Dubingiai aplankyti

Užvakar įgyvendinau savo seną norą - nutranzuoti iki Dubingių, kaimelio esančio už 45 km nuo Vilniaus Molėtų pusėn, ten prisigerti ir partranzuoti atgal. :) Juokauju, esminis tikslas buvo apžvalgyti piliakalnį, apžiūrėti kaip vyksta archeologiniai kasinėjimai, pasigrožėti apylinkėmis ir susitikti su dviem ten besidarbuojančiais klasiokais.
Pirmadienį puse 12 stovėjau už Vilniaus Molėtų plente iškėlęs nykštį - pačiam plente prastai stojo, dviem mašinom pasiekiau sankryžą, kur nusuka kelias į Dubingius, ant viaduko užlipęs susistabdžiau pirmą važiavusią mašiną ir sėkmingai apie 2 dienos pasiekiau piliakalnį - kelionė pirmyn 2,5 valandos. Superinė vieta! Asvejos regioninis parkas, gražuolis ežeras, puikūs vaizdai nuo kalno. O kur istorinė didybė - jau ištyrinėta Dubingių bažnyčia, du kartus perstatyta, o dabar puikiausiai atverti Radvilų rūmų pamatai ir rūsiai. Šiuo metu archeologai kasinėja rūsius, virtuvę, ieško bokšto, kuris realiai turėtų būti, bet neranda. Smagiai klasiokas papasakojo apie vykusius kasinėjimus, jaučiasi graži gyva besidominčio archeologo kalba. Galbūt dar ir dėl to, kad pats nespjaunu į istoriją - ja tikrai domiuosi. Turbūt girdėjot, kad bažnyčioje 2004 metais buvo atkasti 8 Radvilos - garsūs didikai, jų žmonos ir vienas tarp jų buvo dviejų metukų vaikas. Įdomiausia, kad kai Rusija mus buvo 17 amžiaus vidury užėmę, sugriovė Dubingių dvarą, bažnyčią, išdraskė sarkofagus, kur buvo Radvilos palaidoti, išniekino palaikus, vietiniai surinko palaikus į bendrą karsą ir perlaidojo bažnyčioj po maldos stalu (protestantų, kaip ir patys Radvilos, bažnyčia). Dubingių dvare puse metų gyveno Barbora Radvilaitė, po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu. Dubingiai buvo ir Radvilo Rudojo kunigaikštiškas titulas (Dubingių ir Biržų kunigaikštis). Vienu žodžiu, šie kasinėjimai tikrai daug įdomių faktų, detalių suteiks Lietuvos 15-17 amžiaus istorijai.
Na, klasiokui pasiūlius, likau nakvoti Dubingiuose mokykloje. Išskyrė čiužinį, pora adialų, tad po alaus degustavimo vakaro su archeologais ramiai išsimiegojau ir ryte, išlydėjęs klasiokus į darbą išėjau tranzuoti. Tą naktį dangus buvo nuostabus - žvaigždės pasakiškos, todėl gailėjausi, kad neturėjau miegmaišio - mielai būčiau nakvojęs ant mokyklos stogo.
Atgal tranzavimui pasirinkau beprotišką kelią - į Elektrėnus per Maišiagalą. Rajoniniais keliais pakeliavau. Absoliučiai sutinku, greičiau būtų buvę nusigaut iki Vilniaus ir tada iš ten keliaut į Elektrėnus. Bet... Norėjau įveikti save. Ir įveikiau! 80 km tranzavau 5h 15 min. Tris sykius buvau juodai užstrigęs - Ant Molėtų plento laukiau 45 min. Link Maišiagalos niekas nestojo 70 min., o už Maišiagalos irgi virš valandos įriausi pirmyn be mašinų pagalbos. Gal ir durnai dariau, kad nestovėjau vietoj, bet ėjau. Kita vertus, ten tokios atkarpos buvo, kad pravažiuoja viena mašina per 20 minučių arba kitoj atkarpoj važiuoja vien sunkiosios mašinos - tokių siauriuose keliuose tikrai nestabdysi. Neigiamai prisidėjo ir tai, kad tranzavau darbo valandomis, bet.. Tą atkarpą įveikiau. Ko siekiau, tą pasiekiau.
Rezultatas - nuovargio diena, gerokai nusvilęs veidas ir rankos, pilna galva klajonių įspūdžių ir pagilintos istorinės žinios.

Smena 6

Užpraeitą savaitę buvau mamos gimtinėj, jai padėjau tvarkytis su mišku ir iš tenai parsivežiau jos pirmąjį fotoaparatą - Smena 6. Taigi, dabar bandau gilintis į juostinį fotografavimą. Turi daugiau pasirūpinti dėl diafragmos, ekspozicijos. Įdomu, kas gausis iš mano šio fotografavimo. Fotoaparatas veiksmingas - puikiausiai eksponuoja, juostelė persisuka labai teisingai (pradžioj buvau sunerimęs dėl to, kad dantratis kiek pagedęs). Dažniausia klaida, kurią padarau fotografuodamas - nensupaudžiu svirtelės, kad aparatas būtų paruoštas eksponavimui. Na, bet iš klaidų mokomasi :)
Beje, manoji Smena 1967 metų gamybos - ant fotoaparato puikuojasi metalinė lentelė ”50 let Oktiabria”. Gal po šimto metų šis aparatas bus vertas daugiau nei kad dabar už jį prašo ebay - 20-50 USD?