Didžiosios armijos atsitraukimas iš Maskvos

Praeitą šeštadienį buvo dievų šventės verta diena. 197 metus Lietuvos žemė nematė Jo Didenybės Imperatoriaus Napoleono, bet jo didingi žingsniai mūsų ašarų žemėje atsimenami ir šią dieną. Praeitą savaitgalį Rumšiškėse vyko Didžiosios armijos atsitraukimo iš Maskvos rekonstrukcija. Aš, kaip pilnateisis 129-tojo linijinių pėstininkų pulko fuzilierius dalyvavau šiuos įvykius menančioje šventėje. Kadangi savos muškietos, kaip ir pilnos aprangos, dar neturiu, tai po sniegus laksčiau su savo Nikonu. Fiksavau gyvąją istoriją. Keletu kadrų dalinuosi ir su jumis.










Šaltuko buvo, apie -16. Lyginant su anų laikų, 1812 metų šalčiais, buvo kažkas panašaus. Kai Napoleono armija keliavo per Vilnių, spaudė -26. Sakykim taip, naktį prieš mūsų Rumšiškių rekonstrukciją, buvo panaši temperatūra. Šiaip smagu buvo palakstyti tas kelias valandas šviečiant saulei, spiginant gaiviai vėsai, būnant sotiems ir neužmirštant vis pasišildyt degustavimo įnagiais (pertusinu - gėrimu, geriamu per tūsus). Realiai, kai anuometinis padrikas prancūzų spiečius keliavo per Vilnių, kuriame amžiams atgulė ~20 000 prancūzų, kareiviai ne tik kad buvo šalčio žudomi (normalios aprangos nebuvo pasiruošę), nekalbant apie sužeistuosiu ir ligotuosius, kurie atkrito daug anksčiau: Smolenske, ar net nepriėjus jo. Pagrindinė mirties priežastis - ilgalaikis badas. Pačiam Vilniuj - persivalgymas po ilgalaikio bado.
Žodžiu, iš Maskvos vietoj 100 tūkstančių grįžo 10 tūkstančių.
O mūsų renginys tikrai pavyko. Vėl buvo kavalerijos, nors patrankos negaudė, bet parako dūmų pakako. Žinoma, trūko masės dalyvių. 10kart didesnės pajėgos gerokai įspūdingiau atrodytų. Tiesa, tų žiūrovų buvo vos keletas. Televizininkų buvo LRT atvykus, kurie per panoramą parodė 1'20'' trukmės siužetą. Bet puikus saulėtas oras, gera nuotaika visus minusus panaikino.
Vive l'Emperour!!!

Viščiukai skaičiuojami rudenį, o slaugės žiemą

Kai už lango ūžauja pūga, batai klimpsta sniege, vėl užsukau į blogo pasaulį.
Turiu keletą įdomių temų, kuriom pakalbėt noriu. Na, šiandien apie slauges ir fiziką.
Praeitą savaitę galutinai susitvarkiau su kolegija už praeitą pusmetį, rezultatus pridaviau, dekanatui darbo, rašant skolų lapelius, prikūriau.

Rezultatai nelinksmi. Neišlaikiusių 17,6%. Lyginant su pernai metais (10,2%), situacija prastesnė. O bet tačiau, kaip su savo vade kalbėjom: pernai mes buvom geri, šiemet teisingi.
Pernai buvo iš kur tam gerumui reikštis - iniciatyvesni jaunuoliai buvo. Mat mes tokią sistemą laborus vesdami naudojam: jei padarai darbą, apsirašai, parašai išvadas (ar nusirašai nuo draugų), rašom 7. Tačiau mielai siūlom kalbėtis dėl didesnio pažymio. Pernai darbo turėjom - daugybė buvo norinčių atsakinėti iš temos klausimų, vienas kitas pasinaudodavo tingumo išlyga. Šiemet situacija atvirkščia - vienas kitas atsakinėdavo. O iniciatyvumas visada yra sveikintinas ir mūsų širdys atlaidesnės galutinio pažymio atžvilgiu tokiais atvejais :)
Vieną rimtą strateginę klaidą padariau, sutinku. Kai pirmą paskaitą pasakiau, kad ”lankomumas nebūtinas,” tai, per teorines paskaitas bendraudavau su ketvirtadaliu ar trečdaliu jaunuolių. Bet kuo turiu pasidžiaugti, kad gerokai sklandžiau paskaitos vykdavo. Patirties įgyjama :)
Grafikėly graži tendencija matos - kiekviena kita grupė vis geriau išsilaikydavo egzaminą. Na taip, kai gali pasiklaust laikiusių, ko tikėtis egzamine, žymiai lengviau. Bet čia vėl, informacijos pralaidumas matyt prastas, kad nėra ryškių kokybinių pokyčių. :)
Kas mane šiemet nuvylė, tai vyrukų rezultatai. Nežibėjo jaunikaičiai, oj nežibėjo.
Žodžiu, šį pusmetį moralė mano kiek kritus kolegijos atžvilgiu, bet rezultatai paklūsta Gausui, tai reiškias gerai :D