Praeitą savaitę vieną dieną iškilo laboratorijoj diskusija apie vandens sukimosi kryptį, kai jis išteka iš vonios, ar vandens sūkurio kryptis priklauso tik nuo Kariolio jėgos.
O viskas prasidėjo nuo rektoriaus raginimo laiško balsuoti už VU Jonų bažnyčios varpinės rekonstrukcijos projektą. Paskaitęs aprašą apie atnaujinamą varpinę radau parašyta, kad joje bus įrengta Fuko švytuoklė. Tada iškilo vadovo atsiminimai apie matytą Fuko švytuoklę Leningrade, o vėliau jis pasakė, kad bene geriausia mokslinė demonstracija, kurią jis kada nors buvo matęs per televizorių, kai juodukas, sėdintis ant pusiaujo, demonstravo žiūrovams, kad vanduo, ištekėdamas iš kokio indo vienoj pusiaujo pusėj sukasi į vieną pusę, o kitoj į kitą.
Nu tada ir užvirė diskusijos. Ar tirkai kitoj pasaulio pusėj vanduo sukasi į kitą pusę. Būdami rimto mokslo žmonės ėmėmės realizuoti eksperimentą laboratorinėmis sąlygomis - pažiūrėt ar tikrai vanduo sukasi tik į vieną pusę ir ar galima pakeisti vandens sukimosi kryptį.
Buvo pragręžtas vienas mažiukas buteliukas - nusprendėm, kad per maža erdvė vandeniui įsisukti - reik didesnio tūrio. papjaustėm didesnį butelį ir stebėjom vandens tekėjimą jame. O vanduo, gyvatė, ramybės būsenos būdamas paleistas ištekėti įsisukdavo prieš laikrodžio rodyklę. Na, jei prieš tai buvo įsukamas į priešingą pusę, tai tada jau nebepakeisdavo savo ištekėjimo krypties.
Žodžiu, patenkinome savo smalsumą, pažaidėme su vandeniu ir toliau sėdome dirbti fundamentinės optikos srityje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą