Mėlynas pasaulis

Nuotraukos šaltinis

Kai mes gimstame, daugelis :) žvelgiame į pasaulį mėlynomis akimis, nes rainelėje pigmentas (gamtinis dažiklis) pasigamina vėliau, ir mes tampame žalsvaakiai, rudaakiai ir visokie akiai. Kai kas lieka mėlynakiu visą gyvenimą, arba tampa juo dirbtiniais keliais. Melsva akių spalva atsiranda dėl šviesos sklaidos: mėlyna, būdama trumpiausio bangos ilgio, sklaidoma efektyviausiai. Įdomu, kad mūsų akių mėlynumo priežastis yra lygiai tokia pati kaip ir dangaus, tik ten sklaida atsiranda dėl atmosferos. Nebūtų atmosferos dieną matytume (jei dar matytume) tik ugninį saulės kamuolį juodame fone, jokių romantiškų saulėtekių ir saulėlydžių, jokio įkvepiančio gilaus mėlio (uf, gerai, kad taip nėra).

Tiesa, neseniai buvo paskelbta, kad mėlynakiai turi vieną protėvį. Nemaža šeimynėlė...

Knygelės

Šiandien atradau įdomią nuorodą www.nezinau.lt tinklaraštyje. Kaip besidomintis knygomis pašniukštinėjau man nežinomą knygų šaltinį. Žinoma, reikėjo patikrinti kokie ten reikalai su fizikos srities knygomis. Visai neblogi, surinkus raktinį žodį „physics“ išmetė ilgą sąrašą, kurį nusibodo versti. Iš įdomesnių radinių: Physics of Musical Instruments, pakankamai nauja knygelė apie fotoninius kristalus. Nežinau, kaip su rusų kalba: viena knygelė buvo sąraše, nes aprašymas angliškas. Mačiau nemažai knygų apie stygų teoriją. Apie pusę knygų yra išleista paskutinius du dešimtmečius. Žurnalų skyriuje mačiau yra Scientific American, Science žurnalai.

Šiaip aš dažniausiai elektroninių knygų ieškau pas rusus. Nemanau, kad naujasis šaltinis bus kupinas originalios informacijos, dažniausiai talpinamos jau kitur esančios knygos. Bet kol kas viskas lengvai prieinama. Žiūrėsim kiek ilgai tas Dlexx išsilaikys :)

Gediminas Gelgotas - šviežias Lietuvos muzikos gūsis

Visi žinom daugybę garsių pasaulio kompozitorių:
iš baroko: Vivaldis, Bachas, Skarlatis,
klasicizmo: Vienos mokykla (Haidnas, Mocartas, Betovenas), Paganinis, Veberis
romantizmo: Štrausas, Šopenas, Verdis, Bramsas, Grigas, Pučinis...
o modernizmo tiek daug, kad jų visų net neišvardinsi (žinoma ir senovės erų kompzitorių ne vienas ir ne du šimtai). Tačiau ką mes žinome apie šiuolaikinius kompozitorius? Matyt mažai. Dažnas mūsų tikriausiai klasiką klausosi retai, o jei ir eina į koncertus, tai senovinės muzikos vakarus (operos, simfonijos, koncertai...). O šiuolaikinę net aš pats, prisipažinsiu, nelabai žinau. Geršviną visi turbūt klausę ne kartą. Šostakovičiaus pavardę taip pat puikiai galim ištarti, tačiau ar jo muziką taip pat gerai išmanom? Nemanau.
Šiuolaikinė muzika pasižymi dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžiaus gyvenimo tempu: mes gyvenam dideliame triukšme, chaose, dulkėse, prislėgti įvairių emocijų, streso. Lygiai tokios nuotaikos jaučiamos ir nūdienos kūryboje. Rodos autorius nebežino, kur dėtis jam, išlieja kylančias emocijas savo kūrinyje, visa muzika tampa didžiuliu bėgimu, netradiciniai akordai, sąskambiai priverčia susimąstyti, ar tikrai mes norime dviem koncerto valandom iš didelio miesto chaoso pabėgti į dar didesnį chaosą?
Tikiuosi jums taip pat gera apsilankyti kaip ir man bažnyčioje. Kodėl? Pati logiškiausia išvada peršasi: nes ten ramu, ten tylu, gali pailsėti, susikaupti, pasimelsti. Geriausias poilsis nuo triukšmo - tyla. Būtent į tai ir atkreipė dėmesį Gediminas Gelgotas savo naujausiame kūrinyje ”Muzikinė misterija”. Jame reginio dalyviais tampa patys žiūrovai. (Aš pats šiame koncerte norėjau apsilankyti, bet nepavyko, tad persakysiu savo sesutės žodžius). Koncerto pradžioje išjungiamos šviesos ir kelias minutes tamsoje vyrauja visiška tyla, vėliau prasideda smuikų melodijos, sklindančios iš kelių salės vietų (sukuriamas stereo garsas) bei nuostabaus balso vokalistės Julijos Karaliūnaitės melodijos. Kūrinio atlikėja muzikoje atranda tylą. Ir kūrinio pabaigoje vėl grįžta į ją.
Gediminas Glegotas - mūsų amžiaus, 1986 metų gimimo, nuo 2001 metų pelnydavo laurus įvairiuose pianistų konkursuose, grojo įvairių šalių didžiosiose scenose: Lietuvoje, Vokietijoje, Vnegrijoje, Ispanijoje. Nuo 2005 metų Lietuvos muzikos akademijoje studijuoja kompoziciją. 2006 metų pabaigoje įkūrė ”Naujų idėjų kamerinį orkestrą”, su kuriuo koncertavo Rusijoje, Lietuvoje. Jo suskurti kūriniai sužavi muzikos kritikus, liaupsinami klausytojų. O apie orkestrą netgi rašoma: ”It is not in vain that the press has titled the orchestra as a Dream Team. The collective is a unique musical phenomenon in the Lithuanian history of music.”

Taigi, Lietuvoje turime ne tik krepšinio svajonių komandą, bet ir svajonių orkestrą su didžiąja Lietuvos muzikos viltimi - Gediminu Gelgotu.
Sėkmės Tau, Gediminai!

Spalvų žaismas juodam asfalto gabale

Šlapias šaligatvis netoli alaus baro vakara gali labai gražiai atrodyti...

Pavasaris jau kieme

Jau atėjo pavasaris! Pažvelgę į apsnigtus kelius, kūną stingdančią gaivią vėsą Jūs nepatikliai kraipysit galvas ir griežtai prieštarausit. Tada jums pateiksiu argumentų. Na taip, pavasaris gal pas mus ir neatėjo, bet japonai jau oficialiai paskelbė pavasario pradžią. Simboliška, kad sakuros pražydo Velykų išvakarėse ir taip susiliejo Rytų ir Vakarų kultūros. Japonai nekvaili žmonės, pavasario pranašais laiko japoniškas vyšnias - sakuras. Kaip mes Lietuvoje žvalgomės į dangų laukdami parskrendančių paukščių ar bent pražystančių vargšių žibučių, taip ir japonai žvalgosi į etalonines sakuras laukdami pirmųjų kelių prasiskleidusių žiedų. O etaloninės sakuros dažniausiai yra garbaus amžiaus, kaip Tokijuje parinktos Jasukunio šventyklos, skirtos karo aukoms atminti, teritorijoje. Gražu stebėti žydinčius sakurų sodus. Ypatingai gražu stebėti nuo technikos pamišusius japonus besidžiaugiančius nuostabiu gamtos grožiu.
Taigi su pavasariu ir Velykomis jus! Aleliuja!

škoda

škoda reikšmés čeků-anglů žodyne:

škoda - detriment

škoda - disadvantage

škoda - discomfiture

škoda - disfavour

škoda - overkill

škoda - injury

škoda - mischief

škoda - damage

škoda - harm

škoda - lesion

škoda - loss

škoda - scathe

škoda (ztráta) - worse

škoda - hurt

škoda - ill

škoda - wrong

p.s. rašau su čekiška klaviatůra, tad nepykit už savotiškas raides...

