Kaip žinia, ar
nežinia, artėja mano doktorantūros studijų finišo tiesioji. Disertacija
pamažėle rašoma, kaupiamasi disertacijos gynimui ir tuo pačiu renkama gynimo
komisijos sudėtis. Viskas būtų gerai, bet pasikeitus doktorantūros reglamentui
mano kartos doktorantams reikia turėti bent vieną komisijos narį iš užsienio.
Dar daugiau, komisijos nariai negali turėti bendrų straipsnių nei su
doktorantu, nei su jo vadovu. Taigi, iš esmės visi gerai pažįstami kolegos iš
užsienio atkrenta, nes su jais tikrai turime bendrų publikacijų.
Va ties šita
vieta vieną vėlyvą vakarą, važiuojant autobusu iš centro namo man kilo geniali
idėja – pasikviesi komisijos nariu būti savo griupioką, šio blogo
bendraautorių, baisiai seniai bloge begirdėtą Martyną. Jis jau geri dveji metai
kaip daktaras, turi šūsnį mokslinių publikacijų ir nė vienos su manimi, tad
idealiai tinka komisijon. Su juo sušnekėjus išgavau teigiamą atsakymą. Kolei
kas dar neoficialiai, bet jeigu viskas bus gerai, bus proga blogo bendraautorių
vėl susitikti, šį kartą akademinėj aplinkoj :)
Gyvenimas kartais
pateikia įvairių smagumų.
1 komentaras:
Čia tai smagi idėja! Neįprasta, išradinga, bet gal iš tiesų ims ir suveiks? :)
Rašyti komentarą