Šlovingoji Prancūzijos imperija, Aleksandro Makedoniečio imperija ir šiuolaikinis pasaulis. Kuo jie panašūs? Gal savo neaprėpiamumu, gal savo didybe, gal savo visuomene, o gal... savo imperatorių mąstymu?
Sunku mums, savo profesijos riteriams, suprasti didžiųjų žmonių mintis. Mums, kurių menkiems protams nelemta suvokti didingus imperatorių planus. Mums, kurių mintis, planus, gyvenimą, politiškumą trokšta valdyti kiti demokratiškos visuomenės piliečiai, lygesni už lygius.
Gerai... Pažvelkim į viską iš karinės pusės (juk šiuolaikinis gyvenimas pagrįstas karu: karu ekonomikoje, karu socialinėje erdvėje, karu moksle). Kas svarbiausia yra vykdant karinę operaciją (remiantis Sun Tzu)? Svarbiausia, kad aukštesnio karininko nurodymai būtų absoliučiai aiškūs, be menkiausios dvejonės, nekvestionuojami. Nemaža dalimi tai buvo žymių karinių pralaimėjimų priežastimi: rusų kavalerijos triuškinamas pralaimėjimas Balaklavos mūšyje Krymo kare, konfederatų pralaimėjimas Gettysburgo mūšyje JAV pilietiniame kare ir pan.
O kas būna, kai generolo kalba būna triprasmiška? Kai eiliniams kalba viena, karininkams kita, o viešai tuos pačius karininkus šmeižia? Kvepia diktatūra? Nieko panašaus! Tai šiuolaikinės, sovietmečiu augintos visuomenės apraiškos!
Kas būtų buvę, jai Aleksandras Makedonietis ar Napoleonas savo kareiviams būtų liepęs kovoti už savo tautos gerovę, karininkams būtų grasinęs, kad gink Dieve nekurstytų savo kareivių prieš imperiją, o karo konsiliume viešai būtų kritikavę savo karininkų politiškumą, šmeižę jų veiklą vardan asmeninės gerovės? Nei Aleksandras Bagdadą būtų užėmęs, nei Napoleonas Austriją ar Prūsiją būtų nugalėjęs..
Tad klaiku klausytis tokių triprasmiškų imperatoriaus paistalų šiandieną. Juk tai teveda iki vieno – dievobaimingo pasitikėjimo vadu iki tarpuvaldžio.
Tad belieka tikėtis, kad imperija kuo greičiau sulauktų demokratijos arba demokratiško imperatoriaus.
Tegyvuoja imperija!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą