Trumpai tariant, esu filtrais labai patenkintas. Tikrai šauniai kerta poliarizaciją. Skaitinės vertės nepasakysiu, nes nematavau. Na, bet prie progos būtų įdomu pasimatuoti. Geras vizualinis poliarizatorių kokybės įrodymas yra pademonstruoti jų veikimą turint poliarizuotą šviesą. Tam puikiausiai tinka LCD ekranai. Tad čia trys nuotraukos, poliarizatorių pasukus trim skirtingiems kampams: maksimalus pralaidumas, tarpinė vertė ir minimalus pralaidumas:
Kaip matom, tikrai šauniai atkerta poliarizuotą šviesą. Kodėl LCD ekranai skleidžia poliarizuotą šviesą? Matyt jų veikimą norint aprašyt reikėtų atskiro blogo įrašo, bet trumpai tariant, kiekvienam pikselyje yra įdėti taip vadinami skystieji kristalai, kurie, juos paveikus elektriniu lauku, pradeda daugiau ar mažiau sukti šviesos poliarizaciją. Prieš kristalus ir už jų stovi sukryžiuoti poliarizatoriai, kurie nepraleidžia visiškai šviesos (nepaveikus pikselių elektriniu lauku). Taigi, kristalai iš galo apšviečiami baltos šviesos šaltiniu, šviesa praėjusi pro pirmą poliarizatorių tampa poliarizuota. Tada paveikus skystuosius kristalus elektriniu lauku yra pasukama šviesos poliarizacija ir pro antrąjį poliarizatorių praeina tik statmena kryptimi poliarizuota šviesa.
Kam fotografijoje reikalingi poliarizatoriai? Iš esmės yra du taikymai: atspindžiams nuo paviršių sumažinti ir siekiant sustiprinti kontrastą tarp dangaus ir debesų. Kodėl atspindžiai yra dalinai poliarizuota šviesa? Nepradėsiu elektromagnetinių lygčių išvedinėti, bet priešingos poliarizacijos elektriniai laukai skirtingai reaguoja į paviršių sandūrą. Ir kiekvienai sandūrai tarp paviršių egzistuoja specifinis Briusterio (Brewster) kampas, kuriuo krisdama šviesa į paviršių patiria tik dalinį atspindį - viena poliarizacija yra atspindima normaliai, o kita yra visiškai neatspindima. Ir gana plačioj kampų srityje aplink Brewsterio kampą vienos poliarizacijos šviesa patiria gerokai mažesnius atspindžius nei kita.
Kodėl galima padidinti kontrastą tarp dangaus ir debesų? Čia pasireiškia skirtingos sklaidos ypatumai. Stambių dalelių (kaip vandens lašelių debesyse) sklaidą aprašo Mie teorija, šios dalelės vienodai sklaido skirtingos poliarizacijos šviesą. Visai kas kita su mažomis dalelėmis (oro molekulėmis), kurių sklaida paklūsta Rayleigh (Relėjaus) dėsniams. Šie sako, kad skirtingos poliarizacijos šviesą sklaido nevienodai. Tiesą pasakius tai priklauso nuo stebėjimo kampo. Žiūrint išilgai šviesos šaltinio (tiesiai į Saulę arba į savo šešėlį), sklaida nepriklauso nuo poliarizacijos, tuo tarpu statmenai žiūrint nuo šviesos šaltinio viena poliarizacija sklaidoma gerokai daugiau nei kita.Taigi, panaudojus poliarizatorių galima gerokai susilpninti ateinančios šviesos iš mėlyno dangaus kiekį.
O pabaigai siūlau dar pasižiūrėti poliarizatoriaus ant teleobjektyvo veikimą, vėl naudojant LCD ekraną, tik šį kartą buvusio kambarioko turko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą