Didžiosios armijos atsitraukimas iš Maskvos

Praeitą šeštadienį buvo dievų šventės verta diena. 197 metus Lietuvos žemė nematė Jo Didenybės Imperatoriaus Napoleono, bet jo didingi žingsniai mūsų ašarų žemėje atsimenami ir šią dieną. Praeitą savaitgalį Rumšiškėse vyko Didžiosios armijos atsitraukimo iš Maskvos rekonstrukcija. Aš, kaip pilnateisis 129-tojo linijinių pėstininkų pulko fuzilierius dalyvavau šiuos įvykius menančioje šventėje. Kadangi savos muškietos, kaip ir pilnos aprangos, dar neturiu, tai po sniegus laksčiau su savo Nikonu. Fiksavau gyvąją istoriją. Keletu kadrų dalinuosi ir su jumis.










Šaltuko buvo, apie -16. Lyginant su anų laikų, 1812 metų šalčiais, buvo kažkas panašaus. Kai Napoleono armija keliavo per Vilnių, spaudė -26. Sakykim taip, naktį prieš mūsų Rumšiškių rekonstrukciją, buvo panaši temperatūra. Šiaip smagu buvo palakstyti tas kelias valandas šviečiant saulei, spiginant gaiviai vėsai, būnant sotiems ir neužmirštant vis pasišildyt degustavimo įnagiais (pertusinu - gėrimu, geriamu per tūsus). Realiai, kai anuometinis padrikas prancūzų spiečius keliavo per Vilnių, kuriame amžiams atgulė ~20 000 prancūzų, kareiviai ne tik kad buvo šalčio žudomi (normalios aprangos nebuvo pasiruošę), nekalbant apie sužeistuosiu ir ligotuosius, kurie atkrito daug anksčiau: Smolenske, ar net nepriėjus jo. Pagrindinė mirties priežastis - ilgalaikis badas. Pačiam Vilniuj - persivalgymas po ilgalaikio bado.
Žodžiu, iš Maskvos vietoj 100 tūkstančių grįžo 10 tūkstančių.
O mūsų renginys tikrai pavyko. Vėl buvo kavalerijos, nors patrankos negaudė, bet parako dūmų pakako. Žinoma, trūko masės dalyvių. 10kart didesnės pajėgos gerokai įspūdingiau atrodytų. Tiesa, tų žiūrovų buvo vos keletas. Televizininkų buvo LRT atvykus, kurie per panoramą parodė 1'20'' trukmės siužetą. Bet puikus saulėtas oras, gera nuotaika visus minusus panaikino.
Vive l'Emperour!!!