Nebuvau savaitėlę Lietuvoje, buvau atkirstas nuo tiesioginių informacijos šaltinių: interneto ir televizijos. Tačiau tai nesutrukdė sužinoti, kad lietuviai nugalėjo argentiniečius bei tai, kad Pietų Osetijoje prasidėjo karas. Gruzija įsiveržė į Pietų Osetiją, kurią buvo užplūdę rusų "taikdariai". Paskubėjo gruzinų prezidentas Saakashvili. Būna dienų lyg tyčia :)
Iš tiesų, nepatinka man šiuolaikiniai karai (nekenčiu 20-21 amžių karais), tačiau žaviuosi, gėriuosi senoviniais karais (iki WW1), ypač Napoleonmečiu. Tačiau visada dabartiniai konfliktai sudomina, priverčia suklusti, pažvelgti, kas dedasi pasaulinėje politikoje, kodėl prieinama prie aršiausių diplomatinių santykių ir kaip sekasi juos sušvelninti. Ypač įdomi karo eiga - kaip toli nužengusios priešų armijos, kiek aukų pareikalavo kiekviena karo diena. O šiame visuotinai prieinamos informacijos pasaulyje susirinkti informaciją įmanoma. Sunkiausia surasti objektyvią informaciją. Mane labai sužavėjo wikipedia. Tenorėjau užeiti pažiūrėti, kas ten parašinėta apie karą, bet velniškai nustebau pamatęs, kaip mitriai rašomas enciklopedinis straipsnis apie šių dienų karą. Šiuo metu, kai rašau, jau yra surinkta 135 kB informacijos. Pasinaudota 264 šaltiniais, daugiausia naujienų tarnybomis. Ir visa tai tik apie 4 karo dienas. Kita vertus čia susiduriama su objektyvumu: diskusijų apie straipsnį puslapyje pateiktos abejonės bent 120 faktų. Straipsnio redaktoriai atvirai masto šio straipsnio kategoriją iš pusiau apsaugoto pakeisti į visiškai apsaugotą - palikti galimybę redaguoti tik tam tikram žmonių ratui. Informaciją teikti galėtų visi, bet ją įkeltų tik tie išrinktieji redaktoriai. Bet kuriuo atveju tai puikiausia informacija man, besidominčiam Kaukazo įvykiais, bet nenorinčiam skaityti dešimčių įvairių žurnalistų nuomonių.
Yra ir šviesioji karo pudė - pirmą kartą gana rimtai išstudijuosiu Kaukazo geografiją. Čia gelbsti vėl wikipedia, patalpinusi 1994 Kaukazo žemėlapio versiją.
Karai ateina nelauktai bei praeidamas palieka tik ašaras ir skausmą, milijardinius nuostolius regiono ūkiui, ekonomikai, sunaikina istorines vertybes, atbaido turistų bei investuotojų srautus. Tad su įdomumu stebėsiu įvykius viename iš keturių pastarojo dešimtmečio karščiausių regionų (kiti trys - Izraelis, Afganistanas ir Irakas), laukdamas kuo greitesnės šio karo pabaigos. Lygiai kaip ir per praeitą karą Libane, kai praeitą vasarą Izraelio armija veržėsi į Libaną, rinksiu laikraščių medžiagą apie šį konfliktą. Nes tai dabarties istorija.
Nutylėdamas karo kančias, gyventojų skausmą, šeimų tragedijas, keikdamas nebeįdomius šiuolaikinius karus, besiremiančius technika, prieš kurią nublanksta paprasto kareivio jėga, energija, moralė, žavėsiuosi senovės karų strategais (Aleksandru, Cezariu, Napaliu), nuostabiais kariniais manevrais, pasakiškomis apgultimis, herojiškomis pergalėmis. Žavėsiuosi tais 5% karo grožio, nes kiti 95% grožio - tai tik skausmas, aimanos ir neviltis.
4 komentarai:
O ką manai apie Lietuvių protestą prie Rusijos ambasados? Vieni sako, kad dėl šio protesto gali rusų nemalonė ant mūsų krist, bet aš tai didžiuojuos mūsiškiais. Kiek žinau tai be mūsų protestavo tik Lenkija ir Latvija (žinios gali būt klaidingos arba pasenusios, nes per daug intensyviai neseku įvykių), tai čia tos kurioms nuoskauda dėl rusų laikų, matyt dar labiausiai graužia.
Jei tik nebijotų Rusų, tai manau protestuotų didžioji dalis Europos, o dabar ką JT tegali pasiūlyti, tai "nesimuškit - pasikalbėkit"...
P.S. te jum, ateities vaikai, Rusija ir Gruzija pradėjo dar vieną, papildomą, istorijos vadovėlį.:D
P.P.S. nelinksma.
Na matai... Protestai lieka protestais. Jie realios pagalbos nesuteikia, tik moralinį palaikymą išreiškia. Postsovietinės valstybės žino, ką reiškia rusų globa, tai ir dalinai protestuoja. Didžiosios valstybės laikosi savų istorinių pozicijų - neutraliteto arba stengiasi išvengti bereikalingų savų lėšų ir karuomenės eikvojimo.
O ateities vaikai netikiu, kad mokysis šį laikotarpį. Nebent mes atsidurtume vėl rusų globoje, tada ir Kaukazo problemai valstybės mastu būtų aktuali. Kadangi dabar laikomės proamerikietiškos politikos - Kaukazo klausimai mūsų nekliudo. Kita vertus ne mokykloje sužinojau apie Folklando salų karą ar Izraelio-Egipto karus bei 1982-1984 krizę Lenkijoje.
O jei truputi pafantazuojant, kai pagalvoji, tai didžiųjų šalių kišimasis į Rusijos reikalus galėjo išaukti ir trečiajį pasaulinį... Brr... Na, bet aš niekada per daug nemėgau istorijos, tai ir neįsijausiu į fantazavimus visokius.:) Ir aš visvien džiaugiuos, kad bent jau kažkas netylėjo ir nors morališkai pasipriešino toms žudynėms.:)
Tiesa, tas karas lyg ir užsibaigė, ir palyginus su tuo, ką mokomės per istorijos pamokas, tai čia "lengvas pasispardymas", kuris galbūt bus aprašytas kokios nors temos pabaigoje, kaip papildomas šaltinis su nekalta antrašte "Kvirčai dėl teritorijų":)
Na, dabar turbūt greitu metu visi užmirš tą karą, nes "jis baigės, tai dabar galim visa širdim atsiduot sirgimui už lietuvių krepšinį".
Neverta taip greitai džiaugtis karo pabaiga. Jei rusai nutraukia operaciją, tai nereiškia, kad karas pasibaigė. Miestų bombardavimas tęsiasi, Abchazija žygiuoja. Dar bus matyti kaip ten bus.
Rašyti komentarą