Vakar buvo atranka, kurios laukiau ilgai. Sudalyvavau. Bet tik sudalyvavau. Totalią nesėkmę patyriau. Net negaliu pasakyt, kaip aš ten atrodžiau, bet psichologiškai pasidaviau antksčiau laiko.
Reikėjo padainuoti pora kūrinių: vieną su akomponimentu, kitą akapelą ir tada pora kūrinių skaityti iš lapo: vieną akapela, kitą kvartete. Padainuot padainavau savo kūrinius. Jais esu daugiau mažiau patenkintas. Nors jau net nebežinau, kaip balsas skambėjo. Aidinti klasė kiek trikdė. Tadu atėjo skaitymo iš lapo eilė. vat čia, prieš pradėdamas skaityti ir palūžau. Mintys nebesikoncentravo, tikrai pasolfedžiavau blogiau nei galėjau.
Kodėl? Manau problema buvo ta, kad mačiau ir girdėjau, kas prieš mane ėjo dainuoti. Pamatęs, su kuo konkuruoju ir nuleidau rankas. Prisidėjo ir tai, kad seniai jau kokiam konkurse dalyvavau. Ypač vienas. Bandau prisimint ir manau, kad tai buvo mokyklų solfedžio olimpiada, rengta kokiais 2002 metais. Aišku, nekalbu apie vokalinius konkursėlius universitete. Jie teigiamai prisidėjo - dainavimo pusė perklaudoje ėjosi sėkmingai, bet ne solfedžio.
Kaip Friedrich Nietzsche yra pasakęs: “Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“. Perklausa buvo labai naudinga patirtis. Vakar labai stipriai krito mano moralė, bet matyt taip ir reikia. Niekas nevyksta be priežasties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą