Regėjimas atstatytas. Legenda gyva :)

Kažkaip man spontaniškai mintis atėjo apie rudenį vykusią kelionę žirgais iki Juodosios jūros ir kai žirgai gėrė vandenį iš Juodosios jūros, projekto tinklapyje atsirado pranešimas “Žirgus pagirdėme Juodojoje jūroje. Legenda gyva.“ Bet ne apie istoriją aš čia noriu pakalbėti.
Vakar oficialiai pasižymėjau, kad matau normalų regėjimą atitinkančią eilutę oftalmologų (Snelijaus) lentelėje, tad oficialiai jau leidžiu sau kalbėti kitiems apie metodiką, kaip atstatyti regėjimą. Metodiką, kuri be jokio skalpelio, jokio įsikišimo į žmogaus organizmą leidžia atsikratyti akinių.
šioji terapija atsirado prieš šimtą metų, kai vienas jaunuolis William Bates, Amerikos oftolmologas, dirbdamas su indėnais išvystė savo supratimą apie žmoaus regėjimą ir išvystė šią gydymosi metodiką. Visų pirma, jis atkreipė dėmesį, kad nė vieno paciento, kuris pradėjo nešioti akinius, regėjimas nuo to nepagerėjo. Kai kurie indėnai ilgų kelionių metų pamesdavo akinius ir grįžus jiems pas W. Bates pasitikrinti regėjimo, pasirodydavo, kad jie puikiausiai mato, lyg nieko nebuvę. Visos problemos su regėjimu žmonijoje atirado nuo tada, kai atsirado plačiai prieinamos knygos, laikraščiai, televizoriai, kompiuteriai. Mes dešimtis tūkstančių metų esame įpratę žiūrėti į tolį - kaip medžiotojai ieškoti savo aukos. Ir kai užsidarome artimuose atstumuose, nebepakeliam galvos į tolumas, tai regėjimas ir blogėja.
Kaip žmogus sugeba prisitaikyti matyti skirtingus atstumus? Šiuolaikinė medicina skelbia, kad akies lęšiukas yra valdomas raumenų ir raumenys keistami lęšiuko išsigaubimą valdo atstumą, kurį gerai matome. W. Bates tuo tarpu išmąstė, kad yra visiškai kitaip. Akis yra valdoma šešių raumenų ir tie raumenys keičia pačią akies formą. Normalioje, ramybės būsenoje akis yra rutulio formos, tuo tarpu, kai norime kažką pažiūrėti arti, tai raumenys įsitempia ir akis tampa elipsoido formos. Žodžiu, pagal mediciną, keičiama atvaizduojamo lęšiuko laužiamoji geba, pagal W. Bates - atstumas, kuriame atvaizduojame.
Kokia ta gydymo metodika? Ji pagrįsta dviem mokslais - psichologija ir fiziologija (todėl medicina jos ir nepripažįsta). Treniruodami tuos raumenis, kurie valdo akies formą, palaikysime gerą akių sportinę formą, o savo mintimis, suvokimu, teigiama energija, leisime smegenims suprasti, ką reiškia gerai matyti. Nes regėjimas tai ne tik akių priimama informacija, tai taip pat ir smegenų gebėjimas tą informaciją iškoduoti į matymą. Taigi, niekada pratimų nedarykite, būdami blogos nuotaikos, suirzę ir pan.
Kokie pratimai? Yra trys svarbiausios metodikos: akių atpalaidavimas (palmingas), akių mankšta ir soliarizacija.
Akių atpalaidavimas yra visų svarbiausias. Ypač daug skaitant ar dirbant kompiuteriu. Bent kas valandą aktyviai varginant akis reikia tuo užsiimti. Visiškai delnais uždengti akis, kad nepakliūtų jokia šviesa ir Ir ramiai pabūti užmerkus akis kokią minutę, nuolatos galvojant vien teigiamas mintis ir sau sakant, kad “mano akys geros, aš matau tikrai gerai, mano akys atsipalaidavusios, aš esu laimingas...“ Teigiamos mintys veda prie visiškos raumenų laisvės, visiško atsipalaidavimo. Paskui akis atidengti, smarkiai užsimerkti ir keliolika kartų tankiai pamirksėti. Tai pagal anglišką terminologiją yra vadinama palmingu.
Akių mankšta. Kokius du tris kartus per dieną. Pratimus atlikti po 3-10 kartų. Pradžioje patariama po tris kartus kartoti kiekvieną pratimą. Pats jaučiau, kad pirmąsias kelias dienas akis skauda - raumenys daug dirba kaip niekad ir jaučiamas raumenų skausmas. Vėliau atliekamų pratikų kiekį galima didinti. Atliekant pratimus akys turi būti atsipalaidavusios. Prieš atliekant pratimus ir po kiekvieno reikia tankiai ir lengvai pamirksėti - taip atpalaiduojamos akys. Pratimai: 1. Pažiūrėti į viršų - žemyn (3x-10x) 2. Kairėn - Dešinėn. 3. Įstrižaine Viršun kairėn - apačion dešinėn. 4. Viršun dešinėn - Apačion kairėn. 5. Brėžti kvadratą: viršun dešinėn - apačion dešinėn - apačion kairėn - viršun kairėn. 6. Brėžti kvadratą į priešingą pusę. 7. Brėžti apskritimą pagal laikrodžio rodyklę: 12h - 3h - 6h - 9h. 8. Brėžti apskritimą prieš laikrodžio rodyklę. 9. Brėžti gyvatėlę vertikaliom linijom, tarkim pradedant nuo kairės viršaus žemyn - aukštyn - žemyn - aukštyn slenkant į dešinę pusę. Ir analogiškai grįžti į kairę. 10. Brėžti gyvatėlę horizontaliom linijom. Tarkim iš viršaus kairėn - dešinėn - kairėn - dešinėn slenkant į apačią ir taip pat grįžt į viršų.
Soliarizacija: Galima žiūrint į Saulę užmerktomis akimis arba į žvakės šviesą atmerktomis akimis. Atlikti pasisukimus visu korpusu, nefiksuojant žvilgsnio į jokį konkretų tašką, kad Saulės/žvakės šviesa skenuotų regėjimo lauką. Realiai kokia keliašdešimt kartų pasisukioti, turėtų likti šviesos linijos regėjimo lauke. Po šios šviesos terapijos reikia atlikti palmingą tol, kol išnyks ryškios šviesos paliktos linojos tinklainėje. Aš kartą per dieną tai atlieku.
Šie pratimai subalansuoti trumparegiams, tad nebuvau tikras, ar jie man padės. Mano problema - astigmatizmas. Nešiojau akinius, kurie daugmaž vertikaliai buvo 0 D, o horizontaliai +5 D laužiamosios gebos, cilindrinį lęšį. Žodžiu vaikystėje nevisiškai išsivystė horizontalūs akies raumenys ir mano akis tapo netaisyklingos formos.
Esu pasikabinęs kambary oftolmologų lentelę (Sneijaus lentelę) ir sekiau progresą. Datos tokios:
Gruodžio 12 pradėjau akių mankštą.
Gruodžio 13 pirmasis tikrinimasis - matau 5 eilutę (20/40 - matymo lauke išskiriamas 2 minučių erdvinis kampas).
Gruodžio 15 mačiau 6 eilutę - 20/30 - 1,5 minutės išskyrimo kampas.
Gruodžio 21 mačiau 7 eiltuę - 20/25 - 1,25 minutės erdvinis kampas
Sausio 14 mačiau 8 eilutę - 20/20 - 1 minutės erdvinis kampas. Norma.

Svarbiausia nenustoti mankštinti akių. Čia kaip ir su dantų valymu - nori, kad jie būtų sveiki, reikia juos reguliariai valytis.

Sėkmės visiems, pradėsiantiems šia metodika gydytis akis.

Po pusantrų metų pamokų muzikos akademijoje

Vakar vyko koncertėlis – atvira pamoka. Vokalistams vokalo pedagogikos atsiskaitymas. Aš, kaip mokinys, irgi dalyvavau šioje pamokoje. Kaip sekės mano mokytojai? Puikiai, egzaminą išlaikė :)
Kaip viskas vyko ir kas dalyvavo? Dalyvavo iš esmės vien bakalauro 3 ir 4 kurso studentai, kurie šį pusmetį tik pradėjo mokytis pedagogikos. Tad skambėjo prasidainavimo pratimai ir vokalizės ar liaudies dainos. Aš vienintelis buvau jau kaip ir veteranas – pusantrų metų prasimokęs pas magistrantę. Tad man teko malonumas atlikti tris kūrinius: ariją iš mažai žinomos Mocarto operos, lietuvišką satyrą ir Besame Mucho. Tikrai džiaugiuosi, kaip padainavau. Manau, kad tai buvo vienas geriausių mano dainavimų. Galbūt per pamokas ir buvo geresnių variantų, bet čia jau mano mokytojai spręsti. Taip, buvo minimalių klaidelių ar netobulai išraiškingų frazių, bet man patiko :)
Šiaip neįtikėtina, kokią smarkią pažangą padariau besimokydamas dainuoti. Rodos ne mėnesiais, kartais ir savaitėmis tobulėju. Nuoširdžiai dėkoju savo mokytojai Anetei Graudinai, kuri kaip Vytas linkėjo mane pražiodė ir išmokė papilvinio dainavimo. Turi ji pedagogės gyslelę. Moka priversti pajusti teisingą būseną, pasiekti norimą rezultatą.
Kas toliau? Neapleisiu tobulėjimo, nes tikslų nebuvau apsibrėžęs, o vizija, kurios esu vedamas, irgi yra neapibrėžta. Reikia susidėlioti mintis, planus ir pirmyn tobulybės link :)
Artimiausias noras/viltis patekti į Jauną muziką. Balsas mano gana neblogas, bet gali pritrūkti skaitymo iš lapo įgūdžių.
Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti. Antras punktas ypač svarbus.

Koriolio jėgos ir lazeristai

Praeitą savaitę vieną dieną iškilo laboratorijoj diskusija apie vandens sukimosi kryptį, kai jis išteka iš vonios, ar vandens sūkurio kryptis priklauso tik nuo Kariolio jėgos.
O viskas prasidėjo nuo rektoriaus raginimo laiško balsuoti už VU Jonų bažnyčios varpinės rekonstrukcijos projektą. Paskaitęs aprašą apie atnaujinamą varpinę radau parašyta, kad joje bus įrengta Fuko švytuoklė. Tada iškilo vadovo atsiminimai apie matytą Fuko švytuoklę Leningrade, o vėliau jis pasakė, kad bene geriausia mokslinė demonstracija, kurią jis kada nors buvo matęs per televizorių, kai juodukas, sėdintis ant pusiaujo, demonstravo žiūrovams, kad vanduo, ištekėdamas iš kokio indo vienoj pusiaujo pusėj sukasi į vieną pusę, o kitoj į kitą.
Nu tada ir užvirė diskusijos. Ar tirkai kitoj pasaulio pusėj vanduo sukasi į kitą pusę. Būdami rimto mokslo žmonės ėmėmės realizuoti eksperimentą laboratorinėmis sąlygomis - pažiūrėt ar tikrai vanduo sukasi tik į vieną pusę ir ar galima pakeisti vandens sukimosi kryptį.
Buvo pragręžtas vienas mažiukas buteliukas - nusprendėm, kad per maža erdvė vandeniui įsisukti - reik didesnio tūrio. papjaustėm didesnį butelį ir stebėjom vandens tekėjimą jame. O vanduo, gyvatė, ramybės būsenos būdamas paleistas ištekėti įsisukdavo prieš laikrodžio rodyklę. Na, jei prieš tai buvo įsukamas į priešingą pusę, tai tada jau nebepakeisdavo savo ištekėjimo krypties.
Žodžiu, patenkinome savo smalsumą, pažaidėme su vandeniu ir toliau sėdome dirbti fundamentinės optikos srityje.

Laivo tema vėl bloge

Bandžiau ieškoti, kada paskutinį kartą rašiau apie laivą. O tai pasirodo buvo baisiai seniai ir netiesa - praeitų metų vasario mėnesį. Prisipažinsiu, nedažnai aš prie jo prisėdu, bet dėl to nė kiek nepergyvenu. Juk esmė, kad procesas teiktų malonumą. Darbai atliekami pas tėvus namie, o pargrįžtu retokai ir tai ne kiekvieną kartą prie laivo sėdu.
Taigi, ką nuveikiau per pastaruosius pusantrų metų? Praeitame įraše kalbėjau, kad baigiau kloti laivui dugną. Vėliau jį nušlifavau, apklijavau dailylentėmis, vėl šlifavimas ir lakavimas. Dar kelis kartus vėliau keičiau laivo priekinę dalį (nosį). Pilnai baigus su dugnu, dar sekė keli pagražinimai išorės ir persikėliau į valties vidų.
Sumontavau valties bortą, tada valties viduje dugną, ant kurio galima daiktus sudėti ir žmonės nesušlapdami kojų galėtų ramiai būti. Tada sekė sėdimosios lentos, vėliau ant bortalentės ir sėdimųjų lentų laikikliai virvėms pritvirtinti.
Kelis kartus juos teko perklijuoti, nes netvirti klijai pasitaikė, tad man perėjus prie rimčiau ir greičiau limpančių klijų patvarumas padidėjo.
Susitvarkius su šiom problemom buvo pereita prie apdailos detalių: sudėti kibirai, statinė (ją teko paspalvinti ir pritvirtinti siūlais prie laikymosi karkaso), suvytos špūlės siūlų, suvijau virvių ryšulėlius. Tada dar pritvirtinau ant dugno papildomų detalių, skirtų virvėms tvirtinti.

Taigi, galų gale priėjom prie praeito savaitgalio. Per Vėlinių savaitgalį buvau grįžęs namo ir turėjau daug laiko laivui. Ką nuveikiau per tris dienas?
Visų pirma, dar kartą nulakavau dugną, po paskutinės vizualinės dugno korekcijos. Tiksliau sakant, laivo priekio korekcijos.
Po paros, kai išdžiūvo lakas sėdau prie tvirtinimų stiebams. Lanksčiau iš metalo ir tvirtinau ant dviejų sėdimųjų lentų ir laivo priekio - du stiebai bus statmeni, o trečias trikampei burei bus horizontalus, nutįstantis už laivo priekio.
Ir paskutinysis, titaniškas sakyčiau darbas, pagaminau 12 irklų. Visas sunkumas jame, kad juos reikia sunerti iš 5 detalių. Vienai detalei pagaliukai buvo nepakankamo ilgio, teko daryt ne 2,5 cm, o 2 cm ilgumo detales. Kitai detalei medžiagos visai nebuvo - tarpinės, jungiančios dvi detales, turėjo būti padarytos iš 1 mm skersmens pagaliuko, kurio nesuradau. Taigi, teko tarpines pačiam pasigaminti. Viso to rezultatas - 6 valandos darbo ir 12 irklų buvo padaryti.

Kas dar mano valčiai liko? Reikia pritvritinti du atsarginius irklus į valties vidų, sukonstruoti vairą ir tada jau liks linksmoji užduotis - kelti bures :)
Žodžiu, į pabaigą darbai, į pabaigą.

Google Earth erdvės prasiplėtė!

Pasileidau Google Earth ir aiktelėjau iš susižavėjimo - atsirado geros kokybės Elektrėnų vaizdai. Vievis irgi gražus, tiesa skiriasi spalvomis nuo Elektrėnų.
Tačiau, džiaugiuosi savo gimtų kraštų vaizdumu!

Pasiekimai muzikiniame gyvenime

Šis penktadienis man buvo išskirtinė diena. Pirmą sykį dalyvavau koncerte su profesionaliu choru. Nuostabus jausmas dainuoti tokioje kokybėje, dainuoti su profesionalais ir dainuoti puikų kūrinį. Buvo atliekama Handelio oratorija ”Mesijas”, garsiausias jo gabalas. Kokių dviejų valandų trukmės šmotas. Davė man natas, aš išmokau partijas, mane praklausė ir leido dainuot su visais. Kokia mano ateitis aukščiausioj lygoj? Neįsivaizduoju. Bet viliuosi, kad tai nebuvo vienkartinis pabandymas.

Sugrįžus iš vasaros mokyklos Suomijoje

Suomijoje dvi savait;es buvau rugpjūčio mėnesį. Dekano prašomas parašiau straipsnį į VU laikraštį. Tad galite spaudoje rasti mano nuotykius Suomijoje.

Naujas blogas

Sveiki.
Šiandien pradėjau pildyti naują blogą, kuriame dėsiu savo mintis apie matytus filmus. Facebooke jau kurį laiką dėjau nuotraukas ir trumpas savo mintis apie filmus, tad ši idėja galų gale peraugo į atskirą blogą. Tad šiuo metu perkelinėju įrašus iš facebooko.
Ignoruoju filmus, kuriuos mačiau anksčiau nei prieš šių metų rugpjūčio mėnesį. Aprašau tiek vaidybinius, tiek dokumentinius filmus. Informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Kas žino, matyt vėliau dėsiu ir savas mintis apie matytas operas ar spektaklius.
Viliuosi sulaukti skaitytojų ir komentuotojų :)

Muškietą turiu!

Pagaliau galiu didžiuotis esąs tikras kareivis. Prieš savaitę muškieta galų gale pateko į mano rankas. Kadangi jau turiu muškietą, nuotraukų iš mūšio lauko nebegaminsiu.
Kol kas tik ciela muškieta, dar trūksta ir titnago, ir parako. Be to, reiks pas draugą praeit ginklo valymo kursus, nes parakas dėl savo sūrumo (kai pritrūkdavo druskos, kareiviai paraku konservuodavo mėsą) metalą ėda, tad norint, kad muškieta būtų gyva kuo ilgiau, reikia ja ir pasirūpinti po mūšių.

Martynas sulauks pastiprinimo!

Praeitą šeštadienį mūsų katedroje vyko vieno daktaro vardo gynimas. Po jo sekusioje buitinio seanso dalyje sušnekėjau su Mindaugu ir pasirodo jis greitai doktorantūrą pradės Southamptone pas Kazanskį, Martyno vadą. Žodžiu, lietuvių gretos didėja Anglijoje.
Martynai, lauk desanto iš gimtosios šalies :)