Idėja

Mano lankomame universitete (Prahos Karlo universitetas) fizikos fakultete rengiama nedidelė parodėlė: demonstruojamos nuotraukos arba kompiuterinė grafika ar dar kažkas panašaus vienaip ar kitaip susiję su mokslu. Pavyzdžiui, vasarį buvo vienos merginos sukurtų paveikslų paremtų fraktalais paroda, šį mėnesį demonstruojamos elektroniniu mikroskopu padarytos vabalų nuotraukos. Tad pagalvojau, o kodėl neužkūrus tokios web galerijos, kur kas kažkokį laiko tarpą (mėnesį, savaitę) būtų rengiama tokia paroda. Šitam reikalui reikėtų: vietos kokiam serveryje, gero dizaino (patogaus ir minimalaus), ir žinoma medžiagos. Manau, jei pirmus du punktus įvykdytume galima būtų paplatinti skelbimą, siūlantį publikuoti savo darbus toje galerijoje. Darbus pirma siųstų mums, o mes paskui juos dėtume į galeriją. Na kaip? Yra minčių, komentarų?

Spalvos

Bibliotekoje radau labai man įdomią Richard Tilley knygą: Colour and the Optical Properties of Materials. Šioje knygoje pateikiamas išsamus įvadas į spalvų pasaulį: kaip atsiranda spalvos, kaip tai susiję su medžiagų savybėmis ir jose vykstančiais procesais. Bandysiu karts nuo karto pasidalinti perskaitytomis mintimis.

Taigi nuo televizoriaus iki drugelio. Daugelis besėdinčių prie kompiuterio žino, kad kineskopiniuose monitoriuose spalvos sukuriamos panaudojant trijų spalvų fosforus. Pasižiūrėjus iš arti galima matyti, kaip visas vaizdas suskyla į trijų spalvų taškelius. Tai vienas iš būdų sukurti spalvą: sudėti tam tikrais santykiais raudoną, žalią ir mėlyną. Pasirodo daugelio drugelių sparnų spalvos irgi atsiranda tokiu pat „taškeliniu“ būdu. Sparnai padengti mažomis plokštelėmis, kurių kiekviena atspindi tam tikrą spalvą. Mūsų akis mato visos tos įmantrios mozaikos kuriamą spalvą. Pavyzdžiui, purpurinė spalva yra mišinys juodų, baltų ir raudonų plokštelių, o žalias atspalvis gaunamas iš geltonų ir juodų plokštelių mozaikos.

Tiek trumpai apie spalvų maišymą.

Kūryba

Artėjant FIDI (mažai kam žinomai fizikų dienai), siunčiau savo kūrybą Fidilui. Jūsų teismui naujausias mano eilėraštis:


Tyla

Tai spengianti tyla. Girdi?
Kaip? Negali girdėti muzikos?
Tyla juk muzika. Tikrai!
Pajusk! Išgirsk! Gėrėkis! Ir suprask!

Tu negali išvyst infraraudono spektro grožio,
Bet pažvelgus į infra-lazerį akytę skauda.
Tad girdėki tylą, ne ausimis, bet siela,
Nes tai, ko mes negirdim, ir yra svarbiausia.

Papuošalas

Nori išgirsti kito mintis? Padovanok gražią grandinėlę...

English accents

Jei kam teko matyti šiame tinklaraštyje minėtą "Once", tai galite pripažinti, kad nebuvo taip jau lengva suprasti vyruko kalbą (irish english). Kad aš negalėjau daug ko suprasti, tai laikiau savaime suprantamu dalyku. Tačiau šiandien vienas pažįstamas australas prisipažino, kad kartais jam tekdavo žiūrėti į čekiškus subtitrus, norint suprasti, ką tas vyrukas sako angliškai. Spalvota, ta anglų kalba. Tai, kad tavo gimtoji kalba yra anglų dar nereiškia, kad suprasi kitą anglakalbį.

P.S. škotiškas akcentas gražus. tos h ir r tokios mielos :)

Kaip aš naikinau žmogų

Vartai žmogus senas nuotraukas, atsirenki geras, jas šviesini, tiesini, karpai. Kitaip tariant, ruoši spausdinimui. Ir taip susiduri su problema. Nuotrauka būtų ideali, jei ne vietoj pasipainiojantis asmuo:

Na kas belieka? Tenka arba atsisakyti spausdinti nuotrauką, ją spausdinti su asmeniu arba... pabandyti panaikinti jį. Tam puikiai praverčia photoshop'o funkcija Clone. Miklios rankos, keletas minučių aktyvaus darbo (gal visas dešimt būsiu sugaišęs) ir gaunam gana neblogą rezultatą:

Na, medžiai gaunasi periodiniai, gėlės apkarpytos, kontūrai netolygūs. Bet fotoredaktoriaus įgūdžiai tobulesni :)

Viktoro mintis

Who could ever calculate the path of a molecule?
How do we know that the creations of worlds are
not determined by falling grains of sand?

Qui pourrait jamais calculer le sentier d'une molécule?
Comment savons-nous que les créations de mondes
ne sont pas déterminées par les grains tombant de sable?

Victor Hugo, Les Miserables

P.S. prancūziška versija atsirado mūsų gerbiamos skaitytojos, Gražinos, dėka.

Du pokalbiai

Per pastarąsias dienas teko turėti du telefoninius pokalbius ta pačia tema: doktorantūros pasiūlymai. Kadangi abu buvo skirtingo turinio pateikiu jų trumpą analyzę.

I pokalbis:

Pašnekovų santykinis žodžių kiekis: 1:5
Pokalbio turinys: pasakojimas apie mokslinės grupės tiriamas sritis, galimybes
Pokalbio esmė: turim krūva darbų, rankų trūksta
Pagrindinė mintis: mums reikia darbštaus ir su gera galva, viso kito galima išmokti
Tikslas: įtikinti, kad darbas jų grupėje būtų šaunus ir įdomus
Pasiūlymas: atvažiuok, kartu sugalvosim ką daryti
Pokalbio stilius: laisvas
Pokalbio trukmė: apie 1 val.
Pašnekovo tautybė: rusas
Jausmas po pokalbio: vau

II pokalbis:

Pašnekovų santykinis žodžių kiekis: 1:1
Pokalbio turinys: klausymų atsakymų sesija
Pokalbio esmė: kiek aš žinau, ir kiek aš nežinau
Pagrindinė mintis: turim konkretų projektą, jei tinki, turi būti kuo anksčiau: reikia dirbti dirbti
Tikslas: patikrinti mane, šiek tiek papasakoti ką daro patys
Pasiūlymas: konkretaus nėra, jie galvoja
Pokalbio stilius: oficialus
Pokalbio trukmė: apie 45 min. (paskaita)
Pašnekovo tautybė: anglas
Jausmas po pokalbio: uf, skauda galvą

Abu pašnekovai dirba toje pačioje įstaigoje.

Įdomu ar čia kultūrų skirtumas toks ar ką, kad po pirmo pokalbio išsiskyrėme, kaip vos ne draugai: nori atvažiuoti pas pasižiūrėti - apmokėsim, nori, kad padengtų anglų egzo išlaidas - dirbsi pas mus ir padengsim, deja dabar neišeina taip padaryti, bus kokių klausimų kreipkis. Po antro pokalbio jaučiausi, kaip po rimto darbo pasiūlymo (na jis iš esmės gal ir turi būti toks). Išsiskyrėm kaip ieškantis darbo ir darbdavys: mes apgalvosime ir ateityje susisieksime su jumis.

Šiam kartui tiek mano patirties darbo pokalbiuose.

P. S. Manau aišku, kurį iš jų ketinu pasirinkti.

Keisti muzikos instrumentai: V dalis

Švelnus pirst klasikos motyvais.

Kodėl Once?

Ką tik peržiūrėjau šių metų atradimą airių (manau čekai sakytų čekų) filmą Once. Šių metų Oskarų apdovanojimuose jis buvo apdovanotas statulėle už geriausią dainą: Falling Slowly. Be 11 apdovanojimų, jis susilaukė milžiniškos finansinės sėkmės: biudžetas buvo apie 360 tūkst. litų, pelnas 31 mln. litų. Taigi santykis 1:100. Klausimas kodėl? Kodėl kritikai jį įsimylėję, kodėl žiūrovai plūsta į sales dėl šio filmo, kodėl jis skina geriausius apdovanojimus?

Aktorystė? Ji reikia pripažinti prasta. Kai kur jaučiamas dirbtinumas. Tačiau aktoriai yra tokie kokie yra, jie realūs: nesiskutę, atsirengę secondhande, gyvenantys bendrabučiuose. Rodos, kažkas ėmė ir nufilmavo kelias dienas iš vyruko brazdinančio savo kiaurą Tokamine gitarą Dublino gatvėse. Tai ne kažkokia superžvaigždė, tai vienas iš mūsų. Būtent, filmas kabina savo realumu. Kai žiūri jį, rodos, žvelgi į kažkieno atostogų prisiminimus, filmuotus buitine kamera.

Kūrėjai (atsitiktinai ar ne) pagavo aukso gyslą. Šiuo metu populiarūs tie, kurie iš minios, tie, kurie pradeda savo karjerą dėdami klipukus YouTube, kurių pirmos dainos būna įrašytos pigiu mp3 grotuvu.

Šiuo metu susidarė žmonių sluoksnis, kuris leidžia savo dienas klausydamas prastų savadarbių įrašų susirastų internete. Beskelbiančių savo pačių kūrybą www.rašyk.lt, dedančių savo nuotraukas į internetinius fotoalbumus, rašančius tinklaraščius. Ir tai milžiniškas, greitai augantis sluoksnis. Juk Once kaip tik apie tokius ir tokiems. Jis paprastas ir nuoširdus: kur groja tokie kaip mes, tokiais instrumentais kaip mes, išgyvenantys tokias pat problemas kaip mes. Ne veltui oficialus filmo puslapis kupinas interaktyvių elementų: neredaguotų lankytojų komentarų, YouTube skyrelio, kur paskelbti bandymai sugroti Once dainas.

Paprastumas ir nuoširdumas ne kartą pasirodė esą gero pelno garantai. Keista, rodos, to neieškojai, o gavai su kaupu. Gana įdomus dėsnis, dažnai pasireiškiantis mūsų gyvenimuose: randi vieną mažutį mielą daikčiuką, o su juo gauni sunkvežimį perlų.

Kaip tapti teoretiku?

Šiandieną Roberto receptai pristato unikalų patiekalą - teoretikas. Ko reikia norint pagaminti šį patiekalą? 1 žalio studento, izoliacinės aplinkos nuo technikos, 1 kompiuterio (pradžioje užteks ir paprasto, prie kodinių pavadinimų ”Klevas” ar ”Uosis” pereinama palaipsniui) ir Fortran programavimo kalbos.
Mūsų nagrinėjamas objektas - negarsi ateities Teorinės fizikos viltis, gerb. draugas/grupiokas, kodiniu pavadinimu Kezaitis.
Pirmas žingsnis - mokykla. Reikia izoliuotis nuo pasaulio, kad būtų lengviau atsidėti į mokslą. Tai padeda ramus charakteris ar įgimti gamtos defektai bei nemokslinga klasė - tada tampi uždaru, o draugų kiekis tampa atvirkščiai proporcingas mokslo lygiui.
Antras žingsnis - protingųjų klasė vyresnėse klasėse. Šiame žingsnyje jūs privalote pamilti matematiką. Ką mūsų objektas sėkmingai ir darė, naktismis klausydamas Metallica spręsdavo matematikos uždavinius, dėl ko sėkmingai pramiegodavo vokiečių bei lietuvių kalbos pamokas. Dažnas teoretikas bei fizikas dievina metalą. Šioje zonoje galimi meniniai nukrypimai. Pvz, skaitovų konkursas:

Trečias žingsnis - teisinga studijų kryptis. Apie vadybas ar ekonomikas nekalbu - čia teorinės viltys tampa gyvenimo vidutiniokais. Aš kalbu apie teisingas studijų kryptis - Fizika, Chemija, Matematika gal net kai kurios Biologijos mokslų kryptys, pvz. Bioinformatika. Šis žingsnis trumpas, bet reikšmingas.
Ketvirtas žingsnis - postūmis. Ne paslaptis, kad net ir Didžiajam Sprogimui (kodinis pavadinimas - Big Band) reikėjo mažyčio postūmio, pavyzdžiui, bent drugelio sparnų plazdėjimo stiprumo. Taigi, mūsų ateities teoretikas šiame žingsnyje turi turėti tinkamus grupiokus, kurie karts nuo karto paragintų nueiti pas Glemžą, teisingus dėstytojus, kurie sužavėtų formulėmis. O visa kita - pačio studento rankose. Šioje stadijoje patartina pirmą kartą perskaityti Landau 8 tomus. Na, pradžioje prieš miegą vietoj pasakų tiks ir Feimano fizikos kursas.
Penktas žingsnis - skaičiavimai. Pasirenki Teorinės fizikos katedrą arba dar kitą įstaigą ir skaičiuoji. Kaip mūsų objektas pataria, reikia rinktis Fortran programavimo kalbą. Na, su laiku beprogramuodami galite netikėtai išmokti italų kalbos.
O toliau.... O toliau skaičiavimai, Landau, moksliniai žurnalai, mokslinės konferencijos ir galiausiai pasaulinė teoretiko šlovė:

Virtualus alus

Taip taip. Jūs teisingai supratote, kiekvienam jūsų siūlau po virtualų alaus boaklą. Kodėl? Todėl, kad jūs lankotės mūsų bloge. Todėl, kad mūsų auditorija ne tokia ir maža - bent 10 žmonių per dieną. Todėl, kad gera daryti gera. O doras fizikas mėgsta alų, kad ir kaip toli jis bebūtų nuo barakinės fizikų kasdienybės. Todėl jums negaila siūlyti tai. Negaila jums, besilankantiems šiame puslapyje čia, Lietuvoje, arba Čekijoje, Anglijoje ar Rusijoje. Mes stebime lankomumą ir džiaugiamės sulaukdami lankytojų iš Maskvos, Sant Andrews ar Oksfordo. Tačiau labiausiai didžiuojamės, sulaukdami skaitytojų iš Palangos, Klaipėdos ar Panevėžio, nekalbant apie Vilnių.
Ačiū Jums:

Fata Morgana arba Kaip daromas Mokslas

Vakar pirma karta per savo buvima Cekijoje turejau savarankiskai atlikti matavimus. Aplinkiniai kazkodel kritiskai ziuri i siuos matavimus: nelabai kam yra pavyke ka nors idomaus gauti.

Taigi pirmi ispudziai:

Matuojam zadindami pilnu lazerio intensyvumu. Atrodo matavimas pavyko, gavome rysku, is triuksmo islendanti signala. Sirdies viduje pradedame dziugauti. Pakartojam viska dar karta. Deja - gaunam 200 kartu mazesni signala. Kitaip sakant, tematome tik triuksma.

Ka gi siandien bandysiu dar karta atakuoti silicio nanodaleles nanosekundiniais impulsais.

P.S. atsiprasau uz svepla kalba, rasau is cekisko kompiuterio.

Alina Orlova

Šiandien didžiulis įvykis mano gyvenime - mano fonotekoje atsirado naujausias ir vienintelis Alinos Orlovos albumas ”Laukinis šuo dingo”. Mimino (jos buvęs sceninis slapyvardis) mane sužavėjo dar prieš pora metų, kai aš ją išgirdau dpoezijos svetainėje. Dar ir šiandien pamenu jos ir Eglės Sirvidytės prieš pora metų vykusį koncertą Galeroje (Užupyje). Buvo nuostabus laikas, nuostabi vieta, nuostabi muzika.
Kaip gi negali nežavėti toks specifinio skambesio, nuostabus balsas, prasmingi, už širdies griebiantys dainų žodžiai? Nuoširdi nuotaika sklindanti iš šios atlikėjos dainų maloniai nuteikia visai dienai.
Juolab, kad šiandien ryte atsikėlęs buvau maloniai nustebintas - medžiai ir visa žemė padengta sniegu. Tad Alina Orlova labai tinka šiai nuotaikai.

”Tavo miestas - betoninės kaladėlės,
Kvailos varnos, jos prišalo prie laidų
Aš naminė tavo kanarėlė
Man nešalta, truputį neramu

Ei, maitinki iš delno mane
Šis narvelis per ankštas, ar ne?
Negink savo liūdesio lauk, ar žinai
Vasaris nebus amžinai...” (Vasaris)

Myšlenki z Prahi: 3

Praha myli žiemos sportą. Čia daug dažniau nei Vilniuje gali pamatyti žmones su slidėmis, kliuškėmis ar ramentais.

Pianino derinimas

Gyveni žmogus, turėdamas muzikinio išsilavinimo pradmenis, keletą instrumentų namie, silpstantį gebėjimą tais instrumentais groti, žinoma, tu tobulėji, jais groji, kai kurių instrumentų grojimo įgudžiai netgi tobulėja, ir dar turi pusėtiną klausą. Kokios mintys gali šauti į galvą? Ogi, "kodėl negalėčiau išmokti derinti pianino?"
Iš tiesų, kai pagalvoji, tai yra taip nesunku - visom 88 natom visas jų stygas (1-3, priklausomai nuo dažnio) suderinti, kad skleistų tinkamą dažnį (kaip vidurinė A - 440 Hz, apatinė A - 27,5 Hz). Su šiom naiviom mintim aš ir pradėjau bristi į pianino derinimo gelmes. Turėjau tunerį (juodą dėžutę, kuri tau pasako, kaip tu toli nuo tinkamo tono), tad man trūko tiktai rakto pianinui derinti. Iš antro sykio jį vakar įsigijęs pradėjau mokytis. Turiu pripažinti, kad mano lūkesčiai pasiteisino - tai sunkus procesas. Taip pat pasiteisino klavišinių instrumentų pardavėjo mintis, kad net ir tobuliausia elektronika neatstos žmogaus klausos - jei tikslumu ir galbūt galėtų elektronika lygiuotis, tai greičiu niekaip. Naudodamasis klausa tu suderinsi pianiną žymiai greičiau. Taigi vakar buvo mano beviltiškų bandymų susidraugauti su technika ir jai atsiduoti vakaras. Galų gale supratau, kad privalau pasitikėti labiau savo klausa ir tuo pačiu ją tobulinti. Rezultatas nenuvylė.
Kaip derinau? Naudodamasis tiuneriu suderinau vidurinę stygą, o klausa su vidurine styga derinau paeiliui šonines stygas. Bet patikėkit, koks grožis atsiveria klausant nederančių dažnių - atsiveria fizika. Tada pajunti saldų teorijos įsiliejimo į praktiką, gyvenimą, skonį. Du gretimi dažniai sukuria mušimus - ir tu juos aiškiai girdi. Kuo dažniai artimesni, tuo mušimų dažnis mažėja, kol galiausiai dvi skirtingos stygos pradeda skleisti vieną bendrą garsą. Tiesa, vieno garso įspūdis apgaulingas. Jei užgausit tas dvi stygas atskirai gal būt išgirsite, kad jos skliedžia skirtingą dažnį. Taigi čia vėl išlenda teorija. Priklausomai nuo stygos storio ir įtempimo koeficiento bendro stygų skleidžiamo dažnio juosta bus platesnė ar siauresnė. Taigi, kiekviena nata skleis skirtingo pločio dažnių spektrą.

Na, turbūt reiktų reklamuotis dabar :) Jei kas norite, kad jūsų pianinas derėtų - rašykite, skambinkite man. Man pačiam dar reikia tobulėti, todėl geriausia mokykla - derinimas. Na, kai jau kiek įgusiu, nepasikuklinsiu ir atlygio paprašyti. Bet geriems draugams mielai pianiną suderinsiu nemokamai ;)
Beje, man pačiam įdomiausia buvo, kiek aš sugaišiu laiko derindamas pianiną. Na, pirmą kartą prie savojo sugaišau 5 valandas. Čia laikas su visais geriausių metodų ieškojimais. Tad dabar, manau sugaiščiau apie 3 valandas. Kuo toliau tobulėji - tuo laiko užtrunki mažiau. Taigi, šiek tiek pakoregavus garsųjį JAV piliečių šaukimą į armiją: