2008 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis

Saulės halai

Pastaruoju metu mūsų blogas apmiręs. Tačiau tai nestebina - mes mokomės. O tai būna dažniau nei galėtuėte patikėti. Taip, man pats sesijos įkarštis - rytoj laikau paskutinį egzaminą, diplominio gynimas ne už kalnų. O šiandien jau galėčiau pasakyti, kad užbaigiau galutinai diplominį (gavau šiokį tokį vadovo palaiminimą). Taigi, gyvenimas netrukus vėl grįš į mano dienotvarkę.
O dabar, užuot ruošęsis Lazerių Fizikos egzaminui (beje, jis man bus pas mano darbo vadovą), užsimaniau pakalbėti apie Atmosferos optiką. Nes tai taip gražu :)
Pakalbėsiu apie tai, apie ką jau seniai norėjau išsipasakoti blogo pasaulyje. Tai Saulės halai - Saulės spindulių įvairūs lūžiai plunksniniuose debesyse. Šiuo atmosferos optikos fanatizmu užsikrėčiau iš savo darbo vadovo (kažkaip labai jis susijęs su šiuo įrašu :)). Na, argi nepavadinsi fanatizmu, kiekvieną saulėtą dieną ieškojimo įpatingų atmosferos reiškinių. Galbūt keistai skambės, bet:
AŠ, STUDIJUODAMAS FIZIKĄ, DAŽNIAU PRADĖJAU ŽVALGYTIS Į DANGŲ
Taigi, pakalbėkime apie Saulės halus. Kas tai yra?

Tai liaudiškai tariant, šviesos žiedas aplink Saulę. Jis susidaro Saulės spinduliams lūžtant plunksniniuose debesyse. Šie, esantys apie 10 km aukštyje, yra ne kas kita kaip ledo kristalai. Kaip žinia, grupių teorija žino daugybę kristalų rūšių. Taigi, ir reikšinių susijusių su spindulių lūžiu juose yra daug. Šis žiedas yra vadinamas 22 laipsnių Saulės halu. Jis susidaro spinduliams einant per šešiakampės prizmės šonines sieneles, esančias viena priešais kitą, pasvirusios 60 laipsnių kampu viena kitos atžvilgiu. Kaip žinote, Saulės spindulių spektras sudarytas iš daugybės dažnių bangų. Tad kiekvienas dažnis savaip lūžta kristaluose (dėl šviesos dispersijos susidaro vaivorykštės). Dėl tos pačios priežasties Saulės halas taip pat yra sudarytas iš daugybės spalvų.
Kad tai nėra išskirtinis Saulės reiškinys gali iliustruoti ši nuotrauka:

Kitaip tariant, bet kuris ryškus šviesos šaltinis (ar tai būtų Saulė, Mėnulis ar Venera!!) gali sukurti grožį mūsų danguje. Kodėl Mėnulio halas yra baltas, o ne spalvotas? Mėnulis yra pakankamai didelis šviesos šaltinis, taigi ateinantys spinduliai nors ir patiria dispersiją, bet susilieja vieni su kitais, susimaišo ir sukuria baltą šviesą (grubiai tariant nuo vieno Mėnulio taško ateinanti raudona šviesa susimaišo su įvairiomis bangomis, ateinančiomis nuo kitų Mėnulio taškų).
Kaip dažnai šie reiškiniai matomi? Dažnai. Labai dažnai. Pagal statistiką galbūt dvi dienas per savaitę Lietuvoje pamatysit :) Žinoma, tokie ryškūs žiedai nebūna dažni svečiai, bet jų nuotrupas aš stebiu beveik kiekvieną saulėtą dieną (bent kas antrą tai tikrai :))
Šie saulės halai matomi visame pasaulyje! Žinoma, kuo labiau keliausime į Šiaurę, tuo daugiau įpatingų šviesos reiškinių pamatysime (Šiaurės pašvaistė, sidabriškieji debesys...). Tad Saulės halas Kuboje mane labai pradžiugino:

22 laipsnių halas yra labai dažnas svečias mūsų danguje. Taip pat gana dažnai galime matyti Saulės šunis (kai Saulė yra ties horizontu). Tai šviesos dėmės, horizontalioje plokštumoje, nutysusios horizontalioje ašyje 22 laipsnių kampu:

Jie susidaro Saulės spinduliams lūžtant per šešiakampių prizmių šonines sieneles, pasvirusias 60 laipsnių kampu viena kitos atžvilgiu (analogiškai Saulės halui), tačiau šiuo atveju prizmės galai (šešiakampai) yra kygiagretūs horizontui.
Ypatingom dienom galima pamatyti dar daugiau reiškinių:

Čia pačiame halo viršuje matome papildomą kepurėlę - viršutinę tangentinę arką. Ji lūžta tose pačiose šešiakampėse prizmėse, gulinčiose horizontalioje plokštumoje (sienelės statmenos horizontui) bei prizmėms besusukant apie savo sukimosi ašis. Trumpiau tariant: Kai ši prizmė griežtai gulės horizonte, susidarys Saulės halas, bet kai jos pozicija kiek varijuos, ji bus pakrypusi horizontalios ašies atžvilgiu, matysime dar ir tangentinę arką. Beje, galima įžiūrėti, kad šioje nuotraukoje tangentinė arka susijungia su pačiu halu.
Taip pat nuotraukoje matome ir Saulės šunis (parahelį) - jie yra horizontalioje linijoje, prie pat halo, atsilenkę kiek didesniu kampu nei halas ir užlinksta į viršų.

Visas nuotraukas dariau pats. Jos prastokos kokybės - galite pastebėti daug tamsių taškų nuotraukoje. Tai ne kas kita, kaip dulkės ant CCD matricos.
Taigi, grožėkitės dangumi, nes jis mūsuose yra NUOSTABUS!!!

13 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Tokią medžiagą reikia dėti į vikipipediją.

Augustė rašė...

O tai tau, nemaniau kad fizika tokia graži gali būti.:)
P.S. labas

Justinas rašė...

O ką manei apie fiziką? Kad tai vien formulės, sena aparatūra, generatorių ūžesys?
Turiu pripažinti, kad visa tai, ką išvardijau yra fizikos mokslo dalis. Galbūt tai ir sudaro 90% fizikos mokslo, tačiau bet kuriuo atveju, fizikos dėsniai aprašo tiesiog mūsų gyvenimą, pasaluį. O mūsų gyvenimas TIKRAI YRA NUOSTABUS.
P.S. Labas, sveika užklydus

Augustė rašė...

Kaip sako mūsų mokytoja apie fiziką(ir visos kitos mokytojos apie savo dalykus :D): Fizika - visų mokslų pagrindas. Šiaip nieko neturiu aš prieš fiziką, o astronomijos temas fizikos vadovėlyje dievinu (kaip ir naktinius pasisėdėjimus ant palangės), ir fizikinius bandymus su vaivorykštėm, žvakėm ir elektros laidžiukais mėgstu.:D Bet, yra bet. Tos formulės, dėsniai ir įvairūs apratai man galvos skausmą varo. Čia turbūt dėl to, kad graužiam sausą mokyklinį kursą...:)

Justinas rašė...

Na... Įstojus į universitetą formulių tikrai nesumažėja :) O aparatų gerokai padaugėja. :)
Kita vertus, universitete gerokai daugiau gauni pajusti fiziką realiai. Gerokai daugiau p raktinių užsiėmimų, vaizdinės medžiagos (aišku, užsieny daugiau per paskaitas rodo). O pačiam laboratorinius labai naudinga padaryti, nes tada geriau įsisavini teorinę medžiagą. Lengviau suprasti, kam reik tų formulių :)

O pati matau baidaisi to, kas dvelkia teorija ir to, kas dulkėta :)

Augustė rašė...

Taigi, viliuos kad neprireiks man universitete fizikos, kad užteks ir to B lygio sekančius 2 metus, ir nereikės man kamuotis su teorija, kurios aš tikrai baidaus. Nors ką ten gali žinot, kai užsimanysiu kokia astronome(-naute) būti...:), o dulkių nebijau, bet man geriau į dangų žvalgytis, negu su prietaisais dirbt. taigi, o aš dar ir nuotraukas pagirt norėjau! ir šiaip, fainas, berniukai, jūsų blog'as. Beveik kaip mokslinis žurnalas. Taip kad sveiki sulaukę naujų skaitytojų ;)

Justinas rašė...

Na, dėkui dėkui už vertinimus. Malonu, kai skaitytojų ratas nemažėja, o dar daugiau - didėja

Martynas rašė...

Labai malonu turėti tokią aktyvią skaitytoją :) Džiugu, kad esam pastebėti ir įdomūs.

Dėl fizikos nuobodumo: na čia kaip kulinarijoje galima pagaminti viską skaniai, galima viską sugadinti. Tas pats ir su fizika. Manau nemažai praradama mokykloje dėl to, kad dėstoma apie fiziką, kuri rodos visai neaktuali: švytuoklės, dujos kažkokios ir pan. O juk tie dėsniai veikia aplink mus, kartais iš pažiūros neatpažįstamais pavidalais. Va apie spalvas pradėjau skaityti, tai atsižavėti negalėjau. Nors ten fizika man visa jau kaip ir žinoma.

Augustė rašė...

Aš nesakiau kad fizika nuobodi! Ar sakiau?:D Tik... na, suprantat, vieniem fizika - kitiem biologija, vieniem generatoriai - kitiem orangutanai...:)

Anonimiškas rašė...

Radau daugiau nuotraukų su šiuo reiškiniu:

http://picasaweb.google.hu/extekergo/NapFenyKep#5431110636624518034

ir aš tai nufotografavau dar nesuprasdamas kas tai:

http://picasaweb.google.com/rytumb/IvairiosAllSorts#5300059265252393938

Ačiū už pasakojimą.

Anonimiškas rašė...

Oho, koks autoriaus tekstas populiarus :) Po vakarykščio halo pilna spaudoj šio teksto citatų ir aišku be jokių autorysčiu... (dienos leidinių grupė ypač pasižymi)

Justinas rašė...

Dėkui anonimui apie citavimo pastebėjimą plačiojoje žiniasklaidoje..
Matyt blogų autoriai neverti būti paminėti cituojant tekstą :)

Justinas rašė...

Atgarsiai apie autorinio teksto kopijavimą mūsų bloge:
http://fiziku.blogspot.com/2011/08/blogai-ziniasklaidos-akyse.html