Kelionė prasidėjo iš karto kitą rytą po Tebūnie naktis renginių. Tenai koncertavau, tad pačių renginių beveik nemačiau, nes nemažai laiko atėmė pasiruošimas koncertui, o ir reikėjo anksti grįžti namo - skrydis anksti ryte. Tad birželio 19, sekmadienį nuskridau į Milaną, ten pavaikštinėjau tris valandas. Buvo labai karšta ir sunku lagaminą tampyti po akmenuotas Milano gatves.
Iš Milano traukiniu nuvažiavau iki Como, kur pustrečios savaitės ir gyvenau. Smagus, jaukus miestelis su įdomiom, senom gatvelėm. Yra ką pažiūrėti, yra ką pafotografuoti.
Vasaros mokykla buvo eksperimentinė. T.y., dvi savaites mes darėme skirtingus eksperimentus, o trečiąją rašėme straipsnį iš vieno tų eksperimentų. Pirmąją savaitę buvau pasirinkęs atlikti klasikinės fotonų koreliacijos matavimus. Nagrinėjomės statistinę optiką. Kai pasakiau, su kuo šį eksperimentą atliekam, grupiokas pasakė, kad fotonų koreliacija - merginų reikalas :)
Pirmasis savaitgalis buvo skirtas išvykai į Como ežerą, kuris yra antras pagal dydį Italijoje ir pats giliausias Europos ežeras (~420 metrų gylio). Užsiėmėm buriavimu. Tikrai šaunus užsiėmimas! Labai patiko jausti, kad valdai vėją ir vandens srovę. Norėčiau dar kada nors paburiuoti.
Čia mūsų buriavimo komanda (be prižiūrėtojo)
Šeštadienį buriavom, o sekmadienis buvo laisvas. Per jį pasimokiau šiek tiek dainų, kurias su ”Aidija” ruošėmės Nidai. Po to ėjau pasivaikščioti į kalvas. Nusprendžiau pakilti iki kryžiaus, esančio kalvos viršūnėje. Gerokai užtrukau, kol susiradau tinkamą kelią, paskui dar valandą truko kopimas iki kryžiaus. Buvo karšta diena (sakyčiau 30 laipsnių su dideliu drėgnumu), tad išvargau. Pakeliui į viršūnę priėjau šaltinį, tad labai apsidžiaugiau, kad galiu pailsėti, atsigaivinti. Vėliau Google Earthe pažiūrėjau, kad tas kryžius yra 300 metrų aukštyje, lyginant su papėde. Nemenką žygį atlikau :)
Čia galite pasižiūrėti, kur vizualiai yra šis kryžius (švyti viršutiniam kairiajam nuotraukos kampe):
Vasaros mokykloje sutikau daug nuostabių žmonių iš įvairių pasaulio kampų. Tai ir italai, škotai, liuksemburgiečiai, indai, iranietis, meksikietė, kolumbietis ir t.t. Čia nuotraukose tik keletas šių nuostabių žmonių.
Italė Margarita:
Italai Alberto (Maxim Galkin) ir Vincenso
ir dvi italės - Eleonora su ta pačia Margarita:
Antrąją vasaros mokyklos savaitę buvau pasirinkęs atlikti kvantinės tomografijos ir Bello nelygybių eksperimentą. Vėliau iš šio darbo ir straipsnį rašiau. Na, būsiu vienas iš 10 bendraautorių :) Čia mūsų kvantinės tomografijos komanda:
Antrasis mokyklos savaitgalis buvo skirtas Alpėms. Tai buvo nuostabu!!!!!! Pirmą sykį buvau tokiuose kalnuose. Puikus fizinis nuovargis, nuostabiausi atsiminimai ir pasididžiavimas savimi, kad aš galiu įveikti kalnus :) Šeštadienį autobusas mus atvežė į 1,2 km aukštį ir gana nesunkiai pakilome į 2,1 km aukštį, kur buvo viešbutukas - jame ir nakvojome. Dar pavakary varėm aukštyn pavaikštinėti, bet buvau pavargęs, tad labai aukštyn nelipau. Sekmadienį nuo viešbutuko pakilom į 2,6 km aukštį - perkopėm kalvą į kitą slėnį, paėjom to slėnio šlaitu į kitą pusę, prie kito viešbučio. Ten pailsėjom ir paskui slėniu nusileidom iki pradinio (1,2 km) aukščio.
Žodžiu, Alpės buvo ZEBA
Nemažai dar kas liko nepaminėta - puikus maistas ir alkoholis, puiki kompanija, nuotaika ir kiti neišpasakojami įspūdžiai. Vasaros mokyklos yra gėris. Ir naudos patiri, ir pasaulio pamatai. Nors kasdieną univere praleisdavom po 12 valandų, bet tas laikas neprailgdavo ir labai nepervargdavom. Nauji žmonės, nauja patirtis, aplinka, įspūdžiai nedaro darbo monotoninio ir nuobodaus.
Iki pasimatymo, Italija!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą