Tebūnie nakties koncertui buvo gerai pasistengta - koncertas filmuotas profesionalų 5 kameromis, dirbo profesionali fotografė, buvom visi švariai nupudruoti. Net nejauku buvo, kad tiek daug pompastikos, ypač kai mes pasirodėm po ”Jaunos muzikos”.
Pora kadrų iš koncerto:
Nuotraukų autorė: Elena Bondarenko (fotostudija FOTOS: www.fotos.lt)
Visas nuotraukas galite pamatyti choro facebook tinklapyje.
Tad kodėl gi aš išėjau?
Yra nemažai teigiamų dalykų šiame chore - dirba tikrai kietas chorvedys, chormeisterė, akomponuoja šaunus pianistas. Reklama eina milžiniška - šio choro rinkodaros specialistai dirba puikiai. Jei artėja koks koncertas, didžiosiose masinės žiniasklaidos priemonėse gausu reklamos apie choropasirodymą. Kai eina kalba apie nuotraukas, vaizdą, šviesas, įrašus - surenkama profesionali komanda. Neveltui choras greitai sutraukė nemažą kiekį gerbėjų.
Tačiau žvelgiant iš muzikinės pusės šiame chore yra daugybė problemų. Chore susirinkę įvairaus išsilavinimo žmonės, su įvairiausiu muzikinio rašto pažinimu. Vien tai lemia, kad reikia smarkiai chorui patobulėti, siekant kokybės. Į repeticijas renkamasi vangiai, nereguliariai, darbas repeticijose vyksta pasyviai. Pačios repeticijos gana trumpos - daugiau laiko užima pašnekesiai, tiek pačių choristų, tiek vadovo. Charizmą jaunuolis gerą turi, bet kai iškalba ir charizma vadovauja chorui, tai man keistokai atrodo. Tad vien dėl šių priežasčių tobulėjimas vyksta lėtai.
Patys choristai, nors gal reikėtų vadinti klubo nariais, susirenka tam, kad smagiai pasibūtų vieni tarp kitų. Klubo nariai dauguma įvairiais giminystės ryšiais susiję tarpusavy. Yra taip pat ir keletas mūsų akademinio choro buvusių narių. Kaip aš vadinu, dauguma klubo narių - vidutinioji buržuazijos klasė, turintys pakankamai pinigų, kad galėtų priklausyti klubui-chorui.
Taigi, dėl trijų dalykų išėjau iš šio choro: 1. Muzikinės kokybės trūkumo (noriu tobulėti, o ne regresuoti); 2. Socialinės terpės (ne mano tipo žmonės ten susirinkę); 3. Klubo nario mokesčio (jei galiu būti chore, kuriame moka tau pinigus, tai kodėl būti chore, už kurį reikia susimokėti?)
3 komentarai:
aciu uz straipsniuka. Norejau eiti i si chora dainuoti, bet dabar gerai pagalvosiu:)
O aš kažkodėl įsivaizdavau, kad tokio choro repeticijos kaip tik turėtų būti labai rimtos, nuėjus sunkus darbas lauktų...
Šiaip jau ir man kyla problema dėl choro pasirinkimo - išėjau iš vieno, kuriame žmoniškas lankomumas, bet repertuaras man pasirodė šiek tiek per daug akademiškas - didelės apimties kūriniai, polifonija a capella. Bet užtat tas choras kažkur dalyvauja, keliauja. Po trijų savaičių iš ten išėjau, dabar jau ketvirtus metus dainuoju chore, kurio repertuaras arčiau dūšios, bet lankomumas kažkokia tragedija, dėl to ir sudalyvaut, išvažiuot kažkur nelabai galim. Per repeticijas patiri dainavimo malonumą, bet norisi repetuoti tam, kad pasiektum kažkokį rezultatą, galėtum kažkam padainuoti. Aišku, dalyvaujam kasmet tame pačiame festivalyje, rengiam kalėdinį koncertą, dalyvaujam dainų šventėse, betgi dar kažko norisi...
Dar galvoju apie grigališkąjį choralą, bet vėlgi, ten tik liturgija, bažnytinės šventės, kasmetinės stovyklos, o tikram chorų patriotui, bent kartą dalyvavusiam Dainų šventėje, norisi ir joje dalyvauti.
Įtariu, kad reikia vienu metu per kelis kolektyvus bandyt laviruot
O kokiam čia chore už dainavimą moka pinigus?
Na taip, kiekvienas renkas, kas jam maloniau. Ar didelės apimties kūriniai, ar religinė muzika, ar dalyvavaimas Dainų šventėje, ar gospelų muzika. Kolektyvų yra nemažai, todėl naudinga pabandyti įvairius. Pvz., žinau, kad Užupio gospelų choras ieško daininkų. Ten mano pažįstama dainuoja. Kadangi aš gospelų muzikos pakęst negaliu, tad galiu tik pasiūlyt kitiem nuvykt :)
O pinigus moka profesionaliuose choruose. O norint ten būt reikalingas ir pačio dainininko profesionalumas :)
Rašyti komentarą