Šiandieną pradėjau lankyti antrą naują chorą.
Džiaugiuosi pokyčiais!
Univero chore jau senokai jaučiu stagnaciją, tad norisi kaitos. Prieš pora savaičių pradėjau lankyti chorą Belcanto, kuriame pasirodo dainuoja nemažai mūsų buvusių choristų. Smagu matyti pažįstamus veidus. Choro vadovas tikrai kietas, tad tuo labai džiaugiuosi. Kompanija matosi linksma, daininga. Kokybė gerokai aukštesnė nei iki šiol esu, tačiau ir čia vietomis dainuojama ant stygų, tad nesu iki galo patenkintas dainorėliais. Ypač tenoruose jaučiamas gerklinis dainavimas. Na, bet kas yra įdainuota, tą sunku išguiti.
Šiandieną pirmą sykį nuėjau į Aidiją. Tai kamerinis Čiurlionio meno mokyklos choras. Jame dainuoja tiek dar bebaigiantys, tiek ir vyresni. Kokybe aš likau labai labai sužavėtas. Kaifas buvo dainuoti. Nors mano pačio balsas po kelionės ir ligos neatsigavęs, bet džiaugiauis ir savo indėliu bendroje muzikoje.
Jėga. Jaunatviškas kolektyvas, nedraskomas vidinio erzelio dėl gyvenimo sunkumų, nėra išsisluoksniavimo dėl ala socialinės padėties. Repetuojant šurmulio nėra, vyksta sistemingas ir tvarkingas darbas. Daug teigiamų emocijų šiandien parsinešiau.
Su VU choru dar neatsisveikinau, bet tą artimiausioj ateity padarysiu. Vienintelis kas mane dar laiko ten - artėjantis vokalo konkursas, kuriame duetu dalyvausiu su kitu choristu. Repeticijose turbūt jau nebepasirodysiu, bet galutinai taškus padėsiu gegužės vidury.
Tegyvuoja kokybė!
