Mokslinės veiklos įvertinimas

Sveiki.
Po daugelio įrašų ”ne į temą” galiu nuoširdžiai pakalbėti apie savo mokslinę veiklą.
Vakar mes sužinojome, kad mūsų straipsnis galutinai priimas į Optics Express ir bus išspausdintas kovo 1 d. Internete jis jau patalpintas. Pusantrų metų tyrinėjome parametrinę fluorescenciją, kurios pagrindiniai dėsningumai jau seniai ištirti 7 dešimtmetyje, po to kai 1960 metais buvo sukurtas lazeris. Šio reiškinio esmė daugmaž tokia: Lazerio pluoštu šauni į specifinį netiesinį kristalą ir kristale sukuriama kūginė spinduliuotė. Kaupinimo fotonas skyla į du mažesnio dažnio (raudonesnės spalvos) fotonus. Kitaip tariant vyksta parametrinė sklaida. Šis reiškinys yra pirmas žingsnis užkuriant parametrinius stiprintuvus - įrenginius, kuriais galima pakeisti turimo lazerio bangos ilgį gan plačiame diapazone neprarandant labai daug energijos. Naujos spalvos pluošte, išeinančiame iš tokio parametrinio stiprintuvo, energija gali siekti iki 30-35% pradinės energijos.
Na, mes nieko nestiprinome, bet nagrinėjome tik parametrinę sklaidą, kurios metu energijos keitimas į parametrines bangas yra tiesinis - dvigubai daugiau energijos sukiši į kristalą, dvigubai daugiau parametrinės šviesos iš jo išeina. Tiesa, šio proceso efektyvumas yra labai mažas - parametrinės šviesos energijos gauni tik 10^-6 - 10^-8. Žodžiu, sukurtos šviesos energija daugiau nei milijoną kartų mažesnė nei pradinė kaupinimo energija. Pagrindinis fokusas, kurį mes pademonstravome, kad šią sklaidą sukūrėme ne su lazeriniu šaltiniu, o su šviesos diodu, visiškai nekoherentine šviesa. Skambiai pasakius, 50 metų buvo manoma, kad parametrinė sklaida įmanoma tik naudojant koherentinę (lazerinę) šviesą, o mes pademonstravome, kad tam nebūtinas lazeris.
Antra džiugi naujiena, kurią tik šiandien sužinojau, kad esu priimtas į kovo antroje pusėje vyksiantį kvantinės komunikacijos seminarą. Bus proga pristatyti šiuos mūsų pasiekimus plačiam kvantikų ratui. Tiesa, tikiuosi, kad dėl techninių kliūčių neišbrauks manęs iš to seminaro. Esmė tokia, kad kvietimas į konferenciją, išsiųstas vsaraio 11 d., nukeliavo į spamą (gmail jei mato, kad siunčiama daugeliui žmonių, matyt užskaito laišką kaip spamą). O deadline'as, iki kada reikia išsiųsti jiems registracijos dokumentus ir savo stendinio pranešimo santrumpą/tezes, yra šiandien. Registraciją nusiunčiau jiems šiandien, bet santrumpos taip ir nespėjau. Ir tai, laišką su informacija apie save ir atsiprašymu, kad vėluoju, nusiunčiau jau po 17h jų laiku. Tad liko šioks toks neramumas “ant širdies“.
Jeigu viskas gerai, tai tame seminare susitiksiu su Martynu, kuris pasirodo taip pat jame dalyvaus. Netgi gyvensime tam pačiam kambary viešbuty. Ot laikai atėjo, draugus susitinki tik moksliniuose seminaruose :D

Ričardas Berankis - dar vienas lietuvis, kuriuo galime didžiuotis

Dažniausiai apie žymius žmones yra rašoma, kai juos lydi sėkmė, o pamirštami, kai nuo jų nusisuka fortūna. Aš ir nebūsiu išimtis. Rašau apie R. Berankį pasibaigus jo sėkmingiausiam karjeros turnyrui. Tiesa, ketinau rašyti užvakar ar vakar, kai dar nebuvo paskelbti nauji ATP reitingai, bet taip jau išėjo, kad rašau būtent pirmadienį, kai skelbiami nauji ATP reitingai.
Jaunuoliui dar 19 metų, o jis jau sparčiai veržiasi į teniso elitą. Jis jau tapo geriausiu Lietuvos tenisininku (nežinau kaip sovietiniais laikais buvo). Tiesa, lietuvių išeivių šeimoje gimęs V. Gerulaitis 1978 buvo užkopęs į 3 geriausių pasaulio tenisininkų poziciją. Taigi, norint tapti absoliučiai geriausiu lietuviu tenisininku R. Berankiui reikės dar pasistengti :)
Ką jis gero praeitą savaitę nuveikė? San Jose (JAV) vykusiame SAP Open turnyre pateko į ketvirtfinalį, ten pralaimėjo 12 pasaulio raketei, antrajai turnyro raketei ispanui F. Verdasco, kuris vėliau laimėjo patį turnyrą, pelnė 57 reitingo taškus (viso turi 238) ir reitinguose gerokai truktelėjo aukštyn - iš 255 į 199 poziciją. O visos karjeros reitingų istorija taip pat atrodo įspūdingai:

Besekdamas Ričardo pasirodymą šiame turnyre pasidomėjau, kaip gi skaičiuojami tie ATP reitingai. Natūralu, kad yra įvairaus sudėtingumo turnyrų, tad kuo rimtesnis turnyras, tuo daugiau taškų galima užsidirbti jame skinant pergales. Patekimas į aukštesnį turnyro etapą praktiškai dvigubina pelnomus taškus (griežtai ši taisyklė galioja geriausiems turnyrams >ATP 250 ir iki pusfinalio barjero). Krūčiausiuose, Grad Slam turnyruose nugalėtojas pelno 2000 taškų, finalinikas 1200, pusfinalininkas 720 ir t.t. Šiame turnyre, kuriame žaidė Ričiardas, nugalėtojas pelnė 250 taškų (ATP 250 turnyras). Pats Ričiardas, patekdamas į ketvirtfinalį pelnė 45 taškus + 12 taškų už įveiktą atrankos etapą.
Nors vėlgi, griežtos taškų skirstymo sistemos nėra, ji metai iš metų kiek koreguojama. Matyt tai priklauso ir nuo turnyro prizinio fondo. Žodžiu, nesu teniso ekspertas, subtilybių nežinau :)
Žodžiu, džiaugiuosi, kad atsiranda vis naujų žmonių, kurie garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Džiaugiuosi, kad Lietuva garsi ne vien tik krepšiniu ir lazeriais.

Šiandieną bloge gedulas

Sveiki.
Liūdna žinia šiandieną pasiekė mane iš pajūrio. Šią naktį mirė mūsų draugas, mokslų bendražygis, buvęs grupiokas, mano buvęs kambariokas Marius. Tebūna jam minkšta lietuviška žemelė.
Iki susitikimo, Mariau!

LUNI patirtis

Praėjusį šeštadienį buvom su draugu Andrium nuvažiavę į Alytų. Vyko LUNI paskaita vietiniams klausovams ir žiūrovams. Su Andriumi laisva valia sutikom apšviesti Pietų Lietuvos gyventojus apie optiką. Andrius pudrino smegenis apie lazerius, aš apie dangaus šviesą, vaivorykštes, halus. Žodžiu, tegyvuoja šviesa :)
O viskas pridėjo nuo mano malonios pažinties su vienu tokiu skulptorium iš Alytaus, kuris prisidėjo prie kadaise vykusios parodos ”Langas į šviesą.” Aš jam taipogi padėjau darbuotis ten. Dar gidu dirbau. Žodžiu, gražios parodos apie šviesą proga gera draugystė ir prasidėjo.
O jis dabartės Anglijoj studijuoja, bet Alytui kuruoja LUNI paskaitų rengimą. Tai su manim ir susisiekė per jį prieš Kalėdas. Nu sakau, okey, galiu prisidėt, pakalbinau savo du draugus lazeristus, tai draugas doktorantas sako: nu tu manęs gal neprašyk, reik leisti daktarui pasireikšti. Taigi, pasiėmiau į draugiją daktarą.
Jis pradėjo, apie lazerius pripasakojo visokių baikų. Ir teisybės papasakojo, nebuvo viskas vien juoko forma kalbama. Žodžiu, sklandžiai, kaip ir priklauso daktarui, praėjo. Paskui aš apie dangaus spalvas, apie vaivorykštes ir halus ėmiausi kalbėt. Visai tvarkingai prišnekėjau. Vienoj vietoj rimčiau buvau praradęs klausytojų dėmesį, kai apie šviesos klajones po ledo kristalus pasakojau. Iš tiesų, tokio tvarkingo nuoseklumo šiek tiek trūko. Bet publika liko patenkinta. Net klausimų sulaukėm!!
O žiūrovai labai smagūs buvo. Apie 30 jų susirinko. Daugiausia moksleiviai, jų daugiausia meniškos sielos buvo. Buvo keletas ir suaugusiųjų. Mus svetingai priėmė, svetingai išlydėjo (tiek kad skubėt reikėjo mums). O skubėjau išties į spektaklį Čechovo, paskui dar degustavimas vyko. Žodžiu, ta diena buvo ilgoka - 20 valandų.
Tiek tos mano patirties sėmimosi Dzūkijos sostinėj.

Didžiosios armijos atsitraukimas iš Maskvos

Praeitą šeštadienį buvo dievų šventės verta diena. 197 metus Lietuvos žemė nematė Jo Didenybės Imperatoriaus Napoleono, bet jo didingi žingsniai mūsų ašarų žemėje atsimenami ir šią dieną. Praeitą savaitgalį Rumšiškėse vyko Didžiosios armijos atsitraukimo iš Maskvos rekonstrukcija. Aš, kaip pilnateisis 129-tojo linijinių pėstininkų pulko fuzilierius dalyvavau šiuos įvykius menančioje šventėje. Kadangi savos muškietos, kaip ir pilnos aprangos, dar neturiu, tai po sniegus laksčiau su savo Nikonu. Fiksavau gyvąją istoriją. Keletu kadrų dalinuosi ir su jumis.










Šaltuko buvo, apie -16. Lyginant su anų laikų, 1812 metų šalčiais, buvo kažkas panašaus. Kai Napoleono armija keliavo per Vilnių, spaudė -26. Sakykim taip, naktį prieš mūsų Rumšiškių rekonstrukciją, buvo panaši temperatūra. Šiaip smagu buvo palakstyti tas kelias valandas šviečiant saulei, spiginant gaiviai vėsai, būnant sotiems ir neužmirštant vis pasišildyt degustavimo įnagiais (pertusinu - gėrimu, geriamu per tūsus). Realiai, kai anuometinis padrikas prancūzų spiečius keliavo per Vilnių, kuriame amžiams atgulė ~20 000 prancūzų, kareiviai ne tik kad buvo šalčio žudomi (normalios aprangos nebuvo pasiruošę), nekalbant apie sužeistuosiu ir ligotuosius, kurie atkrito daug anksčiau: Smolenske, ar net nepriėjus jo. Pagrindinė mirties priežastis - ilgalaikis badas. Pačiam Vilniuj - persivalgymas po ilgalaikio bado.
Žodžiu, iš Maskvos vietoj 100 tūkstančių grįžo 10 tūkstančių.
O mūsų renginys tikrai pavyko. Vėl buvo kavalerijos, nors patrankos negaudė, bet parako dūmų pakako. Žinoma, trūko masės dalyvių. 10kart didesnės pajėgos gerokai įspūdingiau atrodytų. Tiesa, tų žiūrovų buvo vos keletas. Televizininkų buvo LRT atvykus, kurie per panoramą parodė 1'20'' trukmės siužetą. Bet puikus saulėtas oras, gera nuotaika visus minusus panaikino.
Vive l'Emperour!!!

Viščiukai skaičiuojami rudenį, o slaugės žiemą

Kai už lango ūžauja pūga, batai klimpsta sniege, vėl užsukau į blogo pasaulį.
Turiu keletą įdomių temų, kuriom pakalbėt noriu. Na, šiandien apie slauges ir fiziką.
Praeitą savaitę galutinai susitvarkiau su kolegija už praeitą pusmetį, rezultatus pridaviau, dekanatui darbo, rašant skolų lapelius, prikūriau.

Rezultatai nelinksmi. Neišlaikiusių 17,6%. Lyginant su pernai metais (10,2%), situacija prastesnė. O bet tačiau, kaip su savo vade kalbėjom: pernai mes buvom geri, šiemet teisingi.
Pernai buvo iš kur tam gerumui reikštis - iniciatyvesni jaunuoliai buvo. Mat mes tokią sistemą laborus vesdami naudojam: jei padarai darbą, apsirašai, parašai išvadas (ar nusirašai nuo draugų), rašom 7. Tačiau mielai siūlom kalbėtis dėl didesnio pažymio. Pernai darbo turėjom - daugybė buvo norinčių atsakinėti iš temos klausimų, vienas kitas pasinaudodavo tingumo išlyga. Šiemet situacija atvirkščia - vienas kitas atsakinėdavo. O iniciatyvumas visada yra sveikintinas ir mūsų širdys atlaidesnės galutinio pažymio atžvilgiu tokiais atvejais :)
Vieną rimtą strateginę klaidą padariau, sutinku. Kai pirmą paskaitą pasakiau, kad ”lankomumas nebūtinas,” tai, per teorines paskaitas bendraudavau su ketvirtadaliu ar trečdaliu jaunuolių. Bet kuo turiu pasidžiaugti, kad gerokai sklandžiau paskaitos vykdavo. Patirties įgyjama :)
Grafikėly graži tendencija matos - kiekviena kita grupė vis geriau išsilaikydavo egzaminą. Na taip, kai gali pasiklaust laikiusių, ko tikėtis egzamine, žymiai lengviau. Bet čia vėl, informacijos pralaidumas matyt prastas, kad nėra ryškių kokybinių pokyčių. :)
Kas mane šiemet nuvylė, tai vyrukų rezultatai. Nežibėjo jaunikaičiai, oj nežibėjo.
Žodžiu, šį pusmetį moralė mano kiek kritus kolegijos atžvilgiu, bet rezultatai paklūsta Gausui, tai reiškias gerai :D

Puslaidininkiai ir Britnė

Mokausi dabar apie puslaidininkius, jų ir įvairių puslaidinkinių prietaisų veikimą, jų taikymą optiniame ryšyje. Ta proga dėstytojas priminė gerą puslapį, kuriame tvarkingai dėstoma puslaidininių teorija, bet akcentuojamas Britnės ”indėlis” į mokslą:

Ten pat galima rasti, kad ji tarpukariu dalyvavo didžiųjų pasaulio moksininkų susitikime:

Nemokšų koncertėlis

Buvo šiandien nemokšų koncertėlis. Dalyvavau kaip nemokša. Buvo atsiskaitymas, džiaugiuosi teigiamai vykusiu dainavimu. Poroj vietų nesamonių pridariau - vienoj vietoj pats nesupratau kodėl taip dainavau, kitoj vietoj prajuokino žiuri narė (panašiai atrodė lyg žiovautų, bet kadangi visos dainos metui keletą kartų panašiai atrodė, matyt jos išraiška kažką kitką reiškė). Juokino ir prižiūrinčioji dėstytoja, bet antrą kartą ant to pačio grėblio neužšokau.
Klausiausi prieš pats dainuodamas poros mokinių, skirtinga daianvimo kokybė. Taip pat tarp visų mokinių vienas buvo pensijinio amžiaus, buvo ir ne, pora buvo nuostabiai dainuojančių. Realiai scenarijus buvo toks: atėjau, padainavau, išėjau. Aplodismentų sulaukiau, jie sunkiai tilo, nykščius kilnojo.
Kalėdos bus ramios.

Asmeninių nuotraukų problematika

Vakar mano vienas draugas, jaunasis mokslų daktaras, kuruojantis lazeristų tinklapį užprašė nuotraukos tinklapiui ir kelių eilučių apie save. Na, eilutes tai parašiau. O kokią nuotrauką dėt? Labai rimtai mąsčiau. Su cigaru gal ir nieko, su romo ar vyno buteliu irgi geros, bet kiek gal netinka. Iš kelionių yra įvairių, bet pvz priešais Lomonosovo univerą geros kokybės savo nuotraukos neturėjau - negalėjau girtis, kad buvau ten, kur mokėsi mūsų lazerių vadas. Kitos nuotraukos geros - bet per daug meninės arba juokingos. Žodžiu, neturiu reprezentacinių savo nuotraukų :) Reiks taisyt šią klaidą. Iš Dainų šventės buvo neblogų kadrų, muzikos festivalio - taip pat. Bet visgi likau prie dviejų metų senumo autoportreto. Labai netikėtai atradau tą nuotrauką, dar darytą su “prastu“ fotiku.
Taigi, pamažu kintantis, naujėjantis lazeristų puslapis jums. Būsiu nekuklus ir įdėsiu nuorodą tiesiai į savo nuotrauką:
http://www.lasercenter.vu.lt/index.php?mod=staff&year=all&numeris=235
Užskaitau dizainą. užskaitau įdedamą darbą į svetainės atnaujinimą.

Spalio revoliucijos aidai

Apmažo mūsų bloge įrašų, o ir tie dažnai laike atsilieka. Kaip ir šis, kurį dabar rašau: praėjus mėnesiui galų gale išeina apžvelgti praėjusią Spalio revoliuciją. Primenu, pagal naująjį kalendorių spalio revoliucija įvyko iš lapkričio 7 į 8 naktį. Švenčiama lapkričio 7 dieną. Pagal senąjį kalendorių tai buvo spalio 23/24 d naktis.
O pagal asmeninį kalendorių Spalio revoliucija kaip žinia sutampa su mano senėjimo diena.
Veiksmas vyko mano 12 kvadratų barakiniame kambaryje. Minėjimo pradžia 18:23h. Kodėl toks tikslumas? Po 18h jau tamsu, o 23 - dabartinis mano amžius. Visas reikalas tęsėsi nenuobodžiai ir atsakančiai. Maždaug 4 ryto užsiminiau, kad gal jau kaip ir skirstomės (nes peršalimo požymius jutau). Taigi, mano valia šventimas netruko ilgiau nei 9,5 valandos. Žmonių kiekis kambaryje palyginus su pernai metais nebuvo viršytas: iš viso dalyvavo 14 žmonių, pikiniu momentu 11, kai pernai vienu metu kambary buvo 16 žmonių (ir visi turėjo kur atsisėsti!).
Na bet pradėkim nuo pradžių. Prieš prasidedant oficialiai šventei trys barakiniai draugai atėjo pasveikinti, nes keliavo į Poliarizuotų stiklų koncertą, kuris juos išnešė. Jie išvyko, tadu pasirodė vienas choristas Antanas, prisijungė trys kaimynai. Pradžiai gavos tokia nykoka vyriška kompanija, bet degustavimas nuo to nekentėjo. Netrukus į kambarį įsiliejo Daumantas su Dovile. Moteriška dvasia atšildė atmosferą. Netrukus prisijungė mano buitinis draugas Domas, kuris postringavimais ir humoru puikiausiai įsiliejo į beįsisiautėjantį lietingo rundens vakarą. Netrukus prisijungė dar viena draugė ir kompanija susidarė: vynas liejosi, nuotraukas žūrinėjom, pokerį žaidėm, dar vieną keistą “jaudinantį“ žaidimą žaidėm, cigarą surūkėm. Žodžiu, teigiamos, sveikos energijos, persunktos vynu, antplūdis vis augo. Vėliau pora draugų pasitraukė iš šventimo, bet grįžo barakiniai draugai iš koncerto, įnešę šėlsmo į mažąjį kambarį. Domas savo paprastų bet nemirtingų magijos triukų pademonstravo, mane žmogai pakilnojo, netgi aš pora gabalų gitara sugrojau. Galui liko youtubės paradas: operų arijos, Bensky show ir kitos patriotinės dainos.
Smingančių žmonių kiekiui pamažu augant prasitariau, kad jau gal sveika būtų pailsėt. Suskambus komandai “Balius baigtas, k***os namo“, barakiniai draugai išsiskirstė, dar su Domu padiskutavom apie gitaras, kubus ir tadu jau iškeliavo jis pėsčiom.
Įsimintinas reikalas įvyko. Dėkingas už dovanas: tiek už Napoleonizmo knygą, vyno įnagį, tiek už kilograminį plaktuką, išgraviruotą lazeriu.
Vynas liejosi. Be kelių alaus vienetų ir šampano butelio buvo išgerta 10 vyno butelių. Normaliai, butelys normaliai šventusiam žmogui.
Tiesa, kita diena iškrito iš mano gyvenimo - visą dieną gydžiausi, praleisdamas ir pirmadienį. Kelių dienų drėgmė, žvarba ir ilga vienadienė susidėjo į visumą - peršalimas nebuvo netikėtas rezultatas.
Įdedu dar kelias nuotraukas ir belieka laukti kitų buitinio alkoholizmo seansų.