2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Apie tarpulaikį

Tarpulaikis - tai laiko tarpas tarp kokių nors dviejų vyksmų. Mano atveju tai laiko tarpas tarp sesijos ir naujo semestro. Per tarpulaikį turėjau gana daug laisvo laiko, tačiau buvau varžomas darbų. Tai neparašyta krūva straipsnių enciklopedijai bei atsinaujinantis eksperimentas laboratorijoj. Plius reikia mokslinių straipsnių rankiotis, ruoštis pirmojo (oficialiai antrojo) straipsnio rašymui. Dieve, suteik man stiprybės..
Na, po introdukcijos galima ir linksmesne gaida prabilti. Iš tiesų, neblogas laikas buvo šios pastarosios dienos. Su darbais tvarkausi, su didžiąja dalimi draugų, kuriuos norėjau susitikti, nesusitikau. Tačiau,ir taip gana nemažai draugų susitikau per du degustavimo vakarus centre. Smagu visgi... Vieną vakarą užsibuvom iki kaboko darbo pabaigos (tiesa, užsidarė jis 11 val.), o kitą vakarą aplankiau bendroj sumoj 4 kabokus. Susitikau/pabendravau/padegustavau su 7 draugais (iš jų 3 aktyviai kviečiau). Su užsieniečiais draugais nebuvau susitikęs, barakinių draugų ir mano keliai kiek išsiskyrė, tai su jais degustavimas vyks kitom eilinėm progom (degustavimo vakarą pervadinsim į buitinį alkoholizmą).
Iš tiesų, dar toks visai neblogas dalykas - nėra choro. Šiek tiek atsikvėpi ne tik nuo mokslų, bet ir nuo rutinos. Žinoma, choras - tai žvėriškai maloni rutina, bet... Pakeisti dienotvarkę būna sveika.
Dar vienas linksmas dalykas, kurį sužinojau šią savaitę, kad balandį važiuosim į Šiaurės Italiją būtent prie to ežero, aplink kurį vyko intensyvūs Napoleono armijos manevrai ir mūšiai, per jo šlovingąją 1796 metų kampaniją Šiaurės Italijoje. O jei dar tektų laimė į Lonato miestelį užsukti...
Taip pat džiugu, kad vėl atšalo. Smagu, kai gaivi vėsa dvelkia tau į skruostus ir tu nebejauti ausų, sunku būna pajudinti skruostus, o net ir per pirštines jauti žiemos vėsą savo rankose. Šiandien pavaikštinėjau Elektrėnuose ant ežero, kadrų kiek pagaminau. Ryt tikiuosi užeis malonus kūrybinis įkvėpimas lakstyti po Elektrėnų mišką ir pakrantę. Tikiuosi.
Tad palieku jus su šviežiausiai sudėtomis savo nuotraukomis (kurių dalimi aš tikrai didžiuojuosi) ir viltingai žengiu į naująjį gyvenimo laikotarpį (semestras gal trečiadienį prasidės, nežinau).

Komentarų nėra: