Alinos Orlovos koncertas

Vakar buvo nemažai įvykių. Galbūt dėl to ir rašau apie vakarykštį Orlovos koncertą tik šiandien. Šiandieninis šeštadienis ganėtinai produktyvus buvo. Nuotaikos normalizavosi, parkeliavau gimtan kaiman, su straipsniais padirbėta, paskaitoms ruoštasi, netgi pianinui stygą primą sykį gyvenime įdėjau. Sunkus reikalas, dėl klaidų skaičiaus gana ilgai užtrukau. Taigi, po dienos veiklos galima prisiminti ir vakaryktes nuotaikas iš koncerto.
Vakarykštė diena labai paprasta buvo. Iki pavakario laboratorijoj eksperimentavom, tadu nukeliavau pas draugę apžiūrėti jos pianino įsigyto, kiek laiko turėjau, skyriau pianino derinimui ir iš draugės tiesiai pas Orlovą (čia ne apie lazeristą :)). Na, kiek pavėlavau, bet ar dešim minučių anksčiau ar vėliau būčiau patekęs, vis tiek doros vietos nebūčiau radęs. Tiek, kad pačios koncerto pradžios nemačiau. Nuostabi koncertinė aplinka (Jonų bažnyčia) ir nemokamas koncertas padarė savo įtaką - žmonių buvo pilna bažnyčia, lyg per išskirtinį šventadienį. Turiu pripažinti, kad netobuloj vietoj stovėjau, bažnyčios šone - o ten kaip žinia gana ryškiai jaučiasi garso išplitimas (didelėje patalpoje turėsim ryškų aidą), iš scenos mačiau tik pačią Orlovą ir čirpiantį smuikiorių, bet bendrą koncerto nuotaiką tikrai pajutau.
Ačiū tau, Alina, už nuostabų koncertą nuostabioje aplinkoje. Tikiu, kad jai pačiai su muzikantais turėjo būt velniškai gera koncertuoti tokioje neįprastoje aplinkoje. Gal būt dėl neįpratimo prie tokio didžiulio aido jautėsi klaidų. Na, ritmas daugiau mažiau buvo tvarkingas (pasikartosiu, stovėjau šone, taigi iki manęs Orlovos balsas ir būgnų ritmas eiadvo skirtingą laiko tarpą), bet tikrai galėdavai girdėti, kaip Alina netaikliai dainuodavo viršutines natas. Tai jausdavosi dažniausiai pačiose kūrinių pradžiose. Taip pat turiu pastebėti, kad kai ji dainuodavo paprastu balsu (ne tuo savo specifiniu aukštuoju), girdėjosi šniokštimas. Labai norėdamas, galėčiau tai nurašyti į mikrofonų ar aparatūros šposus, bet visgi galbūt bent šį sykį to nedarysiu. Įdomu būt pasiklausyti jos visiškai gyvo balso. Gali būti, kad ji tiesiog nemoka švariai dainuoti žemajame registre. Įdomu.
Taigi, turiu pripažinti, kad šį koncertą užskaitau ir atsiminsiu jį gana ilgai. Ačiū teisininkams, kad suorganizavo Aliną Jonuose (na, atsarginis jų variantas - Skylė ir būt buvus nieko). Ačiū draugei Justinai, kad ji mane informavo apie šį koncertą. Ačiū rėmėjams, kad Alinos muzika šį sykį buvo nemokama. Dėl didžiulės klausytojų armijos reikia pripažinti, kad visgi ji šiuo metu Lietuvoje yra ryški žvaigždė.