Ruduo. Tamsus, žvarbus ir vienišas penktaidenio vakaras. Laikas, kai gali pabėgęs nuo rutinos pamąstyti, būdamas vienas vienintelis su savimi. Mokslai, darbai tave įsuka į nuolatinį judėjimą tolyn. Kur? Niekas to nežino. Tačiau ši veikla taip užburia, kad mažai gali laiko skirti savo mintims, svajonėms, pastebėjimams, savojo vidaus pažinimui. Vieta svarbi. Juk žmogus būna sau atviras tada, kai gali leisti sau būti savimi. Laikas taip pat svarbus. Aplinka pati svarbiausia.
Liūdna
Liūdna dėl rudenio? Matyt tai nėra esminis dalykas, verčiantis jaustis taip, kad viskas lieki abejingas. Galima sakyti apatiškas. Liūdesys sklinda iš giliau. Draugai.... Taip, gerai būtų tokių turėti. Šiai dienai galiu pasakyti, kad nežinau ar turiu draugų. Kolegų, pažįstamų, kaimynų, bedraminčių rasčiau, bet draugų sunkiai.
Tad žvakės, smilkalai, arbata, vynas, muzika, gitara prislopina vidinę savijautą.
Geriu už draugus, kuriuos kažkada turėjau ir kuriuos dar kažkada turėsiu.
2 komentarai:
manau ne draugų tau reikia ;)
o Birutes :D
Rašyti komentarą