Čepinskio vadovėliai jau pas mane

Didinga džiaugsmo diena buvo mane ištikus prieš kokius pusantrų metų, kai vieną šeštadienį ant Tauro kalno sendaikčių turguje įsigijau vieną Čepinskio vadovėlį. Ne bet kokį, o patį Optikos vadovėlį. Tada susižavėjau jo senobine kalba (nes vadovėlis išleistas 1924 metais) bei turinio turtingumu. Tikrai išsamiai nagrinėjama fizika, su daugybe iliustracijų, nuosekliu prietaisų aprašymu. Tai buvo ta diena, kai susižavėjau garsiu tarpukario Lietuvos fizikos profesoriumi. Prieš keletą mėnesių mano vieno iš darbų vadovė užsiminė, kad būtų neblogai surinkti į vieną vietą visus Čepinskio vadovėlius ir sukurti elektronines jų versijas. Ta idėja man taip patiko, kad nutariau susisiekti su mūsų fizikos muziejaus prižiūrėtoju ir įsiprašyti pas jį tų vadovėlių nusifotografuoti. Taip praėjo dar keletas mėnesių, kai vieną vasario pirmadienį aš tai įgyvendinau. Ir dabar turiu beveik visus (be Mechanikos) fizikos vadovėlius skirtus gimnazijų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams/studentams.


Dabar tik laukia nuoseklus ir rutiniškas darbas tuos vadovėlius iš nuotraukų formato paversti pdf. Reikia nuotraukas apkarpyti, sunormuoti spalvas. Vienas neigiamas dalykas - kad nuotraukas nuo trikojo fotografavau ne statmenai, o šiek tiek kampu, taigi knygos apačia yra kiek platesnė už viršų. Na, grubiai apkarpysiu. Juk svarbiausia knygos turinys, o ne jos išvaizda :)
Beje. Gal galit patarti su kuo geriau nuotraukas versti į pdf? Bandžiau dvi programas: Foxit PDFCreator (jis palieka kiekvienam puslapį pasiūlymus užsiregistruoti programą) bei Dopdf, jis nekokybiškai man verčia knygą (pirmus puslapius puikiai sudeda, bet paskutiniai lieka balti).

Pedagoginis tubulėjimas

Šiandien vėl kibau į pedagoginę veiklą. Ankstyvas rytas prasidėjo kambarioku klausimu: ”Kodėl taip anksti atsikėlei?” Na taip, neįprasta man keltis anksčiau nei 8 ryto, o kadangi šiandien ”Porcupine tree” įsijungė 6.15... Savotiškas jausmas - barakas tylus, ramus, vanduo dušuose neįšilęs... Anyway...
Šį semestrą turėsiu vieną laboratorinį užsiėmimą su medicinos technologais (chebra, kuri oficialiai turėtų aptarnauti medicininę įrangą). Tikėjausi didesnio kiekio vaikinų grupėje. Lūkesčiai pateisinti - šį sykį jų kiekis viršijo 10% studentų (priminsiu, kad tarp slaugių vakinų buvo 6%). Tikiuosi, kad su jais bus dirbti įdomiau. Galbūt jie bus labiau suinteresuoti mokytis, galbūt išsilavinimo prasme jie bus aukštesnės klasės. Žiūrėsim. Pirma paskaita praėjo normaliai - studentai skaičiavo paklaidas, mokėsi dirbti su slankmačiu, mikrometru (tuo pačiu ir aš geriau jų veikimą įsisavinau). Skaičiavo paklaidas (prisiminiau ir aš savo pirmo kurso studijas). Daug klausinėjo manęs ir mano vadovės (na mes labiau domėdavomės studijiniais klausimais savo protingesnių grupiokų). Vienu žodžiu, normalūs studentai.

Turiu ir kitų netikėtų naujienų. Netrukus turėtų pasirodyti straipsnis mano gimto kaimo laikraštyje apie vieną tokį fiziką, dėstytoją, mokslinį redaktorių. Turėtų netrukus ir to pačio fiziko, choristo nuotraukų paroda pasirodyti to pačio gimto kaimo kultūros centre. Galbūt apie tai plačiau pakomentuosiu, kai visa tai taps realybe.
Dar: Šį šeštadienį (vasario 28 d.) 21h mūsų choras pasirodys LRT laidoje ”Lietuvos balsai”. Stebėkite ir palaikykite! Turėtų būti smagu.

Mūsų blogas padeda žmonėms! Prieš pora dienų su manim susisiekė viena Viktorija dėl pianino derinimo. Vėl galėsiu pasinerti į bangų interferencijos pasaulį. Reiks palinkėti jos pianinui gero kloties.
O jums linkiu dabar geros kloties. Gal ką išmokyti paklaidas skaičiuoti?

Nekenciu internetiniu formu

Siuo metu ieskau programos lazerio graviravimui. Norint atsisiusti kokios dominancios programos demo pastoviai reikia pildyti web formas. Siaubas kazkoks. Kaskart vis tas pats, kas kart dar vienas potencialus mano pasto dezutes siukslinimo saltinis.

Gal imti tiesiog ir nusipusti is rusu nulauzta versija. Paziurejau su Yandex, kad yra crack visu programu. Be tu visu formu, apribojimu ir pan... Gali nebent piktas dede is ketvirto auksto ateiti. Kai musu grupeje kazkas Origin nuspute su crack'u, tai veliau per kepure gavo.

Laboratorijoje tykantys pavojai

Vakar musu laboratorijoje lankesi technikai. Kadangi mes sugebejome per para isleisti visam pastatui skirta azoto kieki. Tai zinoma patrauke ju demesi. Istorija dabar vystosi toliau. Pasirodo dideli kiekiai azoto gali sukelti haliucinacijas (azotas mazina deguonies koncentracija). Tad teks visokias formas pildyti. Del musu dabar gali kliuti kitai laboratorijai, kuri naudoja azota lygiai taip pat kaip mes jau daugeli metu be visokiu apsaugos formu.

Na, kol kas narkasinuosi neoficialiai. Paskui uzpildysiu forma ir svaiginsiuosi oficialiai. Anglijoje rupinamasi, kad viskas vyktu oficialiai.

Vasario 16-ios minėjimas

Šių metų vasario šešioliktoji kažkaip gana ypatingai praėjo. Vakar Vievyje su vietiniu choru giedojau per mišias ir po mišių buvo mūsų koncertas, skirtas vasario 16 dienai. Tikrai buvo malonu matyti smalsius vietinių gyventojų veidus, matyti kartu bedainuojančius žinomas dainas klausytojus ar giliai susigraudinusią garbaus amžiaus moterį trečioj ar ketvirtoj eilėj. Tokiais momentais tu pajunti kažkokią ypatingą dvasią, gėris užpildo tavo sielą. Tu žinai, kad tu su choru suteiki begalinį džiaugsmą klausytojams.
Vakar buvo keista diena. Turėjau nukeliauti aplankyti mirusios choristo mamos, jį patį užjausti netiekties metu, bet išėjo kaip išėjo - teko grįžti į Vilnių (nes Vievyje šarvonė) dėl papildomo filmavimo (pažiūrėsit laidą vasario 28 ”Lietuvos balsai” ir suprasit). Taip kad vakar gal ir nepilna programa, bet nuveikta tikrai daug.
Ogi šiandien keliavau, skubėjau į Elektrėnus, ten mišiose taip pat giedojom. Iš tiesų tai šiandiena man išskirtinė - pirmą sykį tenoru dainavau, nes nebuvo kam. Teko staigiai peržvelgti bevažiuojant tenoro partiją ir be jokių pasibandymų traukti aukštesnįjį vyrų balsą. Savotiškas jausmas. Visko buvo - daug klaidų ir broko, bet buvo ir gerų frazių. Reiks man matyt persimesti šitam Vievio chore į tenorus :)
Tai va, pagiedojom mišiose, tada sudalyvavom minėjime žuvusių už laisvę bei paklausėm Elektrėnų savivaldybės saviveiklininkų koncerto. Taip sakant vasario 16-oji pagal pilną programą.
Kaip jūs minėjot šią iškilią Lietuvai dieną?

Lietuvos balsų aidai

Taip.. Netrukus prasidės ”didžiausias Lietuvos istorijoje televizinis projektas, daugiau nei 600 dalyvių...” Gražūs: pompastiški televizininkų žodžiai, viliantis pritraukti kiek įmanoma daugiau žiūrovų. Tačiau šis reginys tikrai Lietuvoje precedento neturi. Vasario 21 dieną prasidės mėgėjiškų chorų konkursas/šou - Lietuvos balsai.
Mūsų choras taip pat dalyvauja šiame šou - mes filmavomės pirmadienį 9 d, Tai buvo pirma filmavimop diena, tačiau mes būsim antroje laidoje - vasario 28 d. Kokia sistema? Laidoje dalyvauja 4 chorai (iš viso projekte 20 chorų), atliekantys keturias dainas: vieną prisistatymo (savą dainą), dvi temines (mūsų temos buvo: retro ir miuziklo kūrinys) bei ketvirtoji daina su žinomu atlikėju (mes buvom su Meškėla, dainavom Reikėjo berniukams) - choras gauna po vieną stulpelį ar priedainį sudainuoti. Laidoje sėdi komisija - 4 žmonės (pas mus buvo Miškinis, Samas, Užkuraitienė ir Mikutavičius (vyresnysis)), kurie tris kartus skiria balsus. Po antros ir trečios dainos chorus įvertina dešimtbalės sistemos pažymiu, o po garsaus (kartu ir garsiojo) atlikėjo kiekvienas narys gali skirti po papildomą pažymį vienam chorui (tik vienam). Taigi, iš esmės reitingus lemia tie papildomi balai (nes kiekvienam chorui duodami balai mažai skiriasi).
Kokie gi mano potyriai televizijoje... LRT Konarskyje buvau antrą kartą. Pirmą sykį prieš pora metų dalyvavau radijo tiesioginėje laidoje, kai buvo kalbama apie mūsų choro jubiliejų (65 metų). Atsimenu tada buvau labai nedrąsus, jaudinausi, bet įgijau geros patirties. LRT patalpose pirmadienį praleidome 10 valandų. Tai galit patikėti, kad nuovargis per filmavimą tikrai jautėsi. Pats filmavimas truko 3 valandas, visos laidos metu turėjom stovėti. Tad po įrašo buvom labiau nei pavargę. Filmavimas išsunkė ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Kiti chorai tikrai gerai pasirodė, mes patys irgi visai patenkinti savo pasirodymu - įgyvendinom, ką planavom, tačiau kai kur likom nesuprasti. TIesa, tik per repeticiją su LRT grupe sužinojom, kad vienoj dainoj bus dar intro su šūksniu, kitą dainą ta pati grupė greičiau sugrojo. Anyway, buvo nesklandumų, komisija mūsų baisiai nemylėjo. Na, bet viską sužinosit vasario 28 (negi dabar visas kortas atskleisti? :))
Kad tai yra šou projektas matosi akivaizdžiai, su žinomu žmogum repetuojamos dainos keletą kartų, kad jos išeitų idealiai - visi žinom kurį posmą dainuosim, nors oficialiai kai atliekama daina, įsijungia tas choras, kurį apšviečia šviesos. Nonsensas. Kitas faktas - nors dar nežinom ar patekom į kitą etapą, žinome, kad antrajam etapui mes filmuosimės kovo 22 d. Bus matyti :)
Reziumuojant: prasidėjo įdomus masyvus TV projektas (nupirktas iš olandų), mes per filmavimo dieną pavargome, mus rodys 28 d. Galiu patikinti - mane pamatysit :)

Atgal i ateiti

Pagaliau po metu vargo su Windows Vista pavyko gryzti prie Windows XP. Jau pirkdamas kompiuteri as tos Vistos nenorejau, nes buvau prisiskaites apie visokius nesuderinamumus. Paskui patyriau viska savu kailiu. Teko kelti daugelio mano naudojamu programu versijas, nes senuju Vista nevirskino. O kuo naujesne versija, tuo labiau buna apkrautas kompiuteris. Kai kurios programos is vis veike tik su Windows XP. Pavyzdziui, anksciau minetas musu femtosekundinis lazeris veikia tik su Windows XP. Tiesa, pastarajam gavus eilini update ir su tuo nustojo veikti. Bet cia jau atskira tema, atskiram irasui.

Downgradas sekesi pusiau sklandziai. Sekesi "pusiau", nes reikejo tris kompaktus iskepti, narsyti forumuose ir spaudyti F12 vel ir vel. Sekesi "sklandziai", nes rezultatas buvo pasiektas.

Aisku, kai kurie XP paveiksleliai atrodo kiek senoviskai lyginant su Vista, bet tai ne esme. Is XP tikiuosi suderinamumo ir didesnes spartos.

P.S. darbe ka tik nupirkta Dell XPS 430 kompiuteri atidavem downgradinti i XP. Cia jau ne siaip kaprizai, o butinybe. Su Vista mes negaletume savo irangos valdyti, t.y. mokslo daryti...

Mano laivas jau su dugnu!

Sveiki. Šios savaitės pradžioje galima sakyti, kad savavališkai pasidariau pora dienų atostogų. Laboratorijoj mažai prisidedu prie visuotinės gerovės. Šiandien tikėjausi jau plušėti iš peties, bet man pačiam netikėtai kažkuo apsinuodijau - visą naktį nemiegojau, raižė skausmai, o ir ši diena dingus iš gyvenimo. Vienu žo, totalus pravalas :D
Taigi, per laisvas kelias dienas buvau į Elektrėnus parvažiavęs, o ten kaip žinia guli seniai mano pradėtas laivo modelis. Tad vėl pratęsiau jo statybą. Pradžia buvo maloni - su įkvėpimu ėmiau kloti laivo dugną. Pradžioje užpildžiau priekinę dugno dalį:

Vėliau ėmiausi ir likusios dugno dalies. Tad, mano laivas jau su visu dugnu:


Turbūt jau rašiau, kad buvo baisiai sunku lipdytį laivo priekį, nes ten dugnas staigiai išlinksta - sudėtinga sulenkti lenteles, jos linkusios lūžti. Tad galvojau savadarbį priekį sukursiu ir viskas bus gerai. Bet paskui pažiūrėjau knygutėj, kad kitos detalės man netiks. Kitaip tariant laivo dugnas turi būti tokios formos, kokios buvo pagamintos detalės. Taigi, nudrožiau savo kūrinio priekinę dalį ir intensyviai mąsčiau kaip užkloti taisyklingai tąjį priekį. Reiks palankstyti lenteles drėgnas ir turi viskas susiderinti.


Jei pažiūrėsit, nėra gražus tas mano dugnas - pilnas tarpų tarp lentelių. Pačios lentelės nėra visai taisyklingos formos. Taigi, teks pasinaudoti špakliumi ir užpildyti tarpus, kad joks saulės spindulėlis neprasiskverbtų pro dugną. Kaip kitaip laivas beplauks? :) O tada uždėti reiks paradines dugno lenteles ir lakuoti - karkasas bus baigtas.
Laukit kitų laivo gamybos serijų.

Apie tarpulaikį

Tarpulaikis - tai laiko tarpas tarp kokių nors dviejų vyksmų. Mano atveju tai laiko tarpas tarp sesijos ir naujo semestro. Per tarpulaikį turėjau gana daug laisvo laiko, tačiau buvau varžomas darbų. Tai neparašyta krūva straipsnių enciklopedijai bei atsinaujinantis eksperimentas laboratorijoj. Plius reikia mokslinių straipsnių rankiotis, ruoštis pirmojo (oficialiai antrojo) straipsnio rašymui. Dieve, suteik man stiprybės..
Na, po introdukcijos galima ir linksmesne gaida prabilti. Iš tiesų, neblogas laikas buvo šios pastarosios dienos. Su darbais tvarkausi, su didžiąja dalimi draugų, kuriuos norėjau susitikti, nesusitikau. Tačiau,ir taip gana nemažai draugų susitikau per du degustavimo vakarus centre. Smagu visgi... Vieną vakarą užsibuvom iki kaboko darbo pabaigos (tiesa, užsidarė jis 11 val.), o kitą vakarą aplankiau bendroj sumoj 4 kabokus. Susitikau/pabendravau/padegustavau su 7 draugais (iš jų 3 aktyviai kviečiau). Su užsieniečiais draugais nebuvau susitikęs, barakinių draugų ir mano keliai kiek išsiskyrė, tai su jais degustavimas vyks kitom eilinėm progom (degustavimo vakarą pervadinsim į buitinį alkoholizmą).
Iš tiesų, dar toks visai neblogas dalykas - nėra choro. Šiek tiek atsikvėpi ne tik nuo mokslų, bet ir nuo rutinos. Žinoma, choras - tai žvėriškai maloni rutina, bet... Pakeisti dienotvarkę būna sveika.
Dar vienas linksmas dalykas, kurį sužinojau šią savaitę, kad balandį važiuosim į Šiaurės Italiją būtent prie to ežero, aplink kurį vyko intensyvūs Napoleono armijos manevrai ir mūšiai, per jo šlovingąją 1796 metų kampaniją Šiaurės Italijoje. O jei dar tektų laimė į Lonato miestelį užsukti...
Taip pat džiugu, kad vėl atšalo. Smagu, kai gaivi vėsa dvelkia tau į skruostus ir tu nebejauti ausų, sunku būna pajudinti skruostus, o net ir per pirštines jauti žiemos vėsą savo rankose. Šiandien pavaikštinėjau Elektrėnuose ant ežero, kadrų kiek pagaminau. Ryt tikiuosi užeis malonus kūrybinis įkvėpimas lakstyti po Elektrėnų mišką ir pakrantę. Tikiuosi.
Tad palieku jus su šviežiausiai sudėtomis savo nuotraukomis (kurių dalimi aš tikrai didžiuojuosi) ir viltingai žengiu į naująjį gyvenimo laikotarpį (semestras gal trečiadienį prasidės, nežinau).