Torunę pasiekėme po gerų 8 valandų. Nuvykus į institutą praktiškai vienas pirmųjų išspręstų klausimų buvo pinigai. Neįtikėtina, kaip lengvai be sudėtingesnių biurokratinių reiškinių viskas tame institute tvarkoma. Ne vien su kelione susiję pinigai, bet ir šiaip - preš savaitę skypu susisiekėm su Michalu (mūsų lenku bendraautoriumi), sutarėm kad reikia įsigyti šviesolaidžių, interferencinį filtrą, tai po nepilnos savaitės jie jau buvo vietoje.
Taigi, tik nuvykę ir užsukę į institutą nusivežėm daiktus į viešbutį ir grįžom dirbt. Šiaip labai sėkmingai pradirbdavom nuo ryto iki vakaro su kokios valandos pietų pertrauka. Eksperimentas ėjosi labai sklandžiai. Rezultatus pasiekėme netgi geresnius negu tikėjomės. mūsų naudojamas šviesos diodas pasirodo visai tinkamas taikyti kvantinės optikos eksperimentuose. Žinoma, tuose, kuriuose nereikia didžiulės precizikos.
Institutas paliko didžiulį įspūdį. Jis įsteigtas tam, kad galėtų į Torunę atvykti skirtingų universitetų mokslininkai atlikti savus eksperimentus. Kiek aparatūros sutelkta... Mūsų bendradarbis lenkas skundėsi (tas pats ir pas mus yra), kad pinigų aparatūrai tai išskirta - pastatas stovi, gražu, visi patenkinti, bet nėra pakankamai pinigų personalui. Taigi, nesurinksi daug chebros, kuri dirbtų tose patalpose. Paliko įspūdį vienas epizodas laboratorijoje: vienas iš dviejų fotonų skaitliukų rodė pakankamai didelį triukšmą, tad jie paėmė, atidarė spintą ir išsitraukė krūvelę kitų skaitliukų ir pakeitė vienu iš jų. Turi jų kokia 20. Neįptikėtina. O tą triukšmingą detektorių sakė nusiųs į garantinį :)
Miestas gražus, jo pamatydavom rytą, per pietus ir vakare. Pats miesto centras nedidelis ir mums pasisekė, kad institutas buvo prie pat miesto centro, o viešbutis pačiam centre. Taigi tik 10 minučių kelio pėsčiomis per centrą nuo viešbučio iki instituto. Bet jėga. Dvelkia miestas senove, tai ne pas mus - modernus Vilnius, nebetekęs senovinio centro dvasios.
Merginos labai gražios. Čia jau nieko nepridursi - lenkaitės vienos gražiausių pasaulyje moterų (po lietuvių, žinoma :)). Miestas labai jaunas - žymią dalį gyventojų sudaro studentai, tad tas labai juntama.
Maistas buvo tiesiog labiau nei puikus, o kainos tikrai nedidelės. Kas didelės buvo, tai porcijos. :)
Alus visai baika, nors vėlgi - ne su tais žmonėm buvau, kad girtaučiau. Juoba, kad darbuotis atvykom. Tiesa, kas nepatiko, tai jog rūkoma patalpose. Tai šitai mus nemaloniai nustebino.
Vieną vakarą, galbūt tai buvo trečiadienis, išėjau pasivaikščioti, sudegustavau vieną butelį ir sukiojausi aplink centrą, kai išgirdau gerą muziką skambant bare. Nueinu tenai, žiuriu muzikantai kieti, smagų roką groja. Visi trys geri - ir būgnai ir gitaristai, bet jau daininką tai galėjo geresnį susirasti. Taip pro šoną pjovė, kad buvo koktu klausyti tokį prastą dainavimą tokiai gerai muzikai. Pora dainų pagrojo, tada buvo nedidelė pertraukėlė ir žiū, naujas daininkas pasirodo. Tada tik susipratau, kad čia ne grupės pasirodymas, o gyvas karaokė vakaras. Pirmą sykį mačiau tokį reiškinį - karaokė su gyvais muzikantais. 10 balų lenkams už tai :)
Ketvirtadienio vakarą, po to kai gavome didžią dalį eksperimentinių rezultatų išėjom su Michalu ir vadu alaus degustuoti. Pasėdėjom, pasišnekėjom apie Lenkiją ir Lietuvą, pokyčius po sovietmečio ir panašiai ir taip toliau.
Penktadienio vakarą, prieš išvažiuojant išėjom po centrą pasivaikščioti su vadu ir užtikom, kad vyko roko koncertas. Ale vietinės radio stoties apdovanojimai. Tai prisiklausėm lenkų roko. Labai patiko. Rekomenduoju lenkus Manchester.
Na ir šeštadienio dieną parvažiavome į Lietuvą. Kelias atgal buvo karštas, kondicionierius neveikė, bet ištvėrėme kelionę.
Taigi, mieliausi atsiminimai iš mokslinės turnė po Lenkiją.
1 komentaras:
Jus tikri pinigu detektoriai! Smagi istorija :))
Rašyti komentarą