Praeita savaitė - istorinė

O istorinė ji dėl to, kad aš tapau dėstytoju. Taip taip. Rimtu dėstytoju, kurio klauso nerimti studentai :)
Pradėkim viską nuo pradžių, kad kažkada pamačiau skelbimą, jog ieško laboratorinių darbų vadovo medicininės pakraipos studentams. Na, tam kartui nespėjau laiku kreiptis, bet likau savo tiesioginei darbdavei atminty ir gavau pasiūlymą vesti laboratorinius darbus ir skaityti paskaitas Vilniaus kolegijos studentams. Na, ir nebūčiau aš, jei būčiau atsisakęs tokios galimybės, kurią suteikė gyvenimas. Taigi, realiai nuo praeitos savaitės (oficialiai nuo pirmosios rugsėjo) aš esu dėstytojas (oficialiai vadinuosi asistentu). Taip yra dėl to, kad dėstytojo vardą gali gauti, turėdamas kokį nors mokslinį laipsnį, o kadangi aš esu tik ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”, tai lieku asistentu :)
Turiu pripažinti, kad buvau tikrai drąsus šokęs į tokias pareigas, bet juk bijai vilko, neik į mišką. Tikėjausi praeitą savaitę parašyti savo įspūdžius, bet kadangi jie buvo kuklūs (prastokai man pirmoji paskaita praėjo, nes buvo būtina apsiprasti su aplinka, auditorija, studentais), o mano moralė buvo gana žemo lygio. Tačiau viskas stojo į savo vietas. Apsitryniau ir šiandien jau turėjau antrąją paskaitą, kuri praėjo tikrai sėkmingai. na, studentai gal ne viską suprato, bet aš papasakojau daugiau mažiau viską, ką jie turėtų išgirsti ir tai, kas man buvo įdomu.
Kokios paskaitos? Daugmaž biomedicinos fizika. Trumpiau tariant, fizika medicinoje. Taigi, tenka pasakoti apibendrintą fiziką ir kaip įmanoma plėsti fiziką medicinoje, žmoguje ir panašiai. O tai nėra taip lengva, bet mokausi, skaitau nemažai knygų.
Žiūrėsim. Viskus bus gerai. Juk turi būti gerai :)