Po pusantrų metų pamokų muzikos akademijoje

Vakar vyko koncertėlis – atvira pamoka. Vokalistams vokalo pedagogikos atsiskaitymas. Aš, kaip mokinys, irgi dalyvavau šioje pamokoje. Kaip sekės mano mokytojai? Puikiai, egzaminą išlaikė :)
Kaip viskas vyko ir kas dalyvavo? Dalyvavo iš esmės vien bakalauro 3 ir 4 kurso studentai, kurie šį pusmetį tik pradėjo mokytis pedagogikos. Tad skambėjo prasidainavimo pratimai ir vokalizės ar liaudies dainos. Aš vienintelis buvau jau kaip ir veteranas – pusantrų metų prasimokęs pas magistrantę. Tad man teko malonumas atlikti tris kūrinius: ariją iš mažai žinomos Mocarto operos, lietuvišką satyrą ir Besame Mucho. Tikrai džiaugiuosi, kaip padainavau. Manau, kad tai buvo vienas geriausių mano dainavimų. Galbūt per pamokas ir buvo geresnių variantų, bet čia jau mano mokytojai spręsti. Taip, buvo minimalių klaidelių ar netobulai išraiškingų frazių, bet man patiko :)
Šiaip neįtikėtina, kokią smarkią pažangą padariau besimokydamas dainuoti. Rodos ne mėnesiais, kartais ir savaitėmis tobulėju. Nuoširdžiai dėkoju savo mokytojai Anetei Graudinai, kuri kaip Vytas linkėjo mane pražiodė ir išmokė papilvinio dainavimo. Turi ji pedagogės gyslelę. Moka priversti pajusti teisingą būseną, pasiekti norimą rezultatą.
Kas toliau? Neapleisiu tobulėjimo, nes tikslų nebuvau apsibrėžęs, o vizija, kurios esu vedamas, irgi yra neapibrėžta. Reikia susidėlioti mintis, planus ir pirmyn tobulybės link :)
Artimiausias noras/viltis patekti į Jauną muziką. Balsas mano gana neblogas, bet gali pritrūkti skaitymo iš lapo įgūdžių.
Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti. Antras punktas ypač svarbus.

Koriolio jėgos ir lazeristai

Praeitą savaitę vieną dieną iškilo laboratorijoj diskusija apie vandens sukimosi kryptį, kai jis išteka iš vonios, ar vandens sūkurio kryptis priklauso tik nuo Kariolio jėgos.
O viskas prasidėjo nuo rektoriaus raginimo laiško balsuoti už VU Jonų bažnyčios varpinės rekonstrukcijos projektą. Paskaitęs aprašą apie atnaujinamą varpinę radau parašyta, kad joje bus įrengta Fuko švytuoklė. Tada iškilo vadovo atsiminimai apie matytą Fuko švytuoklę Leningrade, o vėliau jis pasakė, kad bene geriausia mokslinė demonstracija, kurią jis kada nors buvo matęs per televizorių, kai juodukas, sėdintis ant pusiaujo, demonstravo žiūrovams, kad vanduo, ištekėdamas iš kokio indo vienoj pusiaujo pusėj sukasi į vieną pusę, o kitoj į kitą.
Nu tada ir užvirė diskusijos. Ar tirkai kitoj pasaulio pusėj vanduo sukasi į kitą pusę. Būdami rimto mokslo žmonės ėmėmės realizuoti eksperimentą laboratorinėmis sąlygomis - pažiūrėt ar tikrai vanduo sukasi tik į vieną pusę ir ar galima pakeisti vandens sukimosi kryptį.
Buvo pragręžtas vienas mažiukas buteliukas - nusprendėm, kad per maža erdvė vandeniui įsisukti - reik didesnio tūrio. papjaustėm didesnį butelį ir stebėjom vandens tekėjimą jame. O vanduo, gyvatė, ramybės būsenos būdamas paleistas ištekėti įsisukdavo prieš laikrodžio rodyklę. Na, jei prieš tai buvo įsukamas į priešingą pusę, tai tada jau nebepakeisdavo savo ištekėjimo krypties.
Žodžiu, patenkinome savo smalsumą, pažaidėme su vandeniu ir toliau sėdome dirbti fundamentinės optikos srityje.