2008 m. liepos 30 d., trečiadienis

100 pranešimas

Kaip teko mūsų blogo skaitytojams patebėti mes kiek nukrypome nuo fizikinių temų. Bet bent jau aš vasarą stengiuosi pasiskaityti apie fiziką. Tik minčių ką parašyti apie tai nėra...

Dėl kitų sričių...

Šiandien keliausiu į koncertą "Vien tik Bachas". Esu klasikinės gitaros gerbėjas, tad laukiu šio vakaro su nekantrumu. Tačiau mažas kartėlis lieka, kai perskaitai kas parašyta kitoje bilieto pusėje:

Į renginius negalima įsinešti maisto produktų ir gėrimų, video bei foto kamerų.

Koks malonus mūsų nacionalinio bilietų platintojo palinkėjimas. Dar keturis litus paėmė už savo paslaugas. Na maisto aš ir taip nesinešiu. Video kameros neturiu, o ir fotografuoti nesiruošiu. Pats gitara groju ir žinau, kad nemalonu, kai apakina blykstė. Bet kita vertus, kodėl aš negaliu padaryti keletos kadrų. Juk nei iš jų ką uždirbsi nei ką. O juk būna žmonių, kad nori kam nors parodyti, kokiam koncerte buve. Arba po kurio laiko radę fotografiją vėl viską prisimint. Dabar ten tik lakstys akredituoti fotografai, kurie man trukdys susikaupti ir klausytis muzikos. O nuotraukų iš jų gi negausi, jos irgi autoriniai darbai. Tad jautiesi lyg tave surakintų, ir pasakyti: cit, sėdi ir klausai. Paklausiai ir dūmink iš čia, kad tavęs čia nei kvapo...

Paskui nusipirkau "modernųjį" transporto e-bilietą. Ir ką sumokėjęs 6 litus už kortelę sužinau, kad ji yra SĮ "Susisiekimo paslaugos" nuosavybė. Tai kam tada tuos 6 litus mokėti?

Pasas mano irgi kiek atsimenu yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Nusiunčiau į redakciją savo straipsnį ir turėjau pasirašyti autorinių teisių perdavimo sutartį. Vadinasi ir straipsnis ne mano, ten tik pavardė mano ir tiek...

Tai ir galvoji, o kas priklauso man?

Matyt, iš manęs niekas negalės atimti (bent jau kol kas) malonumo klausytis geros muzikos :)

2008 m. liepos 27 d., sekmadienis

Naktinė fotografija su blykste



Pastaruoju metu kažkaip nėra noro rašyti. Tad iš mano pusės vyrauja tyla. Nors yra keleta minčių, pvz. aprašyti savo vaikščiojimus po čekų rojų.

Na bet šį kartą kiek apie kita. Būdamas sode sumaniau naktį paekspermentuoti su blykste. Kaip daugelis manau žino fotografuojant su blykste pirmas planas būna šviesus, o antras dažniausiai visiškai tamsus. Žinoma, galima pabandyti tai išspręsti naudojant sinchronizuotą blykstės režimą. Bet kodėl gi nepabandžius panaudoti aukščiau minėtos savybės darant portretines nuotraukas. Taigi pateikiu keletą savo nuotraukų.

2008 m. liepos 23 d., trečiadienis

Kiek kadrų jūs padarote?

Bebūdamas Kretoj savo kolegai pasiskundžiau, kad mano fotoaparatas kiekvieną sykį pradeda iš naujo skaičiuoti padarytus kadrus, o man pačiam norėtųsi, kad jis juos skaičiuotų nuolatos. Tai, to pačio kolegos buvau paprotintas, kad mano fotoaparato meniu yra funkcija, ar skaičiuoti nuosekliai, ar kiekvieną kartą perrašius nuotraukas pradėti nuo pradžių. Taigi su pasimėgavimu įjungiau šią funkciją ir grįžęs sakiau susikaičiuosiu, kiek kadrų padariau per šį pusmetį (fotoaparaąt pirkau pačioj pačioj gruodžio pabaigoj, o skaičiavimą normalizavau pačioj pačioj liepos pradžioj). Taigi šiandien tai ir padariau. Suskaičiavęs maloniai nusišypsojau, per pusmetį padariau 7653 kadrus.
Ar tai daug ar mažai, spręsikete Jūs. Tas pats kolega gyrėsi, kad Kretoj jau peržengė 5000 nuotraukų ribą, o jo fotoaparatui 3 metai. O kiek jūs padarėte kadrų per fotoaparato gyvenimą?

2008 m. liepos 16 d., trečiadienis

Gerai, kad baigiau VU FF ;)

Susitikau šiandien buvusią grupiokę, antram kursę perėjusią į VGTU. Kiek pasišnekėjom, savo gyvenimų istorijom apsikeitėm. Ji kiek papasakojo apie savo mokslus naujajame universitete.

Sekasi jai gerai. Su pažymiais tik problemos. Mat tame universitete vyrauja pomėgis per egzaminus nuo vadovėlių rašyti. Pasirodo to net dėstytojai netiesiogiai reikalauja: jei parašysi savais žodžiais, balą mažesnį gausi.

Iki šio pokalbio nelabai supratau koks tas kišininkavimo mąstas aukštojo mokslo sistemoje. Pas mus fakultete kažkaip sunku šitą įsivaizduoti (bet sako irgi blogų dalykų būta). Na kaip mano grupiokė teigė: VU FF žmonės pinigų iš mokslinių projektų gauna, o VGTU iš studentų.

Sakė vienam dėstytojui seniūnas net nuo visos grupės kyšį nešė (paskui seniūną iš univero išmetė; atsakingos pareigos). Atėjęs į darbą pasidalinau apie tokį masinį kyšininkavimo atvejį su savo bendradarbiais. Vienas jų pasakė:

- A taip, tai juk X dalykas. Kaina: 50 Lt nuo žmogaus.

Et, pagalvoji, dėl tokių nesąmonių paskui Kembridže sako:

- Baikite pas save magistrantūrą, o tada jau į mūsų magistrantūrą stokite.

2008 m. liepos 15 d., antradienis

Rusiškos technikos universalumas

Pastarosiomis dienomis vėl įsitraukiau į praktinį mokslinį darbą: su kolega bėgiojame po rūsius ieškodami detalių, žiūrim kas ant grindų voliojasi, patikriname visus stalčius. Žodžiu kuriame. Kaip jau teko tą nekartą suprasti, dažnai tenka kažkokį laikiklį ar stovelį pasidaryti pačiam. Štai prireikė mums įtvirtinti mikroskopo okuliarą. Ieškojom, ieškojom ir va po ranka pakliuvo sovietinis lempos patronas. Viena jo dalis, kiek paskabliavus, labai puikiai atliko iškeltą jai uždavinį. Kitą dieną sugalvojom įtvirtinti kitą okuliarą. Ir vėl mūsų nenuvylė sovietinis patronas (tik jau kita jo dalis). Taip ir pradėjo šviesti okuliarai patronuose...

Tuo tarpu man vedėjas davė du poliarizacinius filtrus (sako, fotkini, tai gal pritaikysi). Aš buvau gana skeptiškas dėl pritaikymo. Poliarizatorius - dalykas labai šaunus, bet kaip jį prie fotoaparato pritvirtinti.

Šiandien ryte, nieko per daug nesitikėdamas, pasiėmiau savo fotoaparatui skirtą filtrų adapterį ir pradėjau jį taikyti su filtru. Diametras labai panašus, bet nelabai lenda... Pasižiūrėjau į kitą adapterio pusę, o ten žiūriu sriegis yra, ir ant filtro sriegis. Pradėjau sriegti, nagi sriegiasi. Pasirodo japonai ir rusai turi tuos pačius standartus. Kaip malonu :)

P.S. Laukite poliarizuotų vaizdų :)

2008 m. liepos 13 d., sekmadienis

Motociklininko dienoraštis iš Kretos - 4 serija. Pabaiga

Grįžau iš savosiso kelionės į Kretą. Kodėl ten buvau? Buvo organizuota vasaros mokykla OLA (optoelectronics, lasers and application) Chania mieste, Technologijos institute. Graikai skrydžius apmokėjo, darbo dienomis davė puikius pietus. Mokslo (paskaitų) buvo daug. Egzaminą taip pat reikėjo laikyti, bet jis buvo nesunkus - testo forma, galima buvo naudotis visa pateikta literatūra (mums visiems buvo išdalinti paskaitų ppt popieriniai variantai). Norint išlaikyti egzaminą, reikėjo atsakyti 30% klausimų teisingai. Taigi, egzaminas buvo lengvas. Pačios paskaitos buvo didžiąja dalimi įdomios. Buvo ir lazerių fizika, puslaidininkių fizika, organinė elektronika ir plazmos fizika. Pastaroji buvo visai negirdėtas neregėtas dalykas. Kai kurios paskaitos buvo tiesiog aukso ieškojimas formulių miškuose. Kitos buvo įdomios - daugiau kalbėta apie pritaikymą ar fizikinę esmę. Studentų buvo įvairių - 9 čekai, 5 graikai, 3 lietuviai ir 2 anglai (iš Imperial College). Daugelis buvo elektronikos specialybės studentai. Fizikų buvom tryse - aš ir anglai. Kitus du lietuvius (MTV studentus) sunku pavadinti fizikais. Tad didžiajai daliai formulių menas buvo sunkiai suvokiamas.
Pačios Kretos taip pat pamatyta, bet daugiausia praleista Chania mieste. Taigi, tęsiu tradiciją ir įdedu likusius Motociklininko dienoraščio puslapius.
beje, Chanios universitete šios savaitės pradžioje dingo internetas, taigi nebegalėjau tiesiai iš Kretos tęsti savo dienoraščio sklaidos.

2008 07 07
Kėlėmės 6.30. Mažai miego buvo. Ryte vis dar jaučiau kojas po kelionės šeštadienį. Taip anksti kėlėmės, kad atsiimtume iš banko grąžinamus pinigus, nes amžinai ten žmonių pilna. I taip pusvalandį pralaukėm savo eilės prie kasos. Per paskaitas praktiškai miegojau. ”My energy level is low”. Po paskaitų vėl parduotuvė, bananai+arbūzas. Tada paplūdimys, pakalbėjom maloniai su Pavel. Stebėjom saulėlydį. Vėl mačiau Green Flash!! Grįžę viešbutin pasiėmėm Giedrių, susitikom anglus, tada vėl alaus su šašlykais. Maloniai pagrojau armonikėle. Grįžę radom dar Aleš, rašantį savo kelionės planus kitoms 10 dienųpo mokyklos. Josef buvo išėjęs ieškoti mūsų.

2008 07 08
Rytas buvo geras. Pakalbėjom su Josef, jis nusprendė anksčiau grįžti į Pilzeną, iškart po mokyklos - užsisakė bilietus vakar vakare. Mūsų neradęs sakė tiesiog vienas degustavo priešais švyturį. Universitete pirmos paskaitos nebuvo - bendravom su graikais, antra paskaita buvo juokinga - čekas dėstytojas, trečia nuobodi. Po paskaitų parduotuvė, tada paplūdimys - akmenų ir kadrų medžioklė.






Tada saulėlydžio stebėjimas - Green Flash nebuvo, bet Giedrius paplūdimy matė.

Vakare vėl vaikščiojom, truputį alaus su šašlykais. Pakalbėta smagiai su Josef. Truputį pabosta ketvirtą dieną iš eilės klausytis jo minčių apie išsiskyrimą su Mišel po 6 metų draugystės. Ramiai grįžom viešbutin ir poilsis. Dar: užrašai ant smėlio, radiniai jūroj, rakės pirkimas.

2008 07 09
Ryte lengvai atsikelta. Dienotvarkė standartinė: pusryčiai, paskaitos, paplūdimys. Paskaitos įvairios buvo: ir nuobodžios, ir įdomios. Interneto univere dar nesutvarkė, tad negalėjau šeimai laiško išsiūsti. Sakė, kad optinį kabelį už 40 km nukirto kažkas. Detalių nežinau. Diena buvo bene karščiausia per visą laiką Kretoj. Pailsėję iškeliavom vėl į paplūdimį, plaukiojom, rinkom akmenis ir kadrus su Josef.






Laukėm salėlydžio. Josef pradėjo bėgti paskui sportuojančias merginas. Tačiau jom suteikė tik daug juoko. Pasižadėjau pabėgioti su kuria joms grįžtant. Saulėlydžio sulaukėm, merginos prabėgo, Green Flash kaip ir matėsi, bet nuotrauka neišėjo.

Išeinant prabėgo graži mergelė, Josef priminė mano pažadą - aš pradėjau paskui švedę bėgti. Susipažinom. Bet grįžau atgal, jau keliavom su daiktais ir ji vėl pasirodė - vėl ir aš pasirodžiau. Ji laiminga bėgo, emeilą gaavu. ”Niekada bėgdama nebuvau su niekuo susipažinusi”. Esu laimingas - pasisekė labiau nei Josef. Vakare krantinė, alus, ”two idiots”. Beje, Kretai tinkanti mintis iš Remarko ”Trijų draugų”: ”Ar romas gardu gerti, nelabai svarbu. Juk tai nėra paprastas gėrimas - tai bičiulis. Bičiulis, kuris tau palengvina širdį. Jis pakeičia pasaulį. Todėl žmonės ir geria jį.”

2008 07 10
Rytas standartinis: pusryčiai, paskaitos. Grįždami į parduotuvę, kriauklyčių, tada į paplūdimį. Plaukiojoms, žaidėm su raketėm, ėjom akmenukų, vėl stebėjom saulėlydį, bet Green Flash nepasirodė.







Vakare keliavom į ”Taste” greito maisto restoranėlį. Tada su čekais alaus degustuoti. Grįžom viešbutin, tada tvarkėmės paskaitų konspektus - ryt testas/egzas.

2008 07 11
Ryte jautėmės gerai - pusryčiai vėliau nei įprastai. Nes egzaminas gerokai vėliau buvo nei kad įprastos paskaitos. Pats egzaminas - testas, apie 100 klausimų, buvo galima naudotis tona paskaitų konspektų. Šiaip gerai visai, visų klausimų nespėjau atsakyti, bet ne tai svarbiausia.




Po egzamino vėl paplūdimys, paskutinį kartą. Šį sykį labai neblogos bangos buvo - skraidėm ant bangų. Be plaukiojimo dar fotografija užsiėmiau - juk didelių bangų retai kada turiu galimybę pagauti. Kitaip tariant, jūra mane maloniai nustebino.











Po jūros tvarkiausi daiktus ir ruošėmės vakarinei daliai. Vakarieniavom tikrai nuostabiam restorane prie jūros. Buvo daug jūrų gėrybių, graikiškų patiekalų ir daug vyno bei alaus. Aplaistėm savo kelionę Kretoje, mūsų draugystes, rūkiau cigarą. Kaip sakoma: per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Visi girti (kas iki galo liko) grįžom į viešbutį. Ryt kelionė į Lietuvą.

2008 07 12
Ryte galva buvo sunki, bet realiai labai sėkmingai praėjo rytas iš po vakaro. Paskutiniai pusryčiai, paskutinių daiktų pakavimas. Tašė sunki nešti. Bananų bei vandens užsipirkimas ir autobuso laukimas. Teko du kartus persėsti į kitą autobusą. Jau važiavom į Heraklioną, bet teko persėsti dar kartą Rethimnou mieste į kitos kompanijos autobusą.

Įdomiai nuvažiuota. Heraklione kelias valandas turėjau iki skrydžio, tai pavaikštinėjau po miestą, apžiūrėjau gynybines sienas, Venecijos laikų fortą, dokus.





Paskutinį sykį suvalgiau Giros Pitas. Užėjau parkelin, priguliau ant suoliuko, pusvalanduką pasnaudžiau.


Vėliau dar stebėjau didžiules bangas ir albano padedamas radau kelią į oro uostą. Skrydis namo šiek tiek prailgo.

2008 m. liepos 7 d., pirmadienis

Keistoji statistika


Seniai (pakankamai) gavome savo diplomus. Patyrinėjęs savąjį radau įdomių skaičiukų - laidos absolventų pažymiai procentais. Tie procentai labai savotiškai pasiskirstę. Būčiau tikėjęsis ten rasti kažką panašaus į gausinį skirstinį (ties 10 ir 5 mažiausia, ties 8-7 daugiausia). O pasirodo viskas atvirkščiai, didžiausias procentas ties 10 ir 5. Tokį įvertuotą skirstinį galima interpretuoti kaip tam tikro kvantavimo atsiradimą. Arba puikiai viską žinai, arba nieko nežinai :)

Motociklininko dienorastis is Kretos - 3 serija

2008 07 03
Standartine diena buvo: pusryciai, paskaitos, pietus. Per viena is paskaitu pradejau daug diskusiju sukelusia noro pirkti alu teorija.

Is paskaitau eidami uzejom nusipirkti autobuso bilietus sestadieniui i Samaria. Veliau keliavom i papludimi, ten zaidem su lekste. Grize i miesta vel valgem tam paciam restorane kaip vakar. Padavejas puikiai mus atsimine - isvardijo vakaryksti musu uzsakyma. Pavalge vel alaus priesais svyturi. Bet cekai nepasirode (prikalbinom juos gerti!!!). Taciau ivyko malonus dalykas: netycia pajutau du bakstelejimus i nugara, atsisukau, o ten stovejo ta pati amerikiete Amanda. Buvau maloniai nustebintas. Pavaisinom ja, jos drauge negere, ir velniskai smagiai pakalbejom. Studijavo ji Artimuju Rytu kultura ir yra keliavusi po tas salis (Jordanija, Palestina, Izraelis).

2008 07 04
Mazai miegota: karstis, uodai, alus. Ryte vel standartine dienotvarke: pusryciai, paskaita, kava, paskaita, pietus, paskaita. Idomios labai paskaitos buvo: apie HiPER pasakojo. Taip pat dvi apie Netiesine Optika :) - mano arkliukas. Paskui su tuo destytoju apie 4WOPA pakalbejau, jis manim susidomejo. Po paskaitu - parduotuve, papludimys.



Lenke.

Vakare mieste vel valgem, bastemes turguj. Kretietes. Ruosiames rytdienos didziajai kelionei. Beje, padavejas greito maisto restorane pries mums isienant, kaip nuolatiniams lankytojams, pavasino mus rake.



2008 07 05
Kelemes 5 valanda tam kad pasiimtume pusrycius pries 6, isestume i 6.15 autobusa ir 7.30 pradetume kelione Samaria Gore. Ispudinga kelione kalnuose. 13 km keliavom: leidomes zemyn nuo kalno, per akmenuota aplinka. Nuostabus vesus kalnu upeliai, spygliuociai, ir milijonai akmenu.






Didesne atkarpa ejom pavesyje. Antroj keliones pusej gelbejo upelis. Braidziojimas suteike daug jegu. Batai spalva pakeite, padai forma taip pat pakeite. Pietiniame kraste jura staigiai gilejanti, o papludimys sudarytas is mazyciu juodau akmenuku - sekmingai nusideginom su Josef padus.



Vaiksciot nebuvo malonu net juroj - akmenukai skaudino kojas, o sios smigo gilyn. Veliau is Agia Roumeli plaukem lavu i Sfakia. Malonu paplaukioti atviresnej juroj (aisku palie kranta). Ten kadru gaudymas.





O is Sfakia vaziavom autobusu i Chania. Kiek pailsejes stebejau saulelydi. Pirma syki gyvenime pamaciau Green Flash!!!





Veliau vakare Josef pasiule padegustuoti ir pakontempliuoti. Tad pasidarem socialini vakara. Smagu: suoliukas, restorano patalpos, klubo paieskos, free-shots, vaiksciojimas. Miegot nueita 2 valandq - 21 h dienos ilgumas.

2008 07 06
Siandien ryte buvo sunku atsikelti. Kunas visas sudauzytas tarsi. Kojku raumenis skauda. Be ne karo metai. Iki pietu ilsejomes: nuotrauku perziura, mokslai. O po pietu keliavom i jau labai gera papludimi Aja Marina. Na... Geras papludimys: smelis, jura, bet minios zmoniu. Iki vakaro pabuvom: pazaidem, paplaukiojom.





Vakare dar nuejom su Alesh i atokiau esanti vietini restoraneli. Visai neblogai: saslykai uz maza kaina. Na ir po to keliavom ilsetis. Ryt prasideda nauja savaite.