Taip. Dabar man sesija. Taip, mokausi fizikos istorijos. Taip, tai velniškai įdomus dalykas, bet negaliu jam skirti labai daug laiko. Tikriausiai įsidėsiu fizikos istoriją į studijuojamų dalykų sąrašą ir kada nors ateity pasigilinsiu labiau. Visgi aš istorijos mėgėjas, bet neprofesionalas :)
Niutono darbai, Galilėjaus filosofijos, Grėjaus atrasta elektra, Bendžamino Franklino (taip taip, JAV Konstitucijos kūrėjo) žaibų aiškinimas, žaibolaidžio pasiūlymas, pagamintas pirmas kondensatorius. Kulono elektrostatiniai bandymai. Jungoo, Frenelio, Doplerio banginės šviesos teorijos kūrimas.
Praeityje mokslą plėtojo ir politikai (Franklinas) ir revoliucionieriai (Lazaras Karno, kurio sūnus taip pat tęsė fizikos tyrimus) ir paprasti žmonės. Tačiau dažnai tai būdavo universiteto profesorių sūnūs, paskaitas pradėję lankyti nuo 8-10 metų. Smagu biografijas paskaityti. Gal kada išsamiau aprašysiu ne kurių mokslininkų gyvenimus. O dabar... Pasakoju tik nuotrupas.
Ar žinote, kad Faradėjus, genialus mokslininkas, eksperimentatorius, išradėjas savarankiškai išsimokslino, todėl neturėdamas matematinių žinių savo darbuose praktiškai nenaudojo formulių?
Ar žinote, kad žymusis elektromagnetizmo lygčių išvedėjas Maksvelas buvo ir geras eksperimentatorius? Kita vertus valiūkiškai tiems laikams teoriniams skaičiavimams rėmėsi ne eksperimentu, o Faradėjaus samprotavimais.
Ar žinot, kad Hercas, elektromagnetinių bangų atradėjas netikėjo, kad jos gali tikti ryšiui (telefonams, radijui...)?
Ar žinot, kad Bekerelis radioaktyvumą aptiko tyrinėdamas, ar ultravioletiniai spinduliai sukelia Rentgeno spinduliuotę, bombarduodami liuminescuojančias medžiagas (viena iš retų liuminescuojančių medžiagų ir buvo urano rūda)?
Ar žinot, kad Plankas, įvedęs kvantus (fotonus), pats netikėjo, kad jie gali egzistuoti?
Ar žinot, kad Einšteinas Nobelio premiją gavo ne už reliatyvumą, o už fotoefektą?
Ar žinot, kad Tomsonai (tėvas ir sūnus) gavo Nobelio premijas? Tėvas už elektrono kaip dalelės atradimą. Sūnus už elektrono kaip bangos atradimą.
Ar žinot, kad Pauli pastebėjęs platų beta skilimo elektronų energijos spektrą, pusiau juokais konferencijoje užsiminė, kad gali būti tai nauja nežinoma dalelė neutronas. Fermi ant juokų jį pavadino neutrinu (neutroniuku, dėl jo itin mažos masės). Pats Pauli patikėjo, kad šis pokštas gali būti tiesa tik po dviejų metų.
Įdomi ta istorija. Kad ir atominė bomba - kodėl JAV ją kūrė? Nes manė, kad Vokietija ją kuria. Tačiau vokietijos mokslininkas Heizenbergas atkalbėjo Hitlerio vyriausybę nutraukti tyrimus, tipo neįmanoma sukurti jos. O amerikonai, kiaulės, ne tik sukūrė bombą, bet nepaisant visų mokslininkų protestų ir išbandė ją Japonijoje.
13 komentarų:
Tomsonai tobulai pasinaudojo elektronu :) Šeimyninins elektroninis verslas, ar kaip :)
Fizikos istorija tikrai įdomi, įdomūs žmonės ją kūrė.
Iš tikrųjų mokslo istorija labai įdomus dalykas, iš jos galima pasimokyti, nors ir šiaip pakankamai įdomu. Girdėjau, kai kurie mokslininkai gana iš aukšto į ją žiūri - ir be reikalo.
Tik gaila Lietuvoje mažokai jai skiriama dėmesio. Ir su profesionaliais mokslo istorikais prastokai. O kas pas jus dėsto mokslo istoriją?
Mes Vilniaus Universitete turime Fizikos Istorijos paskaitas, taigi kitų dalykų, kaip medicina, geografija, biologija ir t.t. nekabinam. Ją dėsto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docentas Dr. L. M. Balevičius. Jo dėstymu esu visiškai patenkintas. Tikrai įdomiai pasakoja istoriją, užsimena apie įvairias subtilybes, mane tikrai sudomino jo dėstomas dalykas. Ypač patiko paskaita, kai jis mus nusivedė į FIzikos muziejų. Ten yra įspūdingų eksponatų, apie kuriuos jis išsamiai papasakojo. Kažkur archyve turėtų būti mano straipsniukas apie FIzikos muziejų - kelios nuotraukos.
Aišku, yra Lietuvoje mokslininkų, kurie išmano savo mokslo srities istoriją. Antai VPU fizikos istoriją dėsto Romualdas Karazija, jis yra išleidęs ir vadovėlį "Fizikos istorija"; Internete mačiau Viliaus Stakėno iš VU matematikos istorijos paskaitas. O kalbant apie profesionalius mokslo istorikus, tai jie labai pagelbėtų aiškinantis visokius istorinius niuansus: pvz., keblumai tekstuose ir terminijoje, ypač senoviniuose tekstuose, ar nesupaprastintos istorinės atradimų aplinkybės, kurios būna turtingesnės negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio (idėjų tęstinumas, įtakos ir t.t.), pavyzdžiui, kad ir Galilėjaus atveju.
O kur yra VU Fizikos muziejus? Ir ar ten visi gali lankytis?
Beje, pats po truputį rašinėju tokį tinklaraštį Mokslo filosofija ir mokslo istorija", na ten daugiau toks mokslo filosofijai skirtas, bet kartais ir parašysiu ir apie mokslo istoriją. Dar ten yraForumas, kur mokslo istorijos skyriuje galim kada šnektelėti apie istorinius dalykus. Nors mažai galima ten tikėtis, kad kas parašys; kažkada ten apie Erathosteną ir Euklido vertimą pakalbėjome. O svetainės pradžioje planavau sudėti nuorodas į filosofinius ir istorinius tekstus, bet nebuvo laiko dar visko sutvarkyti.
Na... Kalbant apie patį Karaziją, tai mes jo tą patį vadovėlį ir skaitom egzaminui - pagrindinė literatūra. Žinoma, yra nemažai išsamių užsienietiškų knygų apie mokslininkų gyvenimus, tačiau negi paprastiems studentams to reikia?
O Fizikos muziejus yra pas mus fizikos fakultete 4 aukšte, Saulėtekyje. Šiaip realiai priima besidominčius ir nemokamai papasakos įdomybes, iš idėjos :) Bet vėlgi, geriau laiką susitarti su pačiu M. Balevičiumi :)
Turbūt pats geriausias būdas susipažinti su fizikos istorija (ar kito mokslo) yra skaityti originalius darbus. Bandant tą padaryti paaiškėtų, jog tai yra sunkus užsiėmimas ir atskleidžiantis žymiai daugiau, nei trumpa apžvalga rezultatų, kurie interpretuoti kitų mokslininkų.
Sveiks, Justai,
Aš manau, kad tokiose šalyse, kur buvo padaryta dauguma atradimų, pvz, Didžiojoje Britanijoje, ten visomis epochomis mokslas buvo geriausiai išvystytas, mokslo istorija yra neatsiejamas dalykas nuo šiandieninių studijų. Profesoriai remiasi buvusių mokslininkų atliktais darbais. Pažiūrėkite, kaip yra didžiuojamasi čia, Lietuvoje, kai koks nors lietuviškas dalykas yra kur nors paminimas. O ten tiesiog susiklostė taip, kad dauguma svarbiausių mokslo įvykių ten ir buvo. Tai yra neatsiejama. Todėl ir savaime aišku. Na, tikiuosi supratote :D
O Rentgenas iki pat mirties netikėjo savo atrastų spindulių prigimtimi.
Šiaip kartais atrodo, kad fizika solidus mokslas, o kartais, kad viskas ant (atleiskite) snarglių laikosi :)
@Aditronas
Skaityti mokslo istorijos originalius darbus yra naudinga, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama - retas turėtų tiek laiko. Mat kad suprastum, ypač senesnius darbus, reikia suprasti specifinį mokslinį žargoną, taip pat kokie moksliniai ginčai tuo metu vyko ir t.t. O tam reiks skaityti komentarus tų mokslo istorikų, kurie visą savo gyvenimą pašventę vienam ar kitam veikalui ir kurie laisvai žino kalbą , kuria parašytas originalas. Aišku, lengviau su pastarojo meto mokslo istorija, bet ir čia ne viskas taip paprasta: reikia suprasti darbų parašymo aplinkybes, o tam reikia ir to meto kitais darbais pasidomėti ir t.t.
@martynas
Nesupratau, kuo netikėjo Rentgenas iki pat mirties? ką jis sakė apie tą "prigimtį"? Šiaip tai tuo metu po tų spindulių atradimo buvo nustatytos kai kurios Rentgeno spindulių savybės, spekuliacijų visokių buvo, bet tik vėliau buvo giliau išsiaiškinta, kas taip per dalykas.
Kaip ten bebūtų su Rentgeno istorija, vargiai ką tai daug bendro turi su fizikos pagrindais. Juk taip dažnai būna: atrandamas koks dalykas, eksperimentiškai tiriamos savybės, o dėl "prigimties" galima ir vėliau pasiaiškinti. Nežinodami pradžioje visi daug ką gali prispekuliuoti :)
@Edmundas
Sutinku, jog tokia veikla reikalauja daug laiko. Nevisai sutinku dėl priežasčių. Pavyzdžiui, galima pasiimti kurį nors Galileo darbą (kurie yra išversti į anglų kalbą) ir jį studijuoti. Tam atlikti nereikia skaityti mokslo istorikų darbus ar kitų to meto laikmečio mokslininkų darbus. Man atrodo geras straipsnis (ar monografija) skiriasi tuo, jog jis vienas duos daug medžiagos apmąstymams. Esu tai daręs (skaitęs Galileo prieinamus straipsnius ir klausęs mokslo istorijos kursą), todėl žinau jog bent jau man asmeniškai buvo naudingiau skaityti senus straipsnius.
Ka ten Rentgenas galvojo apie tuos spindulius as nelabai pamenu.
Deja, prasto zinios apie Rentgeno spindulius ir ju poveiki sveikatai, kai kam kainavo net gyvybe del perdozavimo.
Kas zino, gal mobiliakai ar nanotechnologijos su laiku nepasirodys esa ne ka geresni nei tarkim rukymas.
Seni straipsniai gali tureti ir tiesiogines mokslines vertes. Siuo metu placiai nagrinejama metamedziagu kryptis buvo aptarta teoretiku mazdaug pries 40 metu.
Kas seniau buvo tik popieriuje, siandien issivysciusiu technologiju pagalba tampa realybe.
Rašyti komentarą