Du nauji chorai

Šiandieną pradėjau lankyti antrą naują chorą.
Džiaugiuosi pokyčiais!
Univero chore jau senokai jaučiu stagnaciją, tad norisi kaitos. Prieš pora savaičių pradėjau lankyti chorą Belcanto, kuriame pasirodo dainuoja nemažai mūsų buvusių choristų. Smagu matyti pažįstamus veidus. Choro vadovas tikrai kietas, tad tuo labai džiaugiuosi. Kompanija matosi linksma, daininga. Kokybė gerokai aukštesnė nei iki šiol esu, tačiau ir čia vietomis dainuojama ant stygų, tad nesu iki galo patenkintas dainorėliais. Ypač tenoruose jaučiamas gerklinis dainavimas. Na, bet kas yra įdainuota, tą sunku išguiti.
Šiandieną pirmą sykį nuėjau į Aidiją. Tai kamerinis Čiurlionio meno mokyklos choras. Jame dainuoja tiek dar bebaigiantys, tiek ir vyresni. Kokybe aš likau labai labai sužavėtas. Kaifas buvo dainuoti. Nors mano pačio balsas po kelionės ir ligos neatsigavęs, bet džiaugiauis ir savo indėliu bendroje muzikoje.
Jėga. Jaunatviškas kolektyvas, nedraskomas vidinio erzelio dėl gyvenimo sunkumų, nėra išsisluoksniavimo dėl ala socialinės padėties. Repetuojant šurmulio nėra, vyksta sistemingas ir tvarkingas darbas. Daug teigiamų emocijų šiandien parsinešiau.
Su VU choru dar neatsisveikinau, bet tą artimiausioj ateity padarysiu. Vienintelis kas mane dar laiko ten - artėjantis vokalo konkursas, kuriame duetu dalyvausiu su kitu choristu. Repeticijose turbūt jau nebepasirodysiu, bet galutinai taškus padėsiu gegužės vidury.
Tegyvuoja kokybė!

Artimiausio pusmečio užsienio planai

Vakar primečiau, kad per ateinantį pusmetį 6 savaites praleisiu užsienyje. Artimiausios kelionės:
Balandžio 5 - 12 Oksfordas (D. Britanija)
Balandžio 26 - gegužės 3 Jaroslavlis, Gegužės 3 - 10 Sankt Peterburgas (abudu Rusija)
Birželio 20 - liepos 10 Komo (Italija).

Du pasaulinio lygio jaunieji teniso talentai

Pausaulio teniso pasaulis stebi du jaunuosius teniso talentus. Reikia pasidžiaugti, kad vienas jų yra mūsiškis - Ričardas Berankis. Kitas, dar krūtesnis - puse metų už Berankį jaunesnis juodkalnietis, atstovaujantis Kanadai - Milos Raonic.
R. Berankį pradėjau atidžiau sekti lygiai prieš metus, per San Jose ATP-250 turnyrą, kuriame pasiekė ketvirtfinalį ir pirmą sykį pateko į dušimtuką. Būtent po šio turnyro bloge atsirado mano pirmasis įrašas apie Berankį.

Būtent nuo šio turnyro galima dėti atskaitos tašką, kada pradėjau nuoširdžiai domėtis tenisu. Būtent tada pirmą sykį gyvai sekiau jo paskutinės dvikovos su F. Verdasko rezultatą gyvai. Pirmą sykį teniso rungtynes žiūrėjau praeitą rugsėjį, kai mūsų Lietuvos rinktinė kovojo su slovėnais Daviso turnyre. Paskutinės rungtynės, kurias stebėjau internetu buvo prieš pusantros savaitės vykusi jo dvikova su Milos Raonic. Kaip galima pavadinti, tai buvo dviejų būsinų teniso titanų dvikova. Deja, tą sykį stipresnis buvo kanadietis.
Tai buvo tas pats San Jose ATP-250 turnyras ir R. Berankis pasiekė tą patį laiptelį, kaip ir pernai - ketvirtfinalį. Po jo sekė praeitą savaitę vykęs ATP-500 turnyras, vykęs Memphis mieste (JAV). Deja, burtai nebuvo palankūs, Berankis susikovė su pirmąja turnyro rakete A. Roddicku (8 pasaulio rakete) jau pirmajame rate. Buvusi pirmoji pasaulio raketė turėjo vargo kovodamas su mūsiškiu - laimėjo po trijų setų. Vėliau amerikietis turnyro finale nukovė ir kanadietį Milos Raonic. Šis turnyras Berankiui neatseikėjo nė vieno ATP taško ir jis išliko 74 vietoje. Tačiau bet kuriuo atveju R. Berankio kilimas tenisininkų rikiuotėje per pastaruosius metus buvo įspūdingas:

M. Raonic apskritai vertas atskiro įrašo. Šiemet įsiveržęs į pirmąjį pasaulio šimtuką (sausio 31) per pastarąsias dvi savaites pademonstravo tokį šuolį, kad galima stebėti ir aikčioti. Užpraeitą savaitę jis laimėjo ATP-250 turnyrą, kurio ketvirtfinalyje nugalėjo Berankį, o praeitą savaitę psiekė ATP-500 turnyro finalą. Taigi, jo šuolis reitinguose tapo įspūdingas: prieš dvi savaites 84 vieta (tuo metu Berankis buvo 74) - prieš savaitę 59 vieta - šią savaitę 37 vieta.

Kas daugiausia kelia optimizmo, kad R. Berankis nėra vienintelis jaunasis Lietuvos teniso talentas. Jei pažiūrėtumėte Lietuvos teniso rinktinės sudėtį, tai pamatytumėt, kad vyriausias iš jos yra būtent R. Berankis, kuriam šiuo metu tėra tik 20 metų. Turim dar ir Grigelį, Šakinį ir kitus. Reik tikėtis, kad R. Berankis, įsiveržęs į pasaulio teniso elitą (na, kai pateks tarp 50 geriausių, tada tikrai galima bus laikyti jį elito dalimi), turėtų suteikti stimulo tobulųti ir siekti aukštumų kitus lietuvius. Čia rimtas postūmis buvo Gerlaičio teniso akademijos įkūrimas. Taip pat džiugi naujiena, kad prieš kokias pora savaičių Berankiui galų gale buvo paskirta perspektyvaus Lietuvos sportininko stipendija.
Tegyvuoja tenisas! Ir sėkmės toliau Berankiui. Šią naktį jis kovos pirmąjame Delray ATP-250 turnyro rate su argentiniečiu J.M. del Potro. Nors jis ir užima tik 166 poziciją, bet būtent argentinietis yra ryškus šios dvikovos favoritas. Praėjusius visus metus jis praleido dėl traumos, o prieš patirdamas traumą jis buvo 4 pasaulio raketė. Gabūt galima kaltinti neparankius burtus, bet dar daugybė turnyrų laukia Berankio ir tikrai jo laukia šviesi ateitis. Įgis daugiau patirties, pasitikėjimo ir su laiku ateis daugiau šlobingų mūšių ir titulų.
Pernai R. Berankis buvo jauniausias šimtuko žaidėjas, šiemet šį garbingą vardą perėmė M. Raoničius. Laikas parodys, kaip seksis šiems dviems teniso talentams ateityje.

Atrankoje sudalyvauta

Vakar buvo atranka, kurios laukiau ilgai. Sudalyvavau. Bet tik sudalyvavau. Totalią nesėkmę patyriau. Net negaliu pasakyt, kaip aš ten atrodžiau, bet psichologiškai pasidaviau antksčiau laiko.
Reikėjo padainuoti pora kūrinių: vieną su akomponimentu, kitą akapelą ir tada pora kūrinių skaityti iš lapo: vieną akapela, kitą kvartete. Padainuot padainavau savo kūrinius. Jais esu daugiau mažiau patenkintas. Nors jau net nebežinau, kaip balsas skambėjo. Aidinti klasė kiek trikdė. Tadu atėjo skaitymo iš lapo eilė. vat čia, prieš pradėdamas skaityti ir palūžau. Mintys nebesikoncentravo, tikrai pasolfedžiavau blogiau nei galėjau.
Kodėl? Manau problema buvo ta, kad mačiau ir girdėjau, kas prieš mane ėjo dainuoti. Pamatęs, su kuo konkuruoju ir nuleidau rankas. Prisidėjo ir tai, kad seniai jau kokiam konkurse dalyvavau. Ypač vienas. Bandau prisimint ir manau, kad tai buvo mokyklų solfedžio olimpiada, rengta kokiais 2002 metais. Aišku, nekalbu apie vokalinius konkursėlius universitete. Jie teigiamai prisidėjo - dainavimo pusė perklaudoje ėjosi sėkmingai, bet ne solfedžio.
Kaip Friedrich Nietzsche yra pasakęs: “Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“. Perklausa buvo labai naudinga patirtis. Vakar labai stipriai krito mano moralė, bet matyt taip ir reikia. Niekas nevyksta be priežasties.

Prisimenant draugą

Šiandien sukanka lygiai metai, kaip netekome savo brangaus draugo Mariaus, kritusio nelygioje kovoje su vėžiu. Tai buvo tikrai netikėta ir sukrėtė mus labiau, negu buvo galima tikėtis. Bent mane, keletą mėnesių buvau gerokai uždaresnis.
Jo istorija - tai nuolatinio optimizmo kupinas gyvenimas su netikėtais likimo išbandymais. Daugeliui iš mūsų reiktų pasimokyti tvirtumo, optimizmo ir teigiamų emocijų iš jo.
Jis buvo mano kambariokas, mūsų grupiokas, bendražygis ir šiaip puikus draugas.

Napoleono armijos atsitraukimas Rumšiškėse 2011

Vos prieš savaitę jaukiame senovę menančiame Rumšiškių miestelyje poškėjo muškietos ir aidėjo prancūziški balsai. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet vyko retas Lietuvoj Napoleono laikų parodomasis mūšis. Trumpai, bet vaizdžiai apie šventę pasakoja mūsų pulko marketantės Redos nuotraukos.
Man asmeniškai tai buvo išskirtinė diena, nes pirmąjį krikštą gavo mano munduras ir muškieta. Čia, mano pirmasis šūvis:

Mūsų prancūziokų pajėgos buvo menkos, dėl alkoholizmo ar maisto ruošos į karinius manevrus išėjo dar mažiau:

Už tat mūsų priešai susirinko gausiomis pajėgomis.

Nykiai atrodo mūsų kare rikiuotė iš keturių žmonių:

na čia jau visas mūsų 129 linijinių pėstininkų pulkas. Ginamės prieš kavaleriją:

Mūšio eigoje teko masinėmis pajėgomis atsitraukti savo reduto link, nes priešai nuožmiai artinosi ir gausiai mus apšaudė:

Mūsų redutas:

Tiesioginė konfrontacija:

Mūsų redutas buvo pralaužtas, tad liko paskutinė gynybinė linija - bažnyčios siena:

Na, bet net siena mūsų negelbėjo, tad paskutinieji, pakliuvę gyvi į priešų nelaisvę, buvo sušaudyti:

Fotoreportažas iš Paryžiaus

Pasenęs, bet vis tiek aktualus. Juk tai buvo PENKIOS dienos Paryžiuje!
Naujuosius metus sutikau Paryžiuj. Naujieji nebuvo kažkuo įspūdingi - fejerverkų nebuvo, buvo tiesiog masinis šurmulys. Užtat Paryžius buvo velniškai įspūdingas.

