2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

"Pearl Jam" priešistorė ir Eddie Vedder kūryba


“Bad Radio”

JAV funk roko grupė, susikūrusi Kalifornijoje – San Diege, gyvavusi 1986 – 1990 metais. Labiausiai žinoma dėl to, kad joje kurį laiką (1988 - 1990) dainavo būsimos „Pearl Jam“ grupės vokalistas Eddie Vedder. Studijinio albumo, kurį būtų priglaudusi didesnė įrašų kompanija, neišleido, tačiau 1989 metais grupė išleido pora demo įrašų, kurie buvo platinami lokaliose Kalifornijos muzikos įrašų parduotuvėse. Muzikinis stilius - alternative rock, funk rock. Pavadinimas atspindi atlikėjų požiūrį, kad jų kūriniai neįtiks radijo stotims.

Eddie Vedder (Bad Radio) - "Bad Radio Demos"

Įrašai, kuriuos CD pavidalu matyt išleido Eddie Vedder iš savo turėtų įrašų. Muzikos kokybė atspindi pavadinimą: instrumentai akustiškai nesuderinti, girdisi foninis triukšmas. Žodžiu, kai kuriose dainose gitara ar būgnai skamba lyg iš kokio kibiro ir panašiai. Kai kurios dainos pasodrintos sintezatoriaus garsais. Kas vertingo šiuose įrašuose, kad pirmą kartą įrašyta Eddie Vedder daina „Better Man“, gerokai vėliau sulaukusi pasaulinės šlovės „Pearl Jam“ repertuare. Šiame rinkinyje yra 9 originalios „Bad Radio“ dainos, vienas Bruce Springsteen, vienas Rolling Stones kūrinys ir dar septynios – arba antri/treti takeliai originalių dainų, arba šiaip Eddie Vedder asmeniniai įrašai.
Kūrinys iš rinkinio – „WhatThe Funk“. Tiesiog greitas, rėksmingas šmotas, atspindintis grupės muziką. Youtube sunkoka rasti konkrečias grupės dainas (bet yra pilnas demo įrašų CD), tad čia nuoroda į video iš jų koncerto 1990 metais:


„Green River“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle, gyvavusi 1984 – 1988 metais. Tiesa, ir dabar dar kur ne kur pakoncertuoja. Komercinės sėkmės nepatyrė, tačiau savo muzika turėjo didžiulę įtaką ateities roko grupėms. Laikomi grunge stiliaus pradininkais. Buvę grupės nariai vėliau sukūrė tokias garsias ir dabar tebegyvuojančias grupes kaip „Mudhoney“ (Mark Arm ir Steve Turner) ir „Pearl Jam“ (Jeff Ament ir Stone Gossard). Per savo gyvavimo istoriją išleido du pusinius (EP) ir vieną pilną (LP) studijinius albumus. Grupės pavadinimas „pasisavintas“ iš to meto serijinio žudiko.

„Come on Down“ (1985)

Pirmasis grupės pusinis albumas. Pirmasis grunge stiliaus albumas. Vienintelis albumas, kurį grupė išleido kartu su originaliu gitaristu Steve Turner (vėliau grojo „Mudhoney“). 1985 metų viduryje grupė pradėjo turą, reklamuodami šį albumą, tačiau albumo leidyba vėlavo ir realios naudos turas neturėjo. Komerciškai nebuvo albumas sėkmingas, o ir apskritai muzika jame daugiau vertinga istorine prasme nei menine. Muzika nuožmi, grunge link metalo, tekstai niūrūs, vokalistas rėksnys. Žodžiu, muzika atspindi muzikantų mėgstamas grupes/atlikėjus: Iron Maiden, The Stooges su Iggy Pop.
Kūrinys iš albumo – „SwallowMy Pride“. Apie jaunuolio pašaipas skirtas jo merginai dėl perdėto amerikietiško patriotizmo.

„Dry As a Bone“ (1987)

Antrasis grupės pusinis albumas. Įrašytas kartu su gitaristu Bruce Fairweather. Vėlgi jo leidyba vėlavo kokius metus, tad su koncertiniu turu, palaikančiu albumą nesuderėjo. Taikliai apie albumą rašo allmusic: "strongest individual release...perfecting their sleazy, raucous fusion of '70s hard rock and post-hardcore punk."
Daina iš albumo – „Unwind“. Prasidedanti ramiu, lėtu tempu, bliuzo ritmu, bet paskui kūrinys pereina į greitesnį tempą, lyg į kokį rokenrolą, bet viskas tęsiasi grunge akordais. Šiaip, stipri melodinga gitaros partija. Tekstas apie miargas, troškimą naktį praleisti su miargom.


„Rehab Doll“ (1988)

Vienintelis grupės pilnas albumas. Tiesa, pagal pilnumą tai toks apypilnis – mažiau nei pusvalandį trunka. Realiai albumas išleistas jau oficialiai iširus grupei dėl tarpusavio muzikinių nesutarimų. Du grupės nariai (Mark Arm ir Steve Turner) vėliau įkūrė „Mudhoney“, o kiti du (Jeff Ament ir Stone Gossard) „Temple of the Dog“, o vėliau ir garsiausią grunge grupę „Pearl Jam“. Allmusic: "a record that sounded caught somewhere between grunge mania and metal/corp rock folly."
Daina iš albumo – „RehabDoll“. Sunki tiek muzikaliai, tiek teksto prasme. Konkrečios teksto prasmės matyt galima paieškot giliau, tačiau bendrąja prasme – daina apie narkomanę, besidalinančią ta pačia adata su kitais („She picked it up in a shared blood rite“).


„Mother Love Bone“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle, gyvavusi 1988-1990 metais. Grupė atrodė labai daug žadanti ir jai buvo pranašaujama sėkmė didžiojoje scenoje, tačiau likus kelioms dienoms iki pirmojo albumo išleidimo grupės vokalistas ir grupės siela Andrew Wood perdozavo heroino ir po kelių dienų mirė. Taip formaliai iširo grupė. Tiesa, labiau grupė žinoma ne dėl savo muzikos, bet dėl dviejų grupės narių Jeff Ament ir Stone Gossard, kurie, iširus „Mother Love Bone“, įkūrė pasaulinio populiarumo sulaukusią grupę „Pearl Jam“. „Mother Love Bone“ grupės muzikinis stilius: alternative rock, glam rock, grunge, heavy metal, glam punk, hard rock, alternative metal.

„Apple“ (1990)

Vienintelis grupės albumas, išleistas praėjus keliems mėnesiams nuo grupės pagrindinio nario, vokalisto mirties ir realaus grupės iširimo. Albumas nėra apibūdinamas kaip alternatyvaus roko albumas ar tiesioginis grunge muzikos įkvėpėjas. Labiausiai jis panašus į grupes, kurių grupės nariai klausėsi nuo mažens: „Kiss“, „Aerosmith“, „Led Zeppelin“, „Queen“. Ypatingai jaučiama“ Led Zeppelin“ Robert Plant ir „Aerosmith“ Steven Tyler įtaka. Tikrai, jis skamba kaip Led Zeppelin 9 dešimtmečio stiliumi. Beje, to meto muzikinis pasaulis daug tikėjosi iš šio albumo, todėl prieš jį įrašant, grupės vokalistas, siekdamas geresnio muzikinio rezultato, pats kreipėsi į reabilitacijos centrą dėl priklausomybės heroinui. Liūdna, bet būtent heroinas nutraukė daug žadančią grupės veiklą – vokalistas Andrew Wood 1990 kovo 16 buvo rastas be sąmonės dėl heroino perdozavimo, kovo 19 jis mirė (buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančios aparatūros). Būtent kovo antroje pusėje buvo planuojamas išleisti „Apple“ albumas. Albumas išleistas praėjus 4 mėnesiams nuo Andrew Wood mirties. Bet kaip bežiūrėtum, tai yra fantastiškas albumas. Klausiau ir gėrėjausi KIEKVIENA daina, nes nebuvo nė vienos, kuri būtų praplaukusi pro šalį. Yra ir lėtesnių baladžių, tačiau didžioji dalis kūrinių – trenksmingos ir ypatingai melodingos roko dainos. Beje, labai smagu girdėti pianino skambesį kai kuriose dainose. O vokalisto balsas... Vienas malonumas jo klausytis. Fantastiškas albumas.
Kūrinys iš albumo – „StardogChampion“. Kai klausiausi, kilo toks jausmas, kad tikrai šią dainą esu girdėjęs. Toks malonus širdžiai tembras, tempas ir melodija. Žinoma, primena tiek Kiss, tiek Led Zeppelin, tiek netgi Guns‘n‘Roses. Žodžiu, mąsčiau ir mąsčiau, kas panašios melodijos dainą yra įdainavęs. Labai stipri daina. Labai stiprus debiutinis (gaila, kad ir paskutinis) albumas.


„Temple of the Dog“

JAV roko grupė, susikūrusi Seattle ir gyvavusi (teoriškai) 1990 – 1992 metais. Realiai tai Chris Cornell, Soundgarden vokalistas, subūrė muzikantų kompaniją norėdamas pagerbti savo mirusį kambarioką Andrew Wood („Mother Love Bone“ grupės lyderį),kuris perdozavo heroino. Pradinė mintis buvo išleisti singlą, tačiau suburtų muzikantų grupė greitai suorganizavo visą pilną albumą. Chris Cornell pasikvietė buvusius „Mother Love Bone“ muzikantus gitaristą Stone Gossard, bosistą Jeff Ament, taip pat savo grupės „Soundgarden“ būgnininką Matt Cameron (vėliau tapusį „Pearl Jam“ būgnininku). Prie grupės taip pat prisidėjo ir du kviestiniai atlikėjai: gitaristas Mike McCready ir vokalistas Eddie Vedder, kuriuos Gossard ir Ament buvo pasikvietę perklausai savo naujai buriamam projektui, tuo metu vadintam „Mookie Blaylock“, tačiau vėliau pervadintu „Pearl Jam“. Taigi, realiai, „Temple of the Dog“ buvo darinys iš dviejų tuo metu savo karjerą pradedančių grupių: „Soundgarden“ ir „Pearl Jam“. Muzikantai susirinko 1990 metų pabaigoje, per 15 dienų įrašė albumą, pagerbiantį savo mirusį draugą, ir išsiskirstė toliau savo muzikiniais keliais. Beje, grupės pavadinimas – tai eilutė iš „Mother Love Bone“ dainos "Man of Golden Words".

„Temple of the Dog“ (1991)

Vienintelis to paties pavadinimo grupės albumas (platininis), išleistas siekiant pagerbti mirusį draugą, „Mother Love Bone“ vokalistą Andrew Wood. Grupės nariai, „Soundgarden“ ir „Pearl Jam“ grupių nariai, susibūrė 1990 metų lapkritį – gruodį ir per 15 dienų įrašė visą albumą. Visų dainų tekstai ir didžiosios dalies kūrinių muzika parašyta Chris Cornell, pagrindinio idėjinio lyderio. Be Chris Cornell įrašuose dalyvavo visi dabartiniai grupės „Pearl Jam“ nariai. Albumas išleistas 1991 metų balandžio mėnesį, tačiau didesnės komercinės sėkmės tuo metu nepasiekė. Visuotinio populiarumo albumas sulaukė 1992 metais, kai į populiariausių albumų sąrašo viršūnes šovė „Pearl Jam“ debiutinis albumas „Ten“. Dėl „Pearl Jam“ sėkmės didžiulis susidomėjimas kilo tiek „Soundgarden“, tiek ir „Temple of the Dog“ grupe, kurios albumą iš naujo išleido įrašų kompanija A&M, taip pat išleidusi dainos "Hunger Strike" singlą bei klipą. Netrukus „Temple of the Dog“ albumas tapo platininiu. Labai taikliai albumo muzikinį stilių apibūdina allmusic: "record sounds like a bridge between Mother Love Bone's theatrical '70s-rock updates and Pearl Jam's hard-rocking seriousness“. Yra labai nuostabių kūrinių, tačiau yra ir visai vidutiniškų. Beje, elektroninis albumo įrašas, kurį turiu, matyt įrašytas iš vinilo, nes girdisi nevalyto vinilo traškesiai. „Hunger Strike“ įrašo metu Eddie Vedder visai neplanuotai įdainavo didžią dalį teksto, nes Chris Cornell sunkiai sekėsi įdainuoti žemas partijas. O dar tada Eddie Vedder tebuvo tik kandidatas būsimai „Pearl Jam“ grupei.
Kūrinys iš albumo - "SayHello 2 Heaven". Liūdna, ilgesinga, lygiai tokia, kokiu tikslu ir įrašytas albumas. Tai viena iš dviejų dainų (kita – „Reach Down“), kurią Chris Cornell parašė iš karto po Andrew Wood mirties (iš karto tuo metu Cornell su „Soundgarden“ iškeliavo į turą po Europą, tad jis savo liūdesį išliejo kūriniais). Labai graži daina.


Eddie Vedder

„Into the Wild“ (2007)

Pirmasis „Pearl Jam“ vokalisto solinis albumas, sukurtas konkrečiai to paties pavadinimo filmui, kurį prodiusavo garsus Holivudo aktorius Sean Penn, senas Eddie Vedder draugas, tad nesunku buvo muzikantą įkalbint sukurti filmo garso takelį. Beje, tik visai neseniai sužinojau, kad Eddie Vedder kūrė garso takelį šitam nuostabiam filmui. O kūryba vyko daugmaž taip: Eddie Vedder gavo pažiūrėti daugmaž suklijuotą filmą ir tada turėjo visišką laisvę kurti muziką. Darbas ėjo sparčiai, įrašai taip pat sparčiai. Praktiškai visą muziką įrašė pats Eddie Vedder, tik dvejose dainose jam padėjo kiti muzikantai. Albumo muzikinis stilius – folk rock. Išties, galima sakyti bardų stiliumi sukurtas albumas, t.y. albumas sudarytas ne iš kūrinių, o iš dainų. Tad muzikaliai nėra už ko užsikabinti, ramiai teka dainų melodijos, skamba tai gitara, tai mandolina, tai dar kiti instrumentai. O tekstai... atitinka filmo turinį. Nuostabus filmas apie amerikiečių keliautoją, atsisakiusį visų savo pinigų ir iškeliavusį į laukinę gamtą, Aliaską, neturėdamas būtinų daiktų ar žinių išgyvenimui laukinėje gamtoje, kitaip tariant, kaip patyrę keliautojai komentuoja: "he had a death wish"/“ Essentially, Chris McCandless committed suicide“.
Kūrinys iš albumo - "HardSun". Turbūt labiausiai vertas kūrinio vardo gabalas. Originaliai sukurtas Gordon Peterson (Indio). Kompoziciškai gražiai įrašytas. Šiame kūrinyje Eddie Vedder padeda du vokalistai: Corin Tucker of Sleater-Kinney.

„Ukulele Songs“ (2011)

Antrasis studijinis „Pearl Jam“ vokalisto Eddie Vedder solinis albumas, kuriame yra 16 trumpučių dainų meilės tematika, iš kurių 11 yra paties Vedder sukurti kūriniai, atliekami paprasčiausia ukulele. Pirmas dalykas, kuris patraukė mano dėmesį šiame albume, - jo viršelis. Fantastiška nuotrauka, fantastiška skulptūra "The Lost Correspondent". Skulptūros autorius - Jason deCaires Taylor, kuris sukūrė daugybę panašių, neįtikėtinų skulptūrų po vandeniu. Grįžtant prie muzikos, allmusic rašo: „Vedder never has been ashamed of his bleeding heart -- it’s something that grounds Pearl Jam even when they’re in full-blast bombast mode -- yet it’s refreshing to have a record where that heart is pushed toward the center, beating fully and proudly on his lightest, sweetest album yet.“ Iš tiesų, paprastos, šiltos, gražios balandės apie meilę, visos labai panašios, tad gal ir gerai, kad albumas gana trumpas – dainos nespėja atsibosti. Beje, kūrinys "Can't Keep" buvo įrašytas su pilna „Pearl Jam“ grupe (išleistas albume „Riot Act“), kūrinį "Tonight You Belong to Me" Vedder atlieka kartu su garsia dainininke Chan Marshall (Cat Power),o paskutinis albumo kūrinys "Dream a Little Dream" yra kone visų džiazmenų repertuaruose.
Kūrinys iš albumo – „Sleepingby Myself". Tipinis albumo kūrinių pavyzdys.

Komentarų nėra: