Jimi Hendrix diskografija. 1 dalis.

Pagaliau pradėjau (nuo rugpjūčio vidurio) gilinimąsi į Jimi Hendrix kūrybą. Šis kompozitorius ir muzikantas man yra Numero Uno iš visų visų, kuriuos kada nors teko girdėti (antras - Mocartas). Išnagrinėjęs ”The Beatles” kūrybą, išnagrinėjęs ir ”Led Zeppelin” kūrybą, galų gale pribrendau ir didžiojo gitaros virtuozo kūrybai. Pačio Jimi Hendrix gyvenimas buvo trumpas, kūrybinė ir koncertinė veikla dar trumpesnė (1965-1970), bet per paskutiniu ketverius savo gyvenimo metus jis tiek daug kūribinio turto paliko, kad po jo mirties buvo išleista daugybė albumų su taip ir likusiais studijiniais įrašais. O kur dar dar faktas, kad „Rolling Stones“ žurnalas jį išrinko geriausiu visų laikų gitaristu! Gal ir galėtum atrasti gitaristų techniškesnių už jį ar tokių, kurie galėtų atkartoti jo kūrinius, bet sukurti tokias kompozicijas naudojant to laikmečio technologijas ir perteikti savo muzika jausmą, muzikoje būti ir griežtu, ir švelniu, ir aistringu, ir pamišusiu… Tai yra fantastika!

Kai klausiau bitlų, jų albumų neaprašinėjau, tačiau „Led Zeppelin“ albumus pradėjau apsirašinėti, sau. Publikavęs čia, bloge, sulaukiau teigiamų atsiliepimų. Tad Jimio kūrybos pastebėjimais taip pat nusprendžiau pasidalinti su blogo skaitytojais. Suskaičiau jo diskografiją į tris dalis.Pirmojoje studijiniai ir gyvo garso albumai išleisti esant gyvam šiam muzikantui. Antroji – studijiniai albumai išleisti po autoriaus mirties. Ir trečioji ž gyvo garso albumai išleisti po autoriaus mirties. Pirmojoje dalyje turim tik 4 albumus, tačiau iš viso man pavyko gauti ~30 albumų įrašų. Tad antroji ir trečioji dalys bus turiningesnės. Dėl tos pačios priežasties jos bus publikuojamos neribotoj ateity.

Tad pradėkime nuo pirmosios diskografijos dalies!

„Are You Experienced“ (1967)

Pirmasis albumas „Are You Experienced“ įsiveržė į muzikos pasaulį kaip kometa. Pats jaunuolis Jimi Hendrix jau turėjo kelių metų sceninę patirtį, tačiau gimtojoje šalyje kalnų nenuvertęs iškeliavo į Londoną, kur jo muzika pakerėjo publiką. Ir jo su dviem anglais muzikantais debiutinis albumas šovė aukštai į chartų viršūnes nusileisdamas tik legendiniam vokalinio instrumentinio ansamblio The Beatles albumui „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“, kuris yra išrinktas kaip geriausias visų laikų albumas. Debiutiniu albumu Jimis pareiškia pasauliui apie savo savitąjį stilių, elektrinės gitaros virtuoziškumą, panaudodamas ir išpopuliarindamas įvairiausius papildomus gitaros efektus. Pvz., stiprintuvo grįžtamąjį ryšį ar wah-wah pedalą.

 Kita vertus, Jimis išleido prieš tai pora singlų, kurie Europoje buvo sutikti labai palankiai, tuo tarpu Amerikoje nesulaukė didesnio susidomėjimo. Tad Amerikoje albumas populiarumo sulaukė tik dėl to, kad Jimis buvo surengęs koncertinį turą po Ameriką. Įdomybė, kad amerikonai, išleisdami šį albumą atsisakė trijų dainų, vietoj jų įtraukdami prieš tai singluose išleistas dainas. Jimis labai pyko, kad neįdėjo „Red House“ dainos. Amerikonų pasiteisinimas: „Amerikoje bliuzas nemėgstamas“.

 Vieną dainą išsirinkti iš viso šio albumo yra labai sunku. Šiaip, vėliau išleistame albume CD formatu kaip bonus trackai buvo sudėtos 6 dainos, kurios buvo išleistos prieš tai singluose (tarp jų ”Hey Joe” ir ”Purple Haze”, ”The Wind Cries Mary”). Iš originaliųjų Europos leidimo dainų vėlgi yra baisiai garsių, kurios būtų tikrai vertos išskirti (”Foxy Lady”, ”Manic Depression”, ”Red House”, ”Fire”). Tačiau, kai kurie iš šių kūrinių man yra įspūdingesni iš koncertų įrašų, o ne studijiniai, tad tikiu, kad dar teks galimybė juos paminėti. O šį kartą, nuosekliai klausant albumą, labai užkliuvo ”MayThis Be Love”

 Šis kūrinys puikiai perteikia krioklio įvaizdį. Em, šią baladę Jimis parašė savo mamai, kuri mirė Jimio jaunystėje. Tad šiame kūrinyje atsiskleidžia daug švelnių melodijų, perėjimų, o ir pats kūrinys toks dviejų ritminių figūrų, atskirtų logiškomis pauzėmis. O ir solo partija yra viena iš jaukiausių albume.

„Axis: Bold as Love“ (1967)

Antrasis „The Jimi Hendrix Experience“ albumas „Axis: Bold as Love“, išleistas tais pačiais metais kaip ir pirmasis (1967), tačiau nebuvo toks komerciškai sėkmingas kaip pirmasis. Netgi Amerikoje atidėjo jo išleidimą, kad nesutrikdytų sėkmingų pirmojo pardavimų. Jimis toliau smaginasi šiame albume, gal truputį daugiau lyrinių dainų, truputį džiazo elementų. Įrašytas jis naudojant daugybę tik studijoj galimų efektų, todėl tik pora dainų (”Spanish Castle Magic” ir ”Little Wing”) buvo dažnai atliekamos gyvai. Pirmą kartą savo įrašuose panaudojo Leslie speaker ir percussive muted wah-wah effect. Vieninelė daina ”She's So Fine” albume yra ne Jimi Hendrix kūrybos, o jo bosisto Noel Redding. 

Dar įdomi detalė, kad Jimis Londono taksi paliko šio albumo finalinius A pusės įrašus, tad staigiai teko permiksuoti visą pirmąją albumo pusę. Kaip ir visas dainas pertvarkė, tik paskutinės ”If 6 Was 9” negalėjo sutvarkyt. Bosistas turėjo originalaus masterio kasetinį įrašą, tai jie paėmė ir perrašė iš namų naudojimo kasetės šią dainą. Daugybė atlikėjų grojo koverius iš šio albumo: Clapton, Vaughan, Sting, Steve Vai, Joe Satriani, Yngwie Malmsteen, ”Metallica”, ”Red Hot Chili Peppers”, ”Pearl Jam”. Išskirtinės dainos?: "Spanish Castle Magic", "Wait Until Tomorrow", "Castles Made of Sand" ir žinoma pati gražiausia (asmeninė nuomonė) "Little Wing"

Būtent „Little Wing“ dainoje panaudotas Leslie speaker (elektrinių vargonų efektas), kuriuo sukuriamas Doplerio efektas (dažnio modifikacija – aukštinamas arba žeminamas tonas) ir taip išgaunamas specifinis gitaros garsas. O pati daina labai šviesi ir romantiška su labai saldžiu soliaku. Šį kūrinį Jimis sukūrė apie Monterey festivalį. Tarsi sutelkdamas visą tą festivalį, visas emocijas, atmosferą į vieną merginą ir tai menamai merginai parašė šią dainą.

”Electric Ladyland” (1968)

Trečiasis ir paskutinis „The Jimi Hendrix Experience“ albumas ”Electric Ladyland” bene pats žinomiausias ir daugiausia populiarumo sulaukęs albumas, sugebėjęs pakilti į aukščiausias čiartų pozicijas Amerikoje. Albumas dvigubas, tad daug muzikos. Du kūriniai viršija 10 minučių trukmę. Albume įdėtas vienas bosisto autorinis darbas ir du koveriai: "Come On (Let the Good Times Roll)" (originalas Earl King) ir "All Along the Watchtower" (originalas Bob Dylan). Pastarosios dainos versija ypatingai patiko Dylanui ir įkvėpė daugybę nuostabių ateities kartos gitaristų.

Patį albumą Jimis įrašinėjo užsispyrėliškai gludindamas dainas iki tobulybės, tuo sukeldamas trintį tarp savo komandos narių. Pvz., kūrinys "Gypsy Eyes" buvo įrašinėjamas >50 kartų. Albume dalyvavo ir daugiau muzikantų, ne tik trys grupės nariai, pats Jimis be to, kad dainavo ir grojo, įrašinėjo kai kur ir back vokalą, kai kuriuose kūriniuose grojo klavišiniais ir bosine gitara. Įspūdingiausios dainos: "Crosstown Traffic", "Voodoo Chile", "Come On (Let the Good Times Roll)", "Rainy Day, Dream Away", "All Along the Watchtower" (šio kūrinio gitaros solo yra vertinamas kaip vienas geriausių per visą muzikos istoriją) ir, žinoma, pats garsiausias ir žinomiausias šio albumo kūrinys "Voodoo Child (Slight Return)" (šio kūrinio pradžia yra mano skambučio melodija!).

Kaip albumą reprezentuojančią dainą pasirinkau "Voodoo Chile", kuri buvo įrašyta ne su trijule iš grupės, o su keliais Jimio kviestiniais muzikantais. Tai pats ilgiausias Jimio studijinis įrašas (15 minučių). Kūrinyje skamba įvairiausių bliuzo stilių. Įrašinėdamas dainą Jimis norėjo sudaryti kokio klubo ar baro aplinką – pakvietė pašalinių žmonių, kurie kurtų triukšmą. Bet jų pašaliniai garsai buvo per ne lyg tylūs, tad teko juos atskirai įrašinėti. Tad iš tiesų labai keista studijiniam įraše girdėti plojimus, palaikymo šūksnius ir pan.

”Band of Gypsys” (1970)

Paskutinis albumas ”Band of Gypsys”, išleistas 1970 dar esant gyvam Jimiui. Albume tėra 6 dainos, įrašytos per 4 gyvus koncertus 1969 gruodžio 31 ir 1970 sausio 1 su nauju sąstatu, pavadintu “Band of Gypsys“, kuriame grojo trys juodžiai: be Jimio dar Billy Cox ir Buddy Miles. Visų 4 koncertų bendra trukmė 5 su puse valandos ir vėliau iš šių koncertų buvo išleisti dar keli albumai. Be šių naujametinių koncertų trijulė paskutinį kartą buvo pasirodžiusi tik 1970 sausio 28 Madison Square arenoj, kur Jimis buvo apsvaigęs nuo LSD, riebiai įžeidė vieną žiūrovę, sugrojo dvi dainas ir paliko sceną. Na, dėl LSD yra versijų, kad vadybininkai specialiai sugirdė prieš koncertą, kad išardytų ”Band of Gypsys”.

Albume skaba 6 kūriniai, kurių du (”Changes” ir ”We Gotta Live Together”) yra Buddy Miles kūrybos, likę 4 (”Who Knows”, ”Machine Gun”, ”Power To Love” ir ”Message To Love”) Jimio kūrybos. Šiaip, pora kūrinių visą laiką skamba ta pati ritminė ir bosinė melodija, kurią dubliuoja gitara ir kosmiškai nuostabios gitaros solo partijos.
Pats pagrindinis šio albumo kūrinys – ”Machine Gun” (Third Fillmore East set, 1970 01 01). Ir ne dėl to, kad jis ilgiausias (12:36), bet dėl savo koncepcijos ir išpildymo. Pats Jimis jaunystėje tarnavo metus armijoje, tad ne iš pasakojimų žino įvairius sraigtasparnio, kulkosvaidžių ir bombų sprogimų garsus, būtent kuriuos jis šiame kūrinyje imitavo su gitara. Kūrinys pacifistinis, niekinantis ne tik Vietnamo karą, bet bendrąja prasme karinius konfliktus. Per paskutiniuosius savo gyvenimo metus Jimis dažnai gyvai atlikdavo šį kūrinį ir gyvai jo trukmė varijuodavo nuo 10 iki 20 minučių. 

Kas smagu, kad šis gabalas panaudotas puikiame Coen Brothersfilme ”Serious Man”: