Šiandien nukeliavau į vokalo pamokėlę akademijon. Tikėjausi įprastinės pamokos - mano mokytojos Anetės nebuvo, susirgo, dėstytoja, kuri mus kuruoja, buvo savo stichijoj, gal kiek blogos nuotaikos - tikėjausi gauti pliūpsnį kritikos, pastabų ir šiek tiek padainuoti. Matyt dėstytojos iniciatyva anksčiau negu turėjo (po manęs turėjo savo mokinį) atvyko klasėn Merūnas, kuris atsivedė savo mokytoją J. Antanavičių ir pradėjom pratimus. Smagu buvo gauti taiklių pamokymų, pasisėmiau gerą dozę geros nuotaikos. Sklandžiai praėjo ”keturių profesorių” (tipo įskaitant mane) susirinkimas - taip vokalo dėstytoja išsireiškė. Eilinį kartą (pirmą kartą mane girdėjusieji) pagyrė mano gražų balsą, kuris yra linkęs būt tenorinis (nors visą gyvenimą maniau, kad tikras baritono balsas).. bet ne čia esmė. Išsiskirstant J.Antanavičius, kuris savo laiku buvo ryški operų žvaigždė, tenoras, pasiekdavęs vienas aukščiausių natų, pasiteiravo kokie mano studijų pasiekimai/planai ir prasitarė, kad į parengiamąją vokalo klasę įstoti nebūtų man problemų. Aliuzija - mąstyk žmogau ar nevertėtę tau persimesti į vokalą.
Žinau, kad nebus iš manęs tobulas mokslininkas, mano mokslinis vadovas sako, kad doktorantūrą nesunkiai pabaigčiau, bet ar būčiau geras doktorantas, kitas klausimas. Tai ir užklupusios mintys, ką ateity daryti - ar stoti į doktorantūrą, pašvęsti dar ketverius gyvenimo metus, turint mažą atlyginimą ir jokių iliuzijų gauti paskolą būstui - bet už tat galėčiau prieš vardą rašytis d. raidę, ar po magistro ieškotis darbo su pakankamu atlyginimu. Dabar dar ir vokalinės perspektyvos pradėjo kankinti. Pavyzdžių yra - Julija Karaliūnaitė baigusi magistrą matematikos stojo į parengiamąjį vokalo kursą.
Tai va. Galvoj sumaištis, širdis nežino kur linkti. Gyvenimas nenuspėjamas.
P.S. Skaitau straipsnį apie Antanavičių: jis dainavimo mokytis pradėjo 25 metų.
7 komentarai:
Jeigu nori dainuoti - dainuok. Tik gerai pagalvok, kad tą puikiausiai gali daryti ir be diplomo :)
Ei, fizikai, ar radot sau merginas, mylimasias, antras puseles? čia nepiktybinis klausimas iš smalsumo.
nes kai paskaitinėju jūsų blogą, tai atrodot tokie geriečiai ir įdomūs vaikinai :)
Justai, pas tave atmintis kaip pas auksinę žuvelę... Be panikos, o kas kamštmedžius augins? ^^
O dėl doktarantūros tai manau gali nepanikuot, nepavėluosi ten grįžti, vieni kiti metai nieko nepakeis, o per tą laiką ir apsispręsi. :) O vdruk dar koks darbdavys pasiūlys už mokslą apmokėti prašmatnioj vietoj...
Nu baik jau... Pas žuvelę ji geresnė, nes primityvesnė. Žinoma, kamštmedžių verslas su vyno rūsiais tikrai išlieka ir išliks topuose! O doktorantūrą žinoma nebūtina iš karto šauti, bet geriau anksčiau, kol neužsimiršę išmokti dalykai. Juoba, jei tam yra galimybės.
O dėl merginų/mylimųjų, bent jau mano atveju tai turiu daug draugių, bet vienintelės neturiu. Neišsirenku :D Kaip toj dainoj "Oj kad myliu tai myliu aš visas iš karto, jeigu vieną mylėčiau, kitos pasikartų" :)
O ar daug dainuojančių fizikų? :)
Naršydama internete netyčia užtikau Jūsų blogą. Paskaitinėjau senesnius įrašus ir likau sužavėta. Įdomūs žmonės esate :)
->inter corda
nu žinok nemažai dainuojančių fizikų. Pvz., mūsų chore pernai buvom tryse fizikai (iš kokių 15 vyrų), du iš jų išvyko magistrą užsieny studijuoti. O šiemet atėjo dar trys nauji fizikai. Žodžiu, dainingi mes žmonės :)
->Neringa
Dėkui už šiltus žodžius :) Kita vertus, savo tarpe mes nesam kažkuo baisiai išskirtiniai: kiekvienas draugas fizikas savaip žavi. Tačiau plačiai visuomenei galbūt teikiam teigiamą nuostabą.
Čia galima palyginti: gyvenk Lietuvoj ir niekuo iš visuomenės neišsiskirsi, tačiau tik nuvažiuok į Afriką, iš karto tapsi dėmesio objektu.
Na pats busimas fizikas ir dainuojantis :). Kaip sakant turime savu pliusu savu minusu , gal kazkuo zavus , kazkuo atstumiantys mes :)
Rašyti komentarą