2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis

Fluorozė ir fluoruotas vanduo

Diplominis jau priduotas, tad yra nemažai laiko daryti tai, kas patinka, arba tai, kam nebuvo laiko per sesiją. Taigi, skaitau sau dienomis ar vakarais. Ir tai ką priskaičiau noriu pasidalinti su Jumis. Visa informacija paimta iš Scientific American lietuviško leidimo Nr. 6 (2008 03)

Visų pirma, aš pirmą kartą sužinojau, kad Amerikoje vandentiekis yra prisotintas flluoro. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras vandens fluoravimą priskyrė prie 10 didžiausių XX a. sveikatos apsaugos pasiekimų, greta skiepijimo ir šeimos planavimo. Ir ką sau manote, 60% Amerikos gyventojų geria fluoruotą vandenį. Šiaip fluoras pats labai naudingas - jis yra puiki prevencinė priemonė prieš kariesą. Tačiau, per didelis fluoro kiekis skatina kitą ligą - fluorozę. Mažiems vaikams, vartojantiems daug fluoro pakinta dantų vystymasis. Dantims išdygus emalis gali būti pakitusios spalvos arba deformavęsis.
Taigi, kodėl fluoras padeda išvengti karieso, bet sukelia fluorozę? Panagrinėkim, kaip fluoras veikia dantis. Fluoro poveikis paremtas stipria fluoro jonų trauka prie kalcio turinčių audinių. Daugiau nei 99% suvartojamo fluoro, kuris nėra pašalinamas iš organizmo, atsiduria kauluose ir dantyse. Dantų gedimą šis elementas stabdo dviem būdais. Visų pirma, fluoras, kuris ėda emalį (baltą kietą išorinį dantų sluoksnį) įsitvirtina kristalinėse hidroksilapatito, pagrindinio mineralinio dantų ir kaulų komponento, struktūrose. Šio emalio molekulėse fluoro jonai pakeičia kai kurias hidroksilo grupes. Dantys dėl to tampa atsparesni emalį tirpdančiai rūgščiai, kurią išskiria maisto likučiais mintančios burnos bakterijos. Kitas poveikis pasireiškia tuo, kad dantų paviršiuje esantis fluoras skatina kalcio ir fosfato nusėdimą ir taip padeda atkurti suirusius emalio kristalus.
Tačiau didelio fluoro kiekio poveikis mažiems vaikams, kurių nuolatiniai dantys dar vystosi ir nėra įšdygę, yra visiškai kitoks. Ankstyvuoju dantų formavimosi laikotarpiu svarbiausi baltymai vadinami amelogeniniais. Jie reguliuoja hidroksilapatito kristalų formavimąsi. Formuojantis kristalinei matricai amelogeninai suyra ir yra pašalinami iš augančio emalio sluoksnio. Tačiau vaikams vartojantiems daug fluoro, kuris per virškinimo traktą ir kraujotaką pasiekia besivystančiius dantis, biocheminiai signalai suklaidinami ir baltymai lieka ilgiau nei reikia. Dėl to kristalinėje emalio struktūroje atsiranda tarpų. Išdygęs fluorozės paveiktas dantis dažniausiai būna netolygios spalvos, turi šviesesnių ir tamsesnių dėmių. Šį įspūdį sukuria porėtame emalyje lūžtanti šviesą.

Taigi, kiekviena lazda turi du galus. Fluoro reikia, kad apsaugotume savo dantis, bet per didelis kiekis jau kenkia. Prie ko čia tas fluoruotas vanduo? Ogi prie to, kad geriamojo vandens visai nereikėtų fluoruoti (tikiuosi Lietuvoje geriam nefluoruotą vandenį), nes mes fluoro gauname daug iš maisto medžiagų bei laikydamiesi burnos higienos normų.
Dnatys lieka dantimis. Tai tiesiog sukuria prastą vizualinį vaizdą. Tačiau fluoras veikia ir kaulus! (atsimenat?, 99% fluoro nusėda dantyse ir kauluose). Kaip žinoma, dideli fluoro kiekiai skatina kaulus sudarančių osteoblastų ląstelių dalijimąsi. Tai mokslininkams kelia nerimą, kad dėl šios cheminės medžiagos gali rastis piktybinių navikų! Taip pat fluoras keičia kristalinę kaulų struktūrą ir tikriausiai padidina kaulų lūžių tikimybę.

Tai tiek šiam kartui stomatologinių paskaitų su chemijos ir fizikos (optikos) elementais :) Situacija neaiški. Realiai trūksta daugiau duomenų, kad JAV imtųsi veiksmų, nes ”kai trūksta žinių - verda ginčai”

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Sveiki. Esu odontologe ir maciau baisiu dantu fluorozes atveju, tad pritariu, jog vandentiekio vandens fluoruoti nereikia. O ka bekalbet apie kaulu trapuma..
Yra suskaiciuotos normos, tad manau JAV nefluoruoja virs normos (o.5 mg/ l). Suzinokite, kokios ten normos.

Lietuvoje deja greziniu vanduo savaime virsija normas Vakaru Lietuvoje, tad reikalingas nufluorinimas,. Klaipedos vandenvieteje nuo 2010 oradetas nufluorinimas

Kotryna rašė...

Fluoras taip pat ne draugas skydliaukei! Pati gyvenau iki univero pajurio regione, dantys balti, bet neseniai islindo hipotiroze. Mary J. Shomon knygoj "Living well with hypthyroidism" yra skyrelis apie fluoruota vandeni. Idomu pasidare, gal kas zino, ar Vilniuje vanduo fluoruotas? Jei taip, ar buitiniai vandens filtrai isvalo vandeni nuo fluoro ir chloro (t.p. skydliaukes priesas)?

Justinas rašė...

Na taip... Vakarų Lietuvoje pradėtas vandens nufluorinimas, nes pajūry vanduo visada daugiau fluoro prisotintas. Nufluorinimo procedūra tokia gan sudėtinga, tad ilgai užtruko, kol ir Lietuva ėmėsi šių veiksmų.
Kiek aš žinau, tai Lietuvoje dirbtinai vanduo nėra sotinamas fluoru, o paprasti buitiniai vandens filtrai nėra skirti susemti fluorą iš vandens. Jais atliekamas vandens minkštinimas ar nugeležinimas, vykdant jonų mainų reakcijas. Tuo tarpu fluoro lieka, kiek buvę.
O normos tarptautinės tokios: maksimaliai leistinas fluoro kiekis vandenyje - 1,5 mg/l. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje fluoro kiekis natūraliame vandenyje siekia daugmaž 2-3 mg/l.