir angliškų pigu/brangu sąvokų).

Žodžiu, 0-1 technologijos prieš mane laimi. Namų darbus atlikau blogai, iš skūpumo nusprendžiau, kad naujo LCD ekrano pirkti nereikia, nors iš tikrųjų Apple pardavinėja tiktai vientisą priekinį stiklą su visu LCD ekranu. Na ką, užsakinėjant pilną priekinio stiklo komplektą greituoju būdu iš Anglijos.

Antrasis investavimo į iPhone etapo kaina – 0,91 SVV (neįskaičiuojant siuntimo kainos, kadangi už siuntimą tautiečiai Anglijoj mokėjo).

Praėjo dar pora savaičių ir namie ant stalo gulėjo gražutis priekinis stiklas. Pirmyn į darbus! Kai pradėjau surinkinėti, tai pradėjau gausiai investuoti laiką į telefoną. Vis tik supratau, kad mano regėjimas yra per prastas tokiems skrupulingiems darbams – mažų mažiausiai akinių reikėtų norint tuo užsiimti. Varžtų smulkumas varė iš proto mane. Labai lėtai darbas ėjo. Pradžiai dar nelabai kokybiškai ekraną buvau įdėjęs, iš naujo persukt varžtus teko. Na, grįžo draugė, su jos pagalba viskas žymiai sparčiau ėmėsi suktis. Surinkom viską, kaip video sužiūrėję buvom. Toks kreivokas išėjo telefonas, atsiknojęs galinis dangtelis. Ir bandom jungt krautis, ir... Neveikia. Dar kitą dieną bandžiau kontaktus pavalyt, bet tas nebepagelbėjo.

Žodžiu 0-2 technologijos laimi prieš mane.

Taip telefonas buvo užmestas stalčiun kokia pora savaičių, kol galų gale priragino mane draugė jį pajudint iš mirties taško. Susiradau firmą (Pikselis), kuri taiso Apple produkciją. Nunešiau jiems. Per 10-15 minučių jį išardė surinko. Dar detalių trūko jame (gal iš apdaužyto telefono išbyrėjo). Buvo išsiaiškinta, kad ekranas neveikia (čia greičiausiai kaltinu save, kad blogai pradžioje jį įstatęs būsiu nulaužęs laidus). Tad ta proga ekraną naują įstatė, dar kartą išardė, išvalė, surinko, pakrovė. Viso to kaina - ~50 minučių profesionalo darbo ir 2,62 SVV.

Telefono tvarkymo biudžetas:

1 etapas (įvairių smulkių dalių pirkimas) – 1 SVV (Santykinis Valiutos Vienetas).

2 etapas (pilno priekinio stiklo su LCD ekranu kaina) – 0,91 SVV.

3 etapas (serviso paslaugos) – 2,62 SVV.

Išvados:

1. iPhone veikia be priekaištų.

2. Patirties ardyti iPhone įgijau, bet per tą ardymo laiką neprikaupiau pakankamai žinių, kad sėkmingai jį prikelti naujam gyvenimui.

3. Techniniam darbui reikia gerų akių arba gero regėjimo.

4. Pradinis biudžetas išaugo 4,53 karto.

5. Pasitvirtino posakis ”Skūpas moka du kartus”. Na, jeigu tiksliau, tai 1,73 karto (būtent tiek kartų telefono tvarkymo biudžetas buvo didesnis už serviso kainą). Kita vertus, įgijau patirties, buvo malonus (šiek tiek įtemptas) atokvėpis nuo rašto darbų. Gal ekrano keisti vėl nesiimčiau, bet paprastesnes dalis – kodėl gi ne.

Patarimas interesantams? Na, tai tikrai įdomu užsiimti smulkių detalių lego. Jeigu norisi į tai investuoti laiko ir pinigų – prašom. Priešingu atveju kreipkitės į profesionalus. Jeigu manote, kad profesionalų paslaugos yra per brangios, tai pagalvokite dar kartą. Jeigu telefonų tvarkyme turite patirties, galite mėginti laimę, jeigu ne, siūlau kreiptis į profesionalus.