Pirmasis tikslas buvo aplankyti Jo Imperatoriškąją Didenybę Napoleoną. Išsipildė jaunuolio svajonė atgulti amžinojo poilsio prie Senos krantų. Čia jis atgabentas po kokių 40 metų nuo savo mirties

Ir koplyčia Napoleonui skirta yra nemenka

Kaip gi neaplankysi įžymiojo 121 metų senumo Eifelio bokšto, kuris savo laiku aukščiausių pasaulio pastatų sąraše aplenkė Gizos piramides Egipte

Mūsų, prancūzų kareivių, pasididžiavimas - Napoleono pergalėms pašvęsta Triumfo arka. Prie jos jaučiausi, kad mano kareivio siela atsigavus, lyg namie. Kas smagiausia, jos viduje dega amžinoji ugnis visiems, visuose karuose žuvusiems prancūzams, kiekvienas karas turi savo atminimo lentą, o didžiausia, žinoma, yra skirta Pirmajam Pasauliniam karui, nes šis karas yra kruviniausias prancūzų istorijoje.

Gruodžio 31 nukeliavom į garsias ir prabangias kapines. Čia gi Napoleono maršalo Murato kapas

Na ir mano mylimos Edith Piaf..

Paryžiuje pasitaiko ir meniškos sielos žmonių

Na ir kaip neįsiamžinti šalia paminklo, skirto šiuolaikinės Vakarų Europos pradininko - Karolio Didžiojo.

Naujieji metai ties Eifeliu. Čia vienas iš nedaugelio fejerverkų, matyt paleistų vietinių žmogelių

Monmartras... Didingas rajonas

Luvras... Mano baisiai mylima Mirusiųjų knyga, gražiausias ir prašmatniausias rašinys, likęs iš senovės Egipto

Na ir kaip neįamžinti šių žmonių, apspitusių ne ką kita, o Mona Lizą

Vienas retų giedrų vakarų Paryžiui, kai puikiausiai švietė Eifelis

Na ir autoportretas su bendrakeleive

Filmų blogo pikinis aktyvumas

Pirmą ir kol kas vienintelį kartą mano filmų blogas sulaukė daugiau nei 100 lankytohjų dienoj. Sausio 13 dieną buvo 111 unikalių lankytojų. Neatsitiktinė ši data - pats ieškomiausias filmas buvo dokumentika apie sausio 13 įvykius, vienintelę žuvusią merginą: “Mergina ir tankai“.
Jeigu neklystu, net šis, mano ir Martyno blogas nebuvo sulaukęs tokio aktyvumo.

Regėjimas atstatytas. Legenda gyva :)

Kažkaip man spontaniškai mintis atėjo apie rudenį vykusią kelionę žirgais iki Juodosios jūros ir kai žirgai gėrė vandenį iš Juodosios jūros, projekto tinklapyje atsirado pranešimas “Žirgus pagirdėme Juodojoje jūroje. Legenda gyva.“ Bet ne apie istoriją aš čia noriu pakalbėti.
Vakar oficialiai pasižymėjau, kad matau normalų regėjimą atitinkančią eilutę oftalmologų (Snelijaus) lentelėje, tad oficialiai jau leidžiu sau kalbėti kitiems apie metodiką, kaip atstatyti regėjimą. Metodiką, kuri be jokio skalpelio, jokio įsikišimo į žmogaus organizmą leidžia atsikratyti akinių.
šioji terapija atsirado prieš šimtą metų, kai vienas jaunuolis William Bates, Amerikos oftolmologas, dirbdamas su indėnais išvystė savo supratimą apie žmoaus regėjimą ir išvystė šią gydymosi metodiką. Visų pirma, jis atkreipė dėmesį, kad nė vieno paciento, kuris pradėjo nešioti akinius, regėjimas nuo to nepagerėjo. Kai kurie indėnai ilgų kelionių metų pamesdavo akinius ir grįžus jiems pas W. Bates pasitikrinti regėjimo, pasirodydavo, kad jie puikiausiai mato, lyg nieko nebuvę. Visos problemos su regėjimu žmonijoje atirado nuo tada, kai atsirado plačiai prieinamos knygos, laikraščiai, televizoriai, kompiuteriai. Mes dešimtis tūkstančių metų esame įpratę žiūrėti į tolį - kaip medžiotojai ieškoti savo aukos. Ir kai užsidarome artimuose atstumuose, nebepakeliam galvos į tolumas, tai regėjimas ir blogėja.
Kaip žmogus sugeba prisitaikyti matyti skirtingus atstumus? Šiuolaikinė medicina skelbia, kad akies lęšiukas yra valdomas raumenų ir raumenys keistami lęšiuko išsigaubimą valdo atstumą, kurį gerai matome. W. Bates tuo tarpu išmąstė, kad yra visiškai kitaip. Akis yra valdoma šešių raumenų ir tie raumenys keičia pačią akies formą. Normalioje, ramybės būsenoje akis yra rutulio formos, tuo tarpu, kai norime kažką pažiūrėti arti, tai raumenys įsitempia ir akis tampa elipsoido formos. Žodžiu, pagal mediciną, keičiama atvaizduojamo lęšiuko laužiamoji geba, pagal W. Bates - atstumas, kuriame atvaizduojame.
Kokia ta gydymo metodika? Ji pagrįsta dviem mokslais - psichologija ir fiziologija (todėl medicina jos ir nepripažįsta). Treniruodami tuos raumenis, kurie valdo akies formą, palaikysime gerą akių sportinę formą, o savo mintimis, suvokimu, teigiama energija, leisime smegenims suprasti, ką reiškia gerai matyti. Nes regėjimas tai ne tik akių priimama informacija, tai taip pat ir smegenų gebėjimas tą informaciją iškoduoti į matymą. Taigi, niekada pratimų nedarykite, būdami blogos nuotaikos, suirzę ir pan.
Kokie pratimai? Yra trys svarbiausios metodikos: akių atpalaidavimas (palmingas), akių mankšta ir soliarizacija.
Akių atpalaidavimas yra visų svarbiausias. Ypač daug skaitant ar dirbant kompiuteriu. Bent kas valandą aktyviai varginant akis reikia tuo užsiimti. Visiškai delnais uždengti akis, kad nepakliūtų jokia šviesa ir Ir ramiai pabūti užmerkus akis kokią minutę, nuolatos galvojant vien teigiamas mintis ir sau sakant, kad “mano akys geros, aš matau tikrai gerai, mano akys atsipalaidavusios, aš esu laimingas...“ Teigiamos mintys veda prie visiškos raumenų laisvės, visiško atsipalaidavimo. Paskui akis atidengti, smarkiai užsimerkti ir keliolika kartų tankiai pamirksėti. Tai pagal anglišką terminologiją yra vadinama palmingu.
Akių mankšta. Kokius du tris kartus per dieną. Pratimus atlikti po 3-10 kartų. Pradžioje patariama po tris kartus kartoti kiekvieną pratimą. Pats jaučiau, kad pirmąsias kelias dienas akis skauda - raumenys daug dirba kaip niekad ir jaučiamas raumenų skausmas. Vėliau atliekamų pratikų kiekį galima didinti. Atliekant pratimus akys turi būti atsipalaidavusios. Prieš atliekant pratimus ir po kiekvieno reikia tankiai ir lengvai pamirksėti - taip atpalaiduojamos akys. Pratimai: 1. Pažiūrėti į viršų - žemyn (3x-10x) 2. Kairėn - Dešinėn. 3. Įstrižaine Viršun kairėn - apačion dešinėn. 4. Viršun dešinėn - Apačion kairėn. 5. Brėžti kvadratą: viršun dešinėn - apačion dešinėn - apačion kairėn - viršun kairėn. 6. Brėžti kvadratą į priešingą pusę. 7. Brėžti apskritimą pagal laikrodžio rodyklę: 12h - 3h - 6h - 9h. 8. Brėžti apskritimą prieš laikrodžio rodyklę. 9. Brėžti gyvatėlę vertikaliom linijom, tarkim pradedant nuo kairės viršaus žemyn - aukštyn - žemyn - aukštyn slenkant į dešinę pusę. Ir analogiškai grįžti į kairę. 10. Brėžti gyvatėlę horizontaliom linijom. Tarkim iš viršaus kairėn - dešinėn - kairėn - dešinėn slenkant į apačią ir taip pat grįžt į viršų.
Soliarizacija: Galima žiūrint į Saulę užmerktomis akimis arba į žvakės šviesą atmerktomis akimis. Atlikti pasisukimus visu korpusu, nefiksuojant žvilgsnio į jokį konkretų tašką, kad Saulės/žvakės šviesa skenuotų regėjimo lauką. Realiai kokia keliašdešimt kartų pasisukioti, turėtų likti šviesos linijos regėjimo lauke. Po šios šviesos terapijos reikia atlikti palmingą tol, kol išnyks ryškios šviesos paliktos linojos tinklainėje. Aš kartą per dieną tai atlieku.
Šie pratimai subalansuoti trumparegiams, tad nebuvau tikras, ar jie man padės. Mano problema - astigmatizmas. Nešiojau akinius, kurie daugmaž vertikaliai buvo 0 D, o horizontaliai +5 D laužiamosios gebos, cilindrinį lęšį. Žodžiu vaikystėje nevisiškai išsivystė horizontalūs akies raumenys ir mano akis tapo netaisyklingos formos.
Esu pasikabinęs kambary oftolmologų lentelę (Sneijaus lentelę) ir sekiau progresą. Datos tokios:
Gruodžio 12 pradėjau akių mankštą.
Gruodžio 13 pirmasis tikrinimasis - matau 5 eilutę (20/40 - matymo lauke išskiriamas 2 minučių erdvinis kampas).
Gruodžio 15 mačiau 6 eilutę - 20/30 - 1,5 minutės išskyrimo kampas.
Gruodžio 21 mačiau 7 eiltuę - 20/25 - 1,25 minutės erdvinis kampas
Sausio 14 mačiau 8 eilutę - 20/20 - 1 minutės erdvinis kampas. Norma.

Svarbiausia nenustoti mankštinti akių. Čia kaip ir su dantų valymu - nori, kad jie būtų sveiki, reikia juos reguliariai valytis.

Sėkmės visiems, pradėsiantiems šia metodika gydytis akis.

Po pusantrų metų pamokų muzikos akademijoje

Vakar vyko koncertėlis – atvira pamoka. Vokalistams vokalo pedagogikos atsiskaitymas. Aš, kaip mokinys, irgi dalyvavau šioje pamokoje. Kaip sekės mano mokytojai? Puikiai, egzaminą išlaikė :)
Kaip viskas vyko ir kas dalyvavo? Dalyvavo iš esmės vien bakalauro 3 ir 4 kurso studentai, kurie šį pusmetį tik pradėjo mokytis pedagogikos. Tad skambėjo prasidainavimo pratimai ir vokalizės ar liaudies dainos. Aš vienintelis buvau jau kaip ir veteranas – pusantrų metų prasimokęs pas magistrantę. Tad man teko malonumas atlikti tris kūrinius: ariją iš mažai žinomos Mocarto operos, lietuvišką satyrą ir Besame Mucho. Tikrai džiaugiuosi, kaip padainavau. Manau, kad tai buvo vienas geriausių mano dainavimų. Galbūt per pamokas ir buvo geresnių variantų, bet čia jau mano mokytojai spręsti. Taip, buvo minimalių klaidelių ar netobulai išraiškingų frazių, bet man patiko :)
Šiaip neįtikėtina, kokią smarkią pažangą padariau besimokydamas dainuoti. Rodos ne mėnesiais, kartais ir savaitėmis tobulėju. Nuoširdžiai dėkoju savo mokytojai Anetei Graudinai, kuri kaip Vytas linkėjo mane pražiodė ir išmokė papilvinio dainavimo. Turi ji pedagogės gyslelę. Moka priversti pajusti teisingą būseną, pasiekti norimą rezultatą.
Kas toliau? Neapleisiu tobulėjimo, nes tikslų nebuvau apsibrėžęs, o vizija, kurios esu vedamas, irgi yra neapibrėžta. Reikia susidėlioti mintis, planus ir pirmyn tobulybės link :)
Artimiausias noras/viltis patekti į Jauną muziką. Balsas mano gana neblogas, bet gali pritrūkti skaitymo iš lapo įgūdžių.
Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti. Antras punktas ypač svarbus.