Praėjusį šeštadienį buvom su draugu Andrium nuvažiavę į Alytų. Vyko LUNI paskaita vietiniams klausovams ir žiūrovams. Su Andriumi laisva valia sutikom apšviesti Pietų Lietuvos gyventojus apie optiką. Andrius pudrino smegenis apie lazerius, aš apie dangaus šviesą, vaivorykštes, halus. Žodžiu, tegyvuoja šviesa :)
O viskas pridėjo nuo mano malonios pažinties su vienu tokiu skulptorium iš Alytaus, kuris prisidėjo prie kadaise vykusios parodos ”Langas į šviesą.” Aš jam taipogi padėjau darbuotis ten. Dar gidu dirbau. Žodžiu, gražios parodos apie šviesą proga gera draugystė ir prasidėjo.
O jis dabartės Anglijoj studijuoja, bet Alytui kuruoja LUNI paskaitų rengimą. Tai su manim ir susisiekė per jį prieš Kalėdas. Nu sakau, okey, galiu prisidėt, pakalbinau savo du draugus lazeristus, tai draugas doktorantas sako: nu tu manęs gal neprašyk, reik leisti daktarui pasireikšti. Taigi, pasiėmiau į draugiją daktarą.
Jis pradėjo, apie lazerius pripasakojo visokių baikų. Ir teisybės papasakojo, nebuvo viskas vien juoko forma kalbama. Žodžiu, sklandžiai, kaip ir priklauso daktarui, praėjo. Paskui aš apie dangaus spalvas, apie vaivorykštes ir halus ėmiausi kalbėt. Visai tvarkingai prišnekėjau. Vienoj vietoj rimčiau buvau praradęs klausytojų dėmesį, kai apie šviesos klajones po ledo kristalus pasakojau. Iš tiesų, tokio tvarkingo nuoseklumo šiek tiek trūko. Bet publika liko patenkinta. Net klausimų sulaukėm!!
O žiūrovai labai smagūs buvo. Apie 30 jų susirinko. Daugiausia moksleiviai, jų daugiausia meniškos sielos buvo. Buvo keletas ir suaugusiųjų. Mus svetingai priėmė, svetingai išlydėjo (tiek kad skubėt reikėjo mums). O skubėjau išties į spektaklį Čechovo, paskui dar degustavimas vyko. Žodžiu, ta diena buvo ilgoka - 20 valandų.
Tiek tos mano patirties sėmimosi Dzūkijos sostinėj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą