Pirmąją diskografijos dalį galite rasti čia
Antrąją diskografijos dalį galite rasti čia
Trečiojoje diskografijos dalyje - gyvo garso albumai ir rinkiniai, išleisti po Jimio mirties.
”Isle of Wight” (1971)
1971 metais išleistas gyvo garso albumas ”Isle of Wight”,
kuriame sudėti 6 kūriniai iš paskutinio Jimio koncerto Didžiojoje Britanijoje
(1970 08 30 Isle of Wight festivalyje). Dainos išdėstytos visai ne iš eilės,
kaip atliekamos koncerte: "Midnight Lightning" (pirmą sykį
išleistas), "Foxy Lady", "Lover Man" (pirmą sykį
išleistas), "Freedom", Dylano gabalas "All Along the
Watchtower" ir "In From the Storm". Kūriniai pasižymi labai
išplėtotomis gitaros solo partijomis (ypač "Foxy Lady"), tikrai
gražiai skamba "Lover Man" – pasižymi ryškia melodine gitaros linija
ir būtent šiame kūrinyje girdisi keli epizodai iš kažkokio klasikinio kūrinio
(mano neišprusimas neleidžia pasakyti, iš kokio), Dylano gabalas didesnį įspūdį
paliko studijiniam įraše – bet tai apgaulingas įspūdis, nes studijoje Hendrixas
turėjo gerokai daugiau techninių galimybių išpildyti savo interpretaciją. "In
From the Storm" prasideda geros minutės būgnų solo – tai buvo paskutinis
koncerto kūrinys. Dar smagu girdėti, kaip tarp kūrinių Jimis derinasi gitarą –
dėl pašėliško grojimo stygos smagiai išsiderino.
Skanaus "FoxyLady"(Isle of Wight Festival, 1970 08 30) skambesio.
“Hendrix in the West“ (1972)
Įrašai paimti iš 4 skirtingų koncertų 1968-1970 metais. 11
kūrinių, kurių 4 yra koveriai: Anglijos himnas, "Sgt. Pepper's Lonely
Hearts Club Band" (“The Beatles“), "Johnny B. Goode" (Chuck
Berry), "Blue Suede Shoes" (Carl Perkins). Iš garsiųjų gabalų "Little
Wing" ir “Fire“ suskambėjo normaliai – panašiai kaip albumų versijos, be
ypatingų mandrybių. Iš koverių didelį įspūdį paliko "Sgt. Pepper's Lonely
Hearts Club Band" – nors tai įrašas ne iš legendinio pirmojo jų atlikimo,
kai Jimis atlik šį koverį praėjus vos dviem dienom po ”The Beatles” albumo
išleidimo. Ir dar didelį įspūdį paliko "Johnny B. Goode" – visgi
gerai skamba Jimio versija. O prieš dainą dar jaunuolis paklausė: “Is it too
loud?“ Iš originaliųjų dainų "I Don't Live Today" pasižymėjo gerokai
ilgesne versija, nes vidury dainos Jimis dar įmetė Amerikos himno intarpą,
įspūdingai atlikta "Spanish Castle Magic" – vidury dainos 3 minutes
truko būgnų solo. Nuožmiai, su šaižiomis gitaros solo partijomis atlikta "Voodoo
Child (Slight Return)" ir pats pats pačiausias - "Red House" (San Diego, 1969 05 24). Va būtent šią šios
dainos versiją aš labiausiai mėgstu. Būtent šį atlikimą aš vadinu tikru bliuzu.
Šio koncertinio įrašo metu Jimis smagiai apgauna žiūrovus, kai vidury kūrinio jis
nutyla, o žmonės pradeda ploti :) Kaip šauniai išplėtotos gitaros solo partijos
– jokių žodžių kūriniui nereikia, visas emocijas atlikėjas perpasakoja
instrumentu.
„Woke Up This Morning and Found Myself Dead“ (1980)
1980 metais išleistas gyvo garso albumas „Woke Up This
Morning and Found Myself Dead“. Tai ne koncertinių kūrinių rinkinys, bet jam
session su Randy Hobbs, Buddy Miles ir Jim Morrison („Doors“ lyderiu; būtent
dėl jo nuo Ingos gavau antpetį, kai jos paklausiau „O kas jis toks?“)
rezultatas. Pirma albumo pusė susideda iš trijų gerai žinomų gabalų ("Red
House", "Woke Up This Morning and Found Myself Dead" ir "Bleeding
Heart" (Elmore James)), o antroji – tai vienas ilgas improvizacijos
gabalas, suskaidytas į keletą atskirų gabalų: tai ir "Morrison's
Lament", ir Beatles "Tomorrow Never Knows", ir Claptono chebros "Sunshine
of Your Love". Beje, Morrison šioje sesijoje tiesiog būdamas girtas
kvailiojo – rėkavo, keikėsi, šiek tiek dainavo.
Daina iš albumo - Elmore James kūrybos "Bleeding Heart", vienas ilgesnių įrašų.
“The Jimi
Hendrix Concerts” (1982)
1982 metais
išleistas gyvo garso
albumas “The Jimi Hendrix Concerts”. Jame sudėti 11 rinktinių kūriniai iš 6
skirtingų koncertų. Kai kuri gabalai jau buvo išleistipraeituose albumuose,
kitų gabalų buvo išleistos skirtingos versijos. Bet atrinkti tikrai klasikiniai
Jimio kūriniai (Fire, Red House, Stone Free, Little Wing, Voodoo Chile (Slight
Return), Bleeding Heart, Hey Joe, Wild Thing, Hear My Train A Comin‘, Foxey
Lady, ...). Kadangi nemažai jų jau buvau išskyręs iš ankstesnių albumų,
atsirinkti tą vienintelę tampa lengviau, bet ne visai lengva.
Vis tik siūlau paklausyti gyvai atliekamo kūrinio, su kuriuo
Jimis išgarsėjo. Tiesą pasakius aš ir pats šiuo kūriniu pradėjau pažintį su
Jimiu. Absoliutus popso gabalas, parašytas Billy Roberts: „Hey Joe“ (Berkeley, 1970 05 30 (2nd show)).
1986
metų gyvo garso albumas „Johnny B. Goode“, trumputis,vos pusės trukmės įprastam
albumui, talpina 5
kūrinius, atliktus dviejuose 1970
metų koncertuose: Atlanta International Pop Festival ir Berkeley Community
Theatre. Kūriniai: "Voodoo Child (Slight Return) (edit)", "Johnny
B. Goode" (Chuck Berry), "All Along the Watchtower" (Bob Dylan),
JAV himnas ir "Machine Gun".
Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas,
originaliai Chuck Berry, "Johnny B.Goode" (Berkeley, 1970 05
05 (1st show)).
1987 metų
gyvo garso albumas „Live at Winterland“ talpina 11 atrinktų kūrinių iš 6 koncertų, vykusių Winterland (San
Francisco, California) 1968
spalio 10-12 – Jimis rengė po du koncertus per dieną. Ech, smagu klausyti
atlikimo, kai grupė pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime, puikiai susigroję ir
dar neprasidėjusi vidinė trintis. Įspūdingiausi kūriniai? "Manic
Depression", "Sunshine of Your Love" (Eric Clapton, Jack Bruce,
Pete Brown), "Spanish Castle Magic", "Red House", "Tax
Free", "Wild Thing". Ir netgi tokie populiarūs gabalai kaip "Foxy
Lady” ir "Purple Haze" puikiai skamba. Būtent juos į savo gyvenimo
pabaigą Jimis grodavo su ne tokiu užsidegimu kaip kūrybinėj pradžioj.
Išsirinkti
vienintelį kūrinį iš albumo vėl sudėtinga. Šį kartą siūlau pasiklausyt "Manic Depression" (Winterland,
1968 10 12, (2nd show)), kuris gyvai buvo atliekama retai. Žinoma, gyvas įrašas
gerokai ilgesnis nei studijinis. Dar vienas faktas, kad kaip gyvas įrašas jis
išleidžiamas pirmą sykį.
„Stages“ (1991)
Pirmasis koncertas – Stockholm (September 5, 1967): miela daina “Wind Cries
Marry“, kiek daugiau pažaistas su „Purple Haze“, bet iš esmės visos dainos yra
albumų versijos. Koncertas pradedamas „The Beatles“ koveriu „Sargeant Pepper's
Lonely Hearts Club Band“, bet toliau skamba vien Jimio kompozicijos.
Antrasis
koncertas - Paris (January 29, 1968). Išskirtinės dainos: “Catfish Blues”,
“Drivin’ South”. Nė viena jų nėra Jimio kūrybos (pirmoji Muddy Waters, antroji
Curtis Knight), bet užtat smagiai išplėtotos iki beveik 9 minučių trukmės kūrinių.
Aišku dieviškai skamba „Little Wing“, o koncertas užbaigiamas (kaip ir
pirmasis) su „Purple Haze“. Kitas koncertas – kitoks skambesys. Tiek, kad per šį
gabalą labai ryškiai buvo įrašyti atodūsiai.
Trečiasis koncertas – San Diego (May 24, 1969). Dar daugiau šėlsmo, dar
toliau nuo albuminių įrašų. Tai vienas paskutiniųjų pasirodymų trijulės „The
Jimi Hendrix Experience“, kuri ilgus metus kūrė ir dirbo kartu. Išskirtinių
kūrinių nemažai. Tai ir „Spanish Castle Magic“ su būgnų solo ir iškarpa iš
„Cream“ koverio „Sunshine of Your Love“, tai ir tobulas bliuzas „Red House“
(būtent šitą versiją atsirinkau iš albumo „Hendrix in the West“), tai ir „I
Don‘t Live Today“, kurioje įpinta Amerikos indėnų dvasia (pats Jimis turi
indėnų kraujo) ir ištrauka iš JAV himno bei viena melodijai iš kažkurio „The
Beatles“ kūrinio, tai ir dar kartą atlikta „Purple Haze“ ir „Woodoo Child
(Slight Return)“, su kuria užbaigė šį koncertą.
Ketvirtasis koncertas – Atlanta (July 4, 1970). Čia Jimis koncertuoja su
„Band of Gypsies“ sudėtimi. Išskirtiniai kūriniai: „Hear My Train a
Comin‘“,“Stone Free“, pilnai sugrojo JAV himną. Na ir vėl koncertą užbaigia su
„Woodoo Child (Slight Return)“ – nors gana trumpa (7 min), bet įspūdinga versija. Kažko
daugiau tikėjausi iš „Room Full Of Mirrors“, bet greita josversija man
nepatinka. Senesnė, artimesnė bliuzui skamba įtikinamiau.
Turbūt nereikia pristatinėti 1969 metais vykusio Woodstock
festivalio... Didžiausias ever forever (pusė milijono klausytojų, dar du
milijonai buvo pakeliui). Tačiau išskirtinis pasirodymas buvo tekęs Jimiui. Jam
buvo suteikta garbė užbaigti festivalį. Turėjo groti sekmadieno vakarą, tačiau
dėl audrų ir kitų priežasčių vėluojant pasirodyti kitiems atlikėjams, į sceną
Jimis užlipo tiktai pirmadienio 9
valandą ryto, todėl jį girdėjo tik maža dalis klausytojų (apie 25 000). Pasirodymas
truko apie dvi valandas, iš kurių nemaža dalis kūrinių būtent skamba šiame
albume. Tiesa, šiamefestivalyje JImis pasirodė jau nebe su savo senąja grupe,
bet su “Gypsy Sun and Rainbows” – pasiliko senąjį būgnininką Mitch Mitchell, bosistu
pasikvietė armijos laikų draugą Billy Cox ir dar pora jaunuolių pasikvietė.
Palyginus
su kitais koncertais, šis ko gero labiausiais psichodelinis, bent kiek jų teko
iki šiol girdėti. Viena dėl ko, nes nemažai improvizacijos gabalų yra, antra –
prastai dera instrumentai. Na, Jimis gitarą persiderindavo bene ko kiekvieno
ilgesnio kūrinio. Bet šiuo atveju nedera bosinė gitara, nair matyt dar ritminė.
Tiesa, šiame albume nesilaikoma realios koncertinės tvarkos, pirma pusė albumo
sudaryta iš padrikų kūrinių, na o antra albumo pusė jau atitinka koncerto
pabaigos nuoseklumą. Išskirtiniai kūriniai: “Hear My Train a Comin'”,
legendinis “Voodoo Child (Slight Return)/” atlikimas, na ir žinoma epinis JAV
himnas, dedikuotas Vietnamo karui: “The Star Spangled Banner”. Anksčiau jis yra padaręs studijinių įrašų, kartais atlikdavo koncertuose, vėliau taip pat
koncertuose naudodavo himno melodijas, tačiau visą pilnai himną nevisada
sugrodavo. Gardus
Jimio psichodelinis Amerikos himnas.
„BBC Sessions“ (1998)
Tai gyvo garso albumas, kuriame sudėtos visos Jimio sesijos
BBC radijuje. Praktiškai visi kūriniai įrašyti 1967 metais, tik keli kūriniai yra iš 1969 metų pradžios. Anksčiau
buvo išleistas albumas „Radio One“, kuriame jau skambėjo nemaža dalis kūrinių
iš šio albumo. Na, kelis kūriniai („Hey Joe“, „Foxy Lady“, ‚Driving South“,
„Hear My Train A Commin‘“) skamba po du tris kartus – kelios skirtingos
versijos. Bet ir smagu girdėti šiek tiek besiskiriančias versijas.
Kūrinys iš albumo – „DrivingSouth“, tris kartus skambėjęs albume. Originaliai Curtis Knight kūrybos:.
„Live at the Fillmore East“ (1999)
Nuostabūs gyvi įrašai iš legendinio naujametinio Jimi
Hendrix pasirodymo su savo grupe „Band of Gypsies“. Tiksliau sakant, iš keturių
koncertų, vykusių 1969 gruodžio 31 ir 1970 sausio 1. Taip daugybė
valandų gyvos muzikos,kurios užteko mažiausiai keturiems albumams išleisti.
Šiame
albume yra tikrai nemažai ko, kadangi jo trukmė – dvi valandos.Yra ir Jimio
stiliumi sugrota tradicinė naujametinė giesmė “Auld Lang Syne”, yra ir
improvizacijų, yra ir epinių kompozicijų (“Stone Free”, dvi versijos “Machine
Gun” ir "Hear My Train A Comin'"), trunkančių 9-13 minučių.
Šį kartą siūlau paklausyti Buddy Miles kūrybos kūrinį "Changes", kuriame skamba
pačio autoriaus balsas.
„Live at Woodstock“ (1999)
Praėjus 30
metų po legendinio festivalio galų gale išėjo pilnas Jimi Hendrix koncertinis
albumas. Dar 1994
metais buvo išleistas koncertas Woodstocke, tačiau tik didesnė dalis. Nieko
naujo apie patį pasirodymą nebepasakysiu nei kad pasakiau šalia 1994 metų albumo, tik
pridėsiu apie autorines teises. 1995
metais Al Hendrix, Jimio tėčiui, atgavus autorines teises į sūnaus kūrybą,
prasidėjo originalių įrašų, nedaug apdirbtų, leidyba. Dėl to ir egzistuoja du
Woodstocko oficialūs albumai, išleisti skirtingų kompanijų. Šiame albume iš
esmės iškirpti perkusininkai, iš esmės palikti tik tyrs muzikantai: Jimi
Hendirx, Billy Cox ir Mitchell Lee. Apie patį albumą muzikos kritikas Stephen Thomas Erlewine yra pasakęs: „Taken individually,
these performances are usually enthralling, but Live at Woodstock will exhaust
the average listener. Which is not to say it isn't a worthwhile experience. As
a historical document, it is interesting and revealing, and Hendrix historians
undoubtedly will find several of these performances necessary. But this not an
essential addition to the average fan's library, simply because Hendrix blew
minds at Woodstock through excess, not focus.“
Kūrinys iš albumo: "VoodooChild (Slight Return)", kurį jau seniai reikėjo atsirinkti,kadangi jį
labai dažnai Jimis grodavo koncertuose, jį vadindavo naujuoju himnu.
„The Jimi Hendrix Experience“ (2000)
Keturių kompaktų rinkinys, kuriame sudėta daugybė
įvairiausių kūrinių iš ilgos, keturių metų „Jimi Hendrix Experience“ grupės
veiklos. Keturios su puse valandos muzikos. Tiesa, didžioji dalis kūrinių jau
yra išleista, dažniausiai, jei tai „niekada neišleista versija“ – tai tiesiog
paimtas kitas studijoje įrašytas takelis, kuris nepateko į originalią versiją.
Muzikos kritikas Sean Westergaard apie albumą: „is a fine
addendum to the Hendrix legacy, but not the place to start; this is a set for
someone who already has the studio albums and can't get enough of his genius.
The disappointment a hardcore collector might feel at having heard most of this
material already should be outweighed by the beautiful, warm sound achieved by
Eddie Kramer and the general high quality of the package“.
Keturi kompaktai – keturi kūriniai Jums. Pirmasis kompaktas
praktiškai ankstyvoji grupės kūryba, 1966-1967 metų studijiniai ir koncertiniai įrašai. Iš 14 kūrinių 2 niekada nebuvo išleisti. Tad vienas jų
– "Taking Care of No Business".
Antrasis kompaktas – vėl jau žinomi kūriniai, išleisti
truputį kitomis versijomis. Kai kurie iš gyvų koncertų, kiti – tiesiog kitos
studijinės versijos. Pvz., po „Bold As Love“ kūrinio galima girdėti Jimio
balsą: "let's try it one more time, alright?". Šiaip iš visų kūrinių
tik „Gloria“ buvo praktiškai negirdėta, nors teigia, kad ji jau buvo išleista.
Vienintelis naujas kūrinys šiame kompakte – „It's Too Bad“, kurio pagrindinė bliuzinė ritminė gitaros partija
identiška „Catfish Blues“.
Trečiasis kompaktas pilnas tikrai geros muzikos. Tai
vėlyvoji Jimio kūryba 5
kūriniai paimti iš trijų 1969
metais vykusių koncertų (Los Angeles Forum, San Diego Sport Arena ir Royal
Albert Hall (London)). Visi šie pasirodymai jau girdėti ankstesniuose
albumuose.Kūrinys iš šio kompakto: „RoomFull of Mirrors“.
Ketvirtas kompaktas – paskutinieji Jimio kūrybos metai. Net
trys kūriniai jame yra niekad anksčiau neišleisti. 5 kūriniai ("Johnny B. Goode",
"Blue Suede Shoes“, "Hey
Baby/In from the Storm”, "All Along the Watchtower”, "In from the
Storm”) yra iš trijų koncertų (Berkeley, Maui (Hawaii) ir Isle of Wight). Kūrinys iš šio kompakto – pirmą kartą
išleistas “Country Blues”.
„Blue Wild Angel: Live at the Isle of Wight“ (2002)
Gyvo garso albumas iš vieno paskutiniųjų Jimio pasirodymo ir
paskutiniojo Didžiojoje Birtanijoje – 1970 rugpjūčio 31 dieną vykusio Isle of Wight festivalio. Tai
buvo didžiausia Jimio auditorija - apie 200 000 žiūrovų. Realiai šį kartą
albumo neklausiau, o žiūrėjau šio pasirodymo vaizdo įrašą, kuriame tik trijų
dainų nebuvo ("Midnight Lightning", "Hey Baby (New Rising Sun)"
ir "Hey Joe"), lyginant su albumu. Smagu matyti vaizdus prieš pat
koncertą, kai toks sumišimas, muzikantai lipa ant scenos, derinasi
instrumentus. Dar smagu matyti kaip Jimis elgiasi scenoj, nuolat kontaktuoja su
savo muzikantais, su garsistu, dainos eigoj derinasi stiprintuvus ar efektus. O
dar privalumas tas, kad girdi vientisą garsą, be peršokimų tarp dainų. Pvz.,
pirmus tris kūrinius ("God Save the Queen", "Sgt. Pepper's
Lonely Hearts Club Band", „Spanish Castle Magic“) grupė sugrojo vienu ypu.
Garso kokybė tikrai gera, tik kai kuriose dainose stiprintuvai pagaudavo radio
signalus ir apsaugos darbuotojų radio pokalbius. Bet tai savotiškai žavu. Ypač
puikiai pokalbiai įsiliejo kūrinį „machine Gun“. Beje, būtent ši „Machine Gun“
versija yra pati ilgiausia iš visų visų Jimio kūrinių – 22 minutės. 22 minutės nuostabios psichodelikos.
Žinoma, tobulai skambėjo „Red House“. Per „Foxey Lady“ Jimis linksminosi
atlikdamas savo triukus – grojo gitarą įsirėmęs į klyną, perkėlęs koją virš
gitaros,grojo su dantimis, liežuviu.
Kūrinys iš koncerto? Žinoma, kad „Machine Gun“, tačiau iš tų
kurinių,kurių dar nebuvau atsirinkęs, tai Bob Dylano „All Along the Watchtower“.
Beje, bandžiau surasti „Machine
Gun“ pilną versiją, tačiau radau tik pradžią ir pabaigą be vidurinės būgnų
solo dalies.
„Live at Berkeley“ (2003)
Tai vientisas Jimio koncertas, vykęs 1970 gegužės 30. Tą dieną vyko du Jimio
pasirodymai, tad šiame albume girdime muziką iš antrojo pasirodymo. Didžioji
dalis pirmojo pasirodymo yra išleistas kaip koncerto video, kurį taipogi su
malonumu peržiūrėjau. Juk viena yra girdėti sukurtą muziką,kita yra matyti kaip
sukuriama muzika. Vientisas, gražus, gana trumpas (virš valandos) pasirodymas,
nuskraidinantis klausytoją kažkur kitur, dvasinį kosmosą. Ypatingas Berkely
tuo, kad tuo metu dažnai vyko riaušės, vienų jų metu buvo nužudyti keli
protestuotojai. Į pačią areną, kurioje vyko Jimio koncertas, žmonės, negalėję
susimokėti už bilietą, bandė įvairiais būdais patekti – lipo ant stogo, daužė
langus.Iš atliktų kūrinių eilinį kartą galim išskirti “Machine Gun”, “Woodoo
Child (Slight Return)”, Amerikos himno ir “Purple Haze” dualizmą.
Iš visų koncerte atliktų kūrinių atsirinkus tuos, kurių dar
nebuvau atsirinkęs ankstesniuose įršuose, telieka tik trys kūriniai. Pasirinkimas
iš šių trijų kūrinių - "Hey Baby(New Rising Sun)".
„The Singles Collection“ (2003)
Įvairiausių singlų rinkinys. Norėtųsi sakyti visų singlų
rinkinys, bet tai netiesa. Trijų singlų trūksta. Ir dar pora kūrinių įdėta,
kurie realybėj singluose nebuvo pasirodę. Žodžiu, silpniau nei vidutinis
rinkinys. Dabar sunku suprasti, kam reikia iš viso leisti singlus – vinilus,
kuriuose yra po dvi dainas? Dabar turim youtube, kuriame drąsiai grupės gali
populiarinti savo būsimus albumus. Na, senais laikais singlas buvo albumo
reklaminis veidas. Šiaip, įdomus trijų Kalėdinių kūrinių miksas ("Little
Drummer Boy", "Silent Night", "Auld Lang Syne").
Gyvo garso albumas, kuriame
įrašytas pilnas „Monterey International Pop Festival“ pasirodymas – apie 45 minutės, vykęs 1967 birželio 18. Visų pirma, pats festivalis buvo
surengtas pirmą kartą – trijų dienų pop muzikos fiesta, nes iki tol Monterey
buvo rengiami tik džiazo festivaliai. Visų antra, tai buvo pirmasis Jimio pasirodymas
Amerikoje. Jei Europoje jis jau buvo populiarus, tai jam darreikėjo atverti
duris į Ameriką, nes pirmasis jo singlas nesulaukė didelio dėmesio. Taigi, šiuo
pairodymu jis įsiveržė į Amerikos rinką. Kartu su šiuo albumu buvo išleistas ir
concerto vaizdo įrašas kuriametruko tik vienos dainos (“Can You See Me?”).
Pasirodymas gana trumpas, pusė dainų yra koveriai. Tipiškas ankstyvosios Jimio
kūrybos koncertas – dainos gana trumpos, gitaros solo partijos ar
improvizacijos nėra išplėtotos. Tačiau scenoj atrodo efektinga. Ir apranga, ir
savo grojimo stiliumi. Atrodo, kad gitara yra jo neatsiejama kūno dalis.
Pademonstravo bene visus savo įmanomu triukus: grojimas alkūne, dantimis,
grojimas gitarą laikant tarp kojų, virš galvos, už nugaros.
Įspūdingiausias koncertinis kūrinys be abejonės yra “Wild Thing”, paskutinis kūrinys, kadangi po šio pasirodymo jis
“paaukojo tai, ką jis myli”. Paskutinį kartą “pasimylėjęs” su savo gitara jis
ją sudegino ir sudaužė, gitaros dalis atiduodamas publikai. Prieš kūrinį jis
publikos prašė, kad nepagalvokit, jog aš išprotėjau, tiesiog savo gimtosios
šalies publikai jis norėjo paaukoti savo gitarą.
“West Coast
Seattle Boy: The Jimi Hendrix Anthology” (2010)
Unikalus albumas. 4 kompaktai, 250
minučių muzikos, dedikuotos chronologiniam Jimio muzikos progresui. Dar
rinkinyje yra dokumentinis filmas „Jimi Hendrix Woodoo Child“. Will Hermes iš
žurnalo „Rollin Stones“: „To be sure, this box is for the fans. But even when
the tracks don't shed new light, they still burn as bright as the sun.“ Sean
Westergaard iš allmusic.com: „an amazing chronological, career-spanning
collection of Hendrix material, but it's far from a greatest-hits or career
overview and is probably not intended for the casual Hendrix fan. It's more of
an examination of Jimi's musical and artistic growth as a professional musician
following his discharge from the Army. <> West Coast Seattle Boy is an
in-depth examination of Jimi Hendrix for those that want to dig deeper than his
album tracks and is quite a boon, even to longtime collectors.“
Pirmasis kompaktas – Jimio muzikinis kelias iki „The Jimi
Hendrix Experience“. Kitaip tariant, pateikiami studijiniai įrašai įvairių muzikantų,
kuriems Jimis grodavo: The Isley Borthers, Don Covay, Rosa Lee Brooks, Little
Richard, Frank Howard &
Commanders, Ray Sharpe, The Icemen, Jimmy Norman, Billy Lamort, King Curtis.
Kartkartėm pasigirsta Jimio solo partijos,tačiau didžiąja dalimi jis tebuvo
akomopiatorius. Kūrinys iš kompakto - "Have You Ever Been Disappointed" (Isley Brothers).
Antrajame kompakte – ankstyvoji Jimi Hendrix kūryba. Tai ir
studijiniai bei koncertiniai 1967
metų įrašai, ir netgidemo įrašai viešbučiuose, kuriuose skamba vienas
pats Jimis. Sunku išsirinkti vienintelį kūrinį. Kūrinyje „Angel“, kurį Jimis
įrašė vienas pats viešbutyje skamba neįtikėtinai nuostabus Jimio balsas, o
instrumentinis kūrinys „New Rising Sun“ atspindi svaiginančias Jimio gitaros
vingrybes ir psichodelinį polinkį. Vis tik šį kartą pasirinksiu kūrinį „Angel“, kurį galima vadinti daina.
Trečiasis kompaktas jau vėlyvoji Jimio kūryba. Labai daug
smagiai netikėtųkūrinių yra. Daug polinkio į džiazą, šiek tiek gyvų įrašų.
Vieaas kertinių šio kompakto kūrinių – 21 minutės trukmės Jimio ir Youngo improvizacijų sesija. Labai
smagiai skamba“Messenger“ ir Lary Lee kūrinys „Mastermind“ kūriniai. Būtent pastarąjį ir siūlau paklausyt.
Ketvirtasis kompaktas pratęsia trečiąjį – pilnas retų
studijinių įrašų iš vėlyvosios Jimio kųrybos. Prasideda su didingu 15 minučių trukmės „Stone
Free“ įrašu iš Fillmore East koncerto. Kūrinys iš šio kompakto – „Suddenly November Morning“, retas
įrašas, kuriame Jimis groja akustine gitara. Žodžiu, absoliučiaipradinis
kūrinio variantas, kuris tik primena, kad Jimis išėjo iš šio pasaulio pačiame
savo kūrybinių jėgų žydėjime.
„Winterland“ (2011)
Paskutinis ir kol kas naujausias Jimio koncertinis rinkinys.
Tiesa, šių metų lapkričio pabaigoje, per Jimio gimtadienį, kuris būtų vertas 70 metų jubiliejaus, bus
išleistas koncertinis albumas Kiolne. O 2011 metų Winterland įraše keturiuose kompaktuose atrinkti
kūriniai iš 6
pasirodymų, vykusių 1968
spalio 10-12 dienomis, po pora koncertų per dieną atliko. Primis trys
kompaktai dedikuoti kiekvienai dienai, išrenkant iš abiejų koncertų geriausius,
reikšmingiausius kūrinius, o ketivrtajame sudėta tai,kas liko nesudėta, bet
verta paminėti.
Taip pat labai sunku išsirinkti pačius pačiausius kūrinius,
nes skirtingų jų tėra tik 18, o jų didžioji dalis jau buvo paminėti mano
aprašymuose. O jei atrinkčiau kūrinius, kurių trukmė viršija 10 minučių, susidarytų nemažas sąrašas:
„Tax Free“ (du kartus), "Hear My Train A Comin'", „Like a Rolling
Stone“ (du kartus), „Are You Experienced?“, „Red House“ (du kartus). Tad...
Paskutinio įrašo proga sudėsiu visus kūrinius, kurie dar nebuvo mano paminėti
atskirais video:
„Purple Haze“.
Deja įrašo iš Winterland neradau, tad įdedu įrašą iš Royal Albert Hall.
_cover.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą