Jimi Hendrix diskografija. 3 dalis

Pirmąją diskografijos dalį galite rasti čia
Antrąją diskografijos dalį galite rasti čia
Trečiojoje diskografijos dalyje - gyvo garso albumai ir rinkiniai, išleisti po Jimio mirties.

”Isle of Wight” (1971)

 1971 metais išleistas gyvo garso albumas ”Isle of Wight”, kuriame sudėti 6 kūriniai iš paskutinio Jimio koncerto Didžiojoje Britanijoje (1970 08 30 Isle of Wight festivalyje). Dainos išdėstytos visai ne iš eilės, kaip atliekamos koncerte: "Midnight Lightning" (pirmą sykį išleistas), "Foxy Lady", "Lover Man" (pirmą sykį išleistas), "Freedom", Dylano gabalas "All Along the Watchtower" ir "In From the Storm". Kūriniai pasižymi labai išplėtotomis gitaros solo partijomis (ypač "Foxy Lady"), tikrai gražiai skamba "Lover Man" – pasižymi ryškia melodine gitaros linija ir būtent šiame kūrinyje girdisi keli epizodai iš kažkokio klasikinio kūrinio (mano neišprusimas neleidžia pasakyti, iš kokio), Dylano gabalas didesnį įspūdį paliko studijiniam įraše – bet tai apgaulingas įspūdis, nes studijoje Hendrixas turėjo gerokai daugiau techninių galimybių išpildyti savo interpretaciją. "In From the Storm" prasideda geros minutės būgnų solo – tai buvo paskutinis koncerto kūrinys. Dar smagu girdėti, kaip tarp kūrinių Jimis derinasi gitarą – dėl pašėliško grojimo stygos smagiai išsiderino.

Skanaus "FoxyLady"(Isle of Wight Festival, 1970 08 30) skambesio.

“Hendrix in the West“ (1972)

 Įrašai paimti iš 4 skirtingų koncertų 1968-1970 metais. 11 kūrinių, kurių 4 yra koveriai: Anglijos himnas, "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band" (“The Beatles“), "Johnny B. Goode" (Chuck Berry), "Blue Suede Shoes" (Carl Perkins). Iš garsiųjų gabalų "Little Wing" ir “Fire“ suskambėjo normaliai – panašiai kaip albumų versijos, be ypatingų mandrybių. Iš koverių didelį įspūdį paliko "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band" – nors tai įrašas ne iš legendinio pirmojo jų atlikimo, kai Jimis atlik šį koverį praėjus vos dviem dienom po ”The Beatles” albumo išleidimo. Ir dar didelį įspūdį paliko "Johnny B. Goode" – visgi gerai skamba Jimio versija. O prieš dainą dar jaunuolis paklausė: “Is it too loud?“ Iš originaliųjų dainų "I Don't Live Today" pasižymėjo gerokai ilgesne versija, nes vidury dainos Jimis dar įmetė Amerikos himno intarpą, įspūdingai atlikta "Spanish Castle Magic" – vidury dainos 3 minutes truko būgnų solo. Nuožmiai, su šaižiomis gitaros solo partijomis atlikta "Voodoo Child (Slight Return)" ir pats pats pačiausias - "Red House" (San Diego, 1969 05 24). Va būtent šią šios dainos versiją aš labiausiai mėgstu. Būtent šį atlikimą aš vadinu tikru bliuzu. Šio koncertinio įrašo metu Jimis smagiai apgauna žiūrovus, kai vidury kūrinio jis nutyla, o žmonės pradeda ploti :) Kaip šauniai išplėtotos gitaros solo partijos – jokių žodžių kūriniui nereikia, visas emocijas atlikėjas perpasakoja instrumentu.

„Woke Up This Morning and Found Myself Dead“ (1980)

 1980 metais išleistas gyvo garso albumas „Woke Up This Morning and Found Myself Dead“. Tai ne koncertinių kūrinių rinkinys, bet jam session su Randy Hobbs, Buddy Miles ir Jim Morrison („Doors“ lyderiu; būtent dėl jo nuo Ingos gavau antpetį, kai jos paklausiau „O kas jis toks?“) rezultatas. Pirma albumo pusė susideda iš trijų gerai žinomų gabalų ("Red House", "Woke Up This Morning and Found Myself Dead" ir "Bleeding Heart" (Elmore James)), o antroji – tai vienas ilgas improvizacijos gabalas, suskaidytas į keletą atskirų gabalų: tai ir "Morrison's Lament", ir Beatles "Tomorrow Never Knows", ir Claptono chebros "Sunshine of Your Love". Beje, Morrison šioje sesijoje tiesiog būdamas girtas kvailiojo – rėkavo, keikėsi, šiek tiek dainavo.

Daina iš albumo - Elmore James kūrybos "Bleeding Heart", vienas ilgesnių įrašų.

“The Jimi Hendrix Concerts” (1982)

 1982 metais išleistas gyvo garso albumas “The Jimi Hendrix Concerts”. Jame sudėti 11 rinktinių kūriniai iš 6 skirtingų koncertų. Kai kuri gabalai jau buvo išleistipraeituose albumuose, kitų gabalų buvo išleistos skirtingos versijos. Bet atrinkti tikrai klasikiniai Jimio kūriniai (Fire, Red House, Stone Free, Little Wing, Voodoo Chile (Slight Return), Bleeding Heart, Hey Joe, Wild Thing, Hear My Train A Comin‘, Foxey Lady, ...). Kadangi nemažai jų jau buvau išskyręs iš ankstesnių albumų, atsirinkti tą vienintelę tampa lengviau, bet ne visai lengva.

Vis tik siūlau paklausyti gyvai atliekamo kūrinio, su kuriuo Jimis išgarsėjo. Tiesą pasakius aš ir pats šiuo kūriniu pradėjau pažintį su Jimiu. Absoliutus popso gabalas, parašytas Billy Roberts: „Hey Joe“ (Berkeley, 1970 05 30 (2nd show)).

Na, ir Billy Roberts originalioji versija.

„Johnny B. Goode“ (1986)

 1986 metų gyvo garso albumas „Johnny B. Goode“, trumputis,vos pusės trukmės įprastam albumui, talpina 5 kūrinius, atliktus dviejuose 1970 metų koncertuose: Atlanta International Pop Festival ir Berkeley Community Theatre. Kūriniai: "Voodoo Child (Slight Return) (edit)", "Johnny B. Goode" (Chuck Berry), "All Along the Watchtower" (Bob Dylan), JAV himnas ir "Machine Gun".

Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas, originaliai Chuck Berry, "Johnny B.Goode" (Berkeley, 1970 05 05 (1st show)).

Originali versija.

„Live at Winterland“ (1987)

 1987 metų gyvo garso albumas „Live at Winterland“ talpina 11 atrinktų kūrinių iš 6 koncertų, vykusių Winterland (San Francisco, California) 1968 spalio 10-12 – Jimis rengė po du koncertus per dieną. Ech, smagu klausyti atlikimo, kai grupė pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime, puikiai susigroję ir dar neprasidėjusi vidinė trintis. Įspūdingiausi kūriniai? "Manic Depression", "Sunshine of Your Love" (Eric Clapton, Jack Bruce, Pete Brown), "Spanish Castle Magic", "Red House", "Tax Free", "Wild Thing". Ir netgi tokie populiarūs gabalai kaip "Foxy Lady” ir "Purple Haze" puikiai skamba. Būtent juos į savo gyvenimo pabaigą Jimis grodavo su ne tokiu užsidegimu kaip kūrybinėj pradžioj.

Išsirinkti vienintelį kūrinį iš albumo vėl sudėtinga. Šį kartą siūlau pasiklausyt "Manic Depression" (Winterland, 1968 10 12, (2nd show)), kuris gyvai buvo atliekama retai. Žinoma, gyvas įrašas gerokai ilgesnis nei studijinis. Dar vienas faktas, kad kaip gyvas įrašas jis išleidžiamas pirmą sykį.

„Stages“ (1991)

 Pirmasis koncertas – Stockholm (September 5, 1967): miela daina “Wind Cries Marry“, kiek daugiau pažaistas su „Purple Haze“, bet iš esmės visos dainos yra albumų versijos. Koncertas pradedamas „The Beatles“ koveriu „Sargeant Pepper's Lonely Hearts Club Band“, bet toliau skamba vien Jimio kompozicijos.

Antrasis koncertas - Paris (January 29, 1968). Išskirtinės dainos: “Catfish Blues”, “Drivin’ South”. Nė viena jų nėra Jimio kūrybos (pirmoji Muddy Waters, antroji Curtis Knight), bet užtat smagiai išplėtotos iki beveik 9 minučių trukmės kūrinių. Aišku dieviškai skamba „Little Wing“, o koncertas užbaigiamas (kaip ir pirmasis) su „Purple Haze“. Kitas koncertas – kitoks skambesys. Tiek, kad per šį gabalą labai ryškiai buvo įrašyti atodūsiai.

Trečiasis koncertas – San Diego (May 24, 1969). Dar daugiau šėlsmo, dar toliau nuo albuminių įrašų. Tai vienas paskutiniųjų pasirodymų trijulės „The Jimi Hendrix Experience“, kuri ilgus metus kūrė ir dirbo kartu. Išskirtinių kūrinių nemažai. Tai ir „Spanish Castle Magic“ su būgnų solo ir iškarpa iš „Cream“ koverio „Sunshine of Your Love“, tai ir tobulas bliuzas „Red House“ (būtent šitą versiją atsirinkau iš albumo „Hendrix in the West“), tai ir „I Don‘t Live Today“, kurioje įpinta Amerikos indėnų dvasia (pats Jimis turi indėnų kraujo) ir ištrauka iš JAV himno bei viena melodijai iš kažkurio „The Beatles“ kūrinio, tai ir dar kartą atlikta „Purple Haze“ ir „Woodoo Child (Slight Return)“, su kuria užbaigė šį koncertą.

Ketvirtasis koncertas – Atlanta (July 4, 1970). Čia Jimis koncertuoja su „Band of Gypsies“ sudėtimi. Išskirtiniai kūriniai: „Hear My Train a Comin‘“,“Stone Free“, pilnai sugrojo JAV himną. Na ir vėl koncertą užbaigia su „Woodoo Child (Slight Return)“ – nors gana trumpa (7 min), bet įspūdinga versija. Kažko daugiau tikėjausi iš „Room Full Of Mirrors“, bet greita josversija man nepatinka. Senesnė, artimesnė bliuzui skamba įtikinamiau.

Vienintelė daina iš visų 4 albumų? Jums leidus pasirinksiu dvi. Iš antrojo koncerto Paryžiuje „Catfish Blues“ ir iš trečiojo koncerto „I Don‘t Live Today“.

„Woodstock“ (1994)

 Turbūt nereikia pristatinėti 1969 metais vykusio Woodstock festivalio... Didžiausias ever forever (pusė milijono klausytojų, dar du milijonai buvo pakeliui). Tačiau išskirtinis pasirodymas buvo tekęs Jimiui. Jam buvo suteikta garbė užbaigti festivalį. Turėjo groti sekmadieno vakarą, tačiau dėl audrų ir kitų priežasčių vėluojant pasirodyti kitiems atlikėjams, į sceną Jimis užlipo tiktai pirmadienio 9 valandą ryto, todėl jį girdėjo tik maža dalis klausytojų (apie 25 000). Pasirodymas truko apie dvi valandas, iš kurių nemaža dalis kūrinių būtent skamba šiame albume. Tiesa, šiamefestivalyje JImis pasirodė jau nebe su savo senąja grupe, bet su “Gypsy Sun and Rainbows” – pasiliko senąjį būgnininką Mitch Mitchell, bosistu pasikvietė armijos laikų draugą Billy Cox ir dar pora jaunuolių pasikvietė.

Palyginus su kitais koncertais, šis ko gero labiausiais psichodelinis, bent kiek jų teko iki šiol girdėti. Viena dėl ko, nes nemažai improvizacijos gabalų yra, antra – prastai dera instrumentai. Na, Jimis gitarą persiderindavo bene ko kiekvieno ilgesnio kūrinio. Bet šiuo atveju nedera bosinė gitara, nair matyt dar ritminė. Tiesa, šiame albume nesilaikoma realios koncertinės tvarkos, pirma pusė albumo sudaryta iš padrikų kūrinių, na o antra albumo pusė jau atitinka koncerto pabaigos nuoseklumą. Išskirtiniai kūriniai: “Hear My Train a Comin'”, legendinis “Voodoo Child (Slight Return)/” atlikimas, na ir žinoma epinis JAV himnas, dedikuotas Vietnamo karui: “The Star Spangled Banner”. Anksčiau jis yra padaręs studijinių įrašų, kartais atlikdavo koncertuose, vėliau taip pat koncertuose naudodavo himno melodijas, tačiau visą pilnai himną nevisada sugrodavo. Gardus Jimio psichodelinis Amerikos himnas.

„BBC Sessions“ (1998)

Tai gyvo garso albumas, kuriame sudėtos visos Jimio sesijos BBC radijuje. Praktiškai visi kūriniai įrašyti 1967 metais, tik keli kūriniai yra iš 1969 metų pradžios. Anksčiau buvo išleistas albumas „Radio One“, kuriame jau skambėjo nemaža dalis kūrinių iš šio albumo. Na, kelis kūriniai („Hey Joe“, „Foxy Lady“, ‚Driving South“, „Hear My Train A Commin‘“) skamba po du tris kartus – kelios skirtingos versijos. Bet ir smagu girdėti šiek tiek besiskiriančias versijas. Kūrinys iš albumo – „DrivingSouth“, tris kartus skambėjęs albume. Originaliai Curtis Knight kūrybos:.

„Live at the Fillmore East“ (1999)

 Nuostabūs gyvi įrašai iš legendinio naujametinio Jimi Hendrix pasirodymo su savo grupe „Band of Gypsies“. Tiksliau sakant, iš keturių koncertų, vykusių 1969 gruodžio 31 ir 1970 sausio 1. Taip daugybė valandų gyvos muzikos,kurios užteko mažiausiai keturiems albumams išleisti.

Šiame albume yra tikrai nemažai ko, kadangi jo trukmė – dvi valandos.Yra ir Jimio stiliumi sugrota tradicinė naujametinė giesmė “Auld Lang Syne”, yra ir improvizacijų, yra ir epinių kompozicijų (“Stone Free”, dvi versijos “Machine Gun” ir "Hear My Train A Comin'"), trunkančių 9-13 minučių.

Šį kartą siūlau paklausyti Buddy Miles kūrybos kūrinį "Changes", kuriame skamba pačio autoriaus balsas.

„Live at Woodstock“ (1999)

 Praėjus 30 metų po legendinio festivalio galų gale išėjo pilnas Jimi Hendrix koncertinis albumas. Dar 1994 metais buvo išleistas koncertas Woodstocke, tačiau tik didesnė dalis. Nieko naujo apie patį pasirodymą nebepasakysiu nei kad pasakiau šalia 1994 metų albumo, tik pridėsiu apie autorines teises. 1995 metais Al Hendrix, Jimio tėčiui, atgavus autorines teises į sūnaus kūrybą, prasidėjo originalių įrašų, nedaug apdirbtų, leidyba. Dėl to ir egzistuoja du Woodstocko oficialūs albumai, išleisti skirtingų kompanijų. Šiame albume iš esmės iškirpti perkusininkai, iš esmės palikti tik tyrs muzikantai: Jimi Hendirx, Billy Cox ir Mitchell Lee. Apie patį albumą muzikos kritikas Stephen Thomas Erlewine yra pasakęs: „Taken individually, these performances are usually enthralling, but Live at Woodstock will exhaust the average listener. Which is not to say it isn't a worthwhile experience. As a historical document, it is interesting and revealing, and Hendrix historians undoubtedly will find several of these performances necessary. But this not an essential addition to the average fan's library, simply because Hendrix blew minds at Woodstock through excess, not focus.“

Kūrinys iš albumo: "VoodooChild (Slight Return)", kurį jau seniai reikėjo atsirinkti,kadangi jį labai dažnai Jimis grodavo koncertuose, jį vadindavo naujuoju himnu.

„The Jimi Hendrix Experience“ (2000)

 Keturių kompaktų rinkinys, kuriame sudėta daugybė įvairiausių kūrinių iš ilgos, keturių metų „Jimi Hendrix Experience“ grupės veiklos. Keturios su puse valandos muzikos. Tiesa, didžioji dalis kūrinių jau yra išleista, dažniausiai, jei tai „niekada neišleista versija“ – tai tiesiog paimtas kitas studijoje įrašytas takelis, kuris nepateko į originalią versiją. Muzikos kritikas Sean Westergaard apie albumą: „is a fine addendum to the Hendrix legacy, but not the place to start; this is a set for someone who already has the studio albums and can't get enough of his genius. The disappointment a hardcore collector might feel at having heard most of this material already should be outweighed by the beautiful, warm sound achieved by Eddie Kramer and the general high quality of the package“.

Keturi kompaktai – keturi kūriniai Jums. Pirmasis kompaktas praktiškai ankstyvoji grupės kūryba, 1966-1967 metų studijiniai ir koncertiniai įrašai. Iš 14 kūrinių 2 niekada nebuvo išleisti. Tad vienas jų – "Taking Care of No Business".

Antrasis kompaktas – vėl jau žinomi kūriniai, išleisti truputį kitomis versijomis. Kai kurie iš gyvų koncertų, kiti – tiesiog kitos studijinės versijos. Pvz., po „Bold As Love“ kūrinio galima girdėti Jimio balsą: "let's try it one more time, alright?". Šiaip iš visų kūrinių tik „Gloria“ buvo praktiškai negirdėta, nors teigia, kad ji jau buvo išleista. Vienintelis naujas kūrinys šiame kompakte – „It's Too Bad“, kurio pagrindinė bliuzinė ritminė gitaros partija identiška „Catfish Blues“.

Trečiasis kompaktas pilnas tikrai geros muzikos. Tai vėlyvoji Jimio kūryba 5 kūriniai paimti iš trijų 1969 metais vykusių koncertų (Los Angeles Forum, San Diego Sport Arena ir Royal Albert Hall (London)). Visi šie pasirodymai jau girdėti ankstesniuose albumuose.Kūrinys iš šio kompakto: „RoomFull of Mirrors“.

Ketvirtas kompaktas – paskutinieji Jimio kūrybos metai. Net trys kūriniai jame yra niekad anksčiau neišleisti. 5 kūriniai ("Johnny B. Goode", "Blue Suede Shoes“, "Hey Baby/In from the Storm”, "All Along the Watchtower”, "In from the Storm”) yra iš trijų koncertų (Berkeley, Maui (Hawaii) ir Isle of Wight). Kūrinys iš šio kompakto – pirmą kartą išleistas “Country Blues”.

„Blue Wild Angel: Live at the Isle of Wight“ (2002)

 Gyvo garso albumas iš vieno paskutiniųjų Jimio pasirodymo ir paskutiniojo Didžiojoje Birtanijoje – 1970 rugpjūčio 31 dieną vykusio Isle of Wight festivalio. Tai buvo didžiausia Jimio auditorija - apie 200 000 žiūrovų. Realiai šį kartą albumo neklausiau, o žiūrėjau šio pasirodymo vaizdo įrašą, kuriame tik trijų dainų nebuvo ("Midnight Lightning", "Hey Baby (New Rising Sun)" ir "Hey Joe"), lyginant su albumu. Smagu matyti vaizdus prieš pat koncertą, kai toks sumišimas, muzikantai lipa ant scenos, derinasi instrumentus. Dar smagu matyti kaip Jimis elgiasi scenoj, nuolat kontaktuoja su savo muzikantais, su garsistu, dainos eigoj derinasi stiprintuvus ar efektus. O dar privalumas tas, kad girdi vientisą garsą, be peršokimų tarp dainų. Pvz., pirmus tris kūrinius ("God Save the Queen", "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band", „Spanish Castle Magic“) grupė sugrojo vienu ypu. Garso kokybė tikrai gera, tik kai kuriose dainose stiprintuvai pagaudavo radio signalus ir apsaugos darbuotojų radio pokalbius. Bet tai savotiškai žavu. Ypač puikiai pokalbiai įsiliejo kūrinį „machine Gun“. Beje, būtent ši „Machine Gun“ versija yra pati ilgiausia iš visų visų Jimio kūrinių – 22 minutės. 22 minutės nuostabios psichodelikos. Žinoma, tobulai skambėjo „Red House“. Per „Foxey Lady“ Jimis linksminosi atlikdamas savo triukus – grojo gitarą įsirėmęs į klyną, perkėlęs koją virš gitaros,grojo su dantimis, liežuviu.

Kūrinys iš koncerto? Žinoma, kad „Machine Gun“, tačiau iš tų kurinių,kurių dar nebuvau atsirinkęs, tai Bob Dylano „All Along the Watchtower“.

Beje, bandžiau surasti „Machine Gun“ pilną versiją, tačiau radau tik pradžią ir pabaigą be vidurinės būgnų solo dalies.

„Live at Berkeley“ (2003)

 Tai vientisas Jimio koncertas, vykęs 1970 gegužės 30. Tą dieną vyko du Jimio pasirodymai, tad šiame albume girdime muziką iš antrojo pasirodymo. Didžioji dalis pirmojo pasirodymo yra išleistas kaip koncerto video, kurį taipogi su malonumu peržiūrėjau. Juk viena yra girdėti sukurtą muziką,kita yra matyti kaip sukuriama muzika. Vientisas, gražus, gana trumpas (virš valandos) pasirodymas, nuskraidinantis klausytoją kažkur kitur, dvasinį kosmosą. Ypatingas Berkely tuo, kad tuo metu dažnai vyko riaušės, vienų jų metu buvo nužudyti keli protestuotojai. Į pačią areną, kurioje vyko Jimio koncertas, žmonės, negalėję susimokėti už bilietą, bandė įvairiais būdais patekti – lipo ant stogo, daužė langus.Iš atliktų kūrinių eilinį kartą galim išskirti “Machine Gun”, “Woodoo Child (Slight Return)”, Amerikos himno ir “Purple Haze” dualizmą.

Iš visų koncerte atliktų kūrinių atsirinkus tuos, kurių dar nebuvau atsirinkęs ankstesniuose įršuose, telieka tik trys kūriniai. Pasirinkimas iš šių trijų kūrinių - "Hey Baby(New Rising Sun)".

„The Singles Collection“ (2003)

 Įvairiausių singlų rinkinys. Norėtųsi sakyti visų singlų rinkinys, bet tai netiesa. Trijų singlų trūksta. Ir dar pora kūrinių įdėta, kurie realybėj singluose nebuvo pasirodę. Žodžiu, silpniau nei vidutinis rinkinys. Dabar sunku suprasti, kam reikia iš viso leisti singlus – vinilus, kuriuose yra po dvi dainas? Dabar turim youtube, kuriame drąsiai grupės gali populiarinti savo būsimus albumus. Na, senais laikais singlas buvo albumo reklaminis veidas. Šiaip, įdomus trijų Kalėdinių kūrinių miksas ("Little Drummer Boy", "Silent Night", "Auld Lang Syne").

Daina iš rinkinio: „SteppingStone“.

„Live at Monterey“ (2007)

 Gyvo garso albumas, kuriame įrašytas pilnas „Monterey International Pop Festival“ pasirodymas – apie 45 minutės, vykęs 1967 birželio 18. Visų pirma, pats festivalis buvo surengtas pirmą kartą – trijų dienų pop muzikos fiesta, nes iki tol Monterey buvo rengiami tik džiazo festivaliai. Visų antra, tai buvo pirmasis Jimio pasirodymas Amerikoje. Jei Europoje jis jau buvo populiarus, tai jam darreikėjo atverti duris į Ameriką, nes pirmasis jo singlas nesulaukė didelio dėmesio. Taigi, šiuo pairodymu jis įsiveržė į Amerikos rinką. Kartu su šiuo albumu buvo išleistas ir concerto vaizdo įrašas kuriametruko tik vienos dainos (“Can You See Me?”). Pasirodymas gana trumpas, pusė dainų yra koveriai. Tipiškas ankstyvosios Jimio kūrybos koncertas – dainos gana trumpos, gitaros solo partijos ar improvizacijos nėra išplėtotos. Tačiau scenoj atrodo efektinga. Ir apranga, ir savo grojimo stiliumi. Atrodo, kad gitara yra jo neatsiejama kūno dalis. Pademonstravo bene visus savo įmanomu triukus: grojimas alkūne, dantimis, grojimas gitarą laikant tarp kojų, virš galvos, už nugaros.

Įspūdingiausias koncertinis kūrinys be abejonės yra “Wild Thing”, paskutinis kūrinys, kadangi po šio pasirodymo jis “paaukojo tai, ką jis myli”. Paskutinį kartą “pasimylėjęs” su savo gitara jis ją sudegino ir sudaužė, gitaros dalis atiduodamas publikai. Prieš kūrinį jis publikos prašė, kad nepagalvokit, jog aš išprotėjau, tiesiog savo gimtosios šalies publikai jis norėjo paaukoti savo gitarą.

“West Coast Seattle Boy: The Jimi Hendrix Anthology” (2010)

 Unikalus albumas. 4 kompaktai, 250 minučių muzikos, dedikuotos chronologiniam Jimio muzikos progresui. Dar rinkinyje yra dokumentinis filmas „Jimi Hendrix Woodoo Child“. Will Hermes iš žurnalo „Rollin Stones“: „To be sure, this box is for the fans. But even when the tracks don't shed new light, they still burn as bright as the sun.“ Sean Westergaard iš allmusic.com: „an amazing chronological, career-spanning collection of Hendrix material, but it's far from a greatest-hits or career overview and is probably not intended for the casual Hendrix fan. It's more of an examination of Jimi's musical and artistic growth as a professional musician following his discharge from the Army. <> West Coast Seattle Boy is an in-depth examination of Jimi Hendrix for those that want to dig deeper than his album tracks and is quite a boon, even to longtime collectors.“

Pirmasis kompaktas – Jimio muzikinis kelias iki „The Jimi Hendrix Experience“. Kitaip tariant, pateikiami studijiniai įrašai įvairių muzikantų, kuriems Jimis grodavo: The Isley Borthers, Don Covay, Rosa Lee Brooks, Little Richard, Frank Howard & Commanders, Ray Sharpe, The Icemen, Jimmy Norman, Billy Lamort, King Curtis. Kartkartėm pasigirsta Jimio solo partijos,tačiau didžiąja dalimi jis tebuvo akomopiatorius. Kūrinys iš kompakto - "Have You Ever Been Disappointed" (Isley Brothers).

Antrajame kompakte – ankstyvoji Jimi Hendrix kūryba. Tai ir studijiniai bei koncertiniai 1967 metų įrašai, ir netgidemo įrašai viešbučiuose, kuriuose skamba vienas pats Jimis. Sunku išsirinkti vienintelį kūrinį. Kūrinyje „Angel“, kurį Jimis įrašė vienas pats viešbutyje skamba neįtikėtinai nuostabus Jimio balsas, o instrumentinis kūrinys „New Rising Sun“ atspindi svaiginančias Jimio gitaros vingrybes ir psichodelinį polinkį. Vis tik šį kartą pasirinksiu kūrinį „Angel“, kurį galima vadinti daina.

Trečiasis kompaktas jau vėlyvoji Jimio kūryba. Labai daug smagiai netikėtųkūrinių yra. Daug polinkio į džiazą, šiek tiek gyvų įrašų. Vieaas kertinių šio kompakto kūrinių – 21 minutės trukmės Jimio ir Youngo improvizacijų sesija. Labai smagiai skamba“Messenger“ ir Lary Lee kūrinys „Mastermind“ kūriniai. Būtent pastarąjį ir siūlau paklausyt.

Ketvirtasis kompaktas pratęsia trečiąjį – pilnas retų studijinių įrašų iš vėlyvosios Jimio kųrybos. Prasideda su didingu 15 minučių trukmės „Stone Free“ įrašu iš Fillmore East koncerto. Kūrinys iš šio kompakto – „Suddenly November Morning“, retas įrašas, kuriame Jimis groja akustine gitara. Žodžiu, absoliučiaipradinis kūrinio variantas, kuris tik primena, kad Jimis išėjo iš šio pasaulio pačiame savo kūrybinių jėgų žydėjime.

„Winterland“ (2011)

Paskutinis ir kol kas naujausias Jimio koncertinis rinkinys. Tiesa, šių metų lapkričio pabaigoje, per Jimio gimtadienį, kuris būtų vertas 70 metų jubiliejaus, bus išleistas koncertinis albumas Kiolne. O 2011 metų Winterland įraše keturiuose kompaktuose atrinkti kūriniai iš 6 pasirodymų, vykusių 1968 spalio 10-12 dienomis, po pora koncertų per dieną atliko. Primis trys kompaktai dedikuoti kiekvienai dienai, išrenkant iš abiejų koncertų geriausius, reikšmingiausius kūrinius, o ketivrtajame sudėta tai,kas liko nesudėta, bet verta paminėti.

Taip pat labai sunku išsirinkti pačius pačiausius kūrinius, nes skirtingų jų tėra tik 18, o jų didžioji dalis jau buvo paminėti mano aprašymuose. O jei atrinkčiau kūrinius, kurių trukmė viršija 10 minučių, susidarytų nemažas sąrašas: „Tax Free“ (du kartus), "Hear My Train A Comin'", „Like a Rolling Stone“ (du kartus), „Are You Experienced?“, „Red House“ (du kartus). Tad... Paskutinio įrašo proga sudėsiu visus kūrinius, kurie dar nebuvo mano paminėti atskirais video:

„Cream“ koveris „Sunshineof Your Love“

„Killing Floor“

Bob Dylan „Like a Rolling Stone“

„Are You Experienced?“

„Fire“

„Purple Haze“. Deja įrašo iš Winterland neradau, tad įdedu įrašą iš Royal Albert Hall.

„Spanish Castle Magic“

Jimi Hendrix diskografija. 2 dalis.

Pirmąją diskografijos dalį galite rasti čia. Antroje dalyje - studijiniai albumai išleisti po Jimi Hendrix mirties.

”The Cry of Love” (1971)

 Pirmasis studijinis albumas ”The Cry of Love”, išleistas po Jimio mirties sudarytas iš 10 gabalų, kuriuos Jimis įrašinėjo. Tad, gabalai tokie pusiau apdirbti, bet iki galo neišbaigti. Ir jaučiasi tai – kūriniai kompoziciškai pilni, tekstai geri, bet ryškių soliakų nėra. Iš albumo labiau išskirtinės šios dainos: ”Freedom”, ”My Friend”, ”Angel”, ”In From the Storm”. 

Bene garsiausia ir populiariausia albumo daina – ”Freedom”

”Rainbow Bridge” (1971):

Penktasis studijinis albumas (antrasis po Jimio mirties) ”Rainbow Bridge”, talpina 8 gabalus, kurie buvo dalinai įrašyti, bet iki galo nepabaigti. Visi gabalai yra Jimio kūrybos, išskyrus Amerikos himną ("Star Spangled Banner") ir visi gabalai įrašyti studijoje išskyrus "Hear My Train A Comin'". Beje, Amerikos himnas išskirtinis – nors juo Jimis išgarsėjo Woodstocko festivalyje, bet šiame albume himnas įrašytas vien tik Jimio – be būgnų ir boso. Žavus gabalas "Room Full of Mirrors" čia atliekamas gerokai greičiau nei gyvuose koncertuose (įprastai jis buvo atliekamas 12 taktų bliuzo ritmu). Be jau minėtų gabalų norėčiau išskirti "Hey Baby (New Rising Sun)" ir "Dolly Dagger".

Būtent pastarąjį pasirenku iš šio albumo. Kūrinys parašytas su dviem papildomais muzikantais yra skirtas Jimio merginai:

”War Heroes”(1972)

 Šeštajame studijiniame albume sudėti 9 kūriniai, kurių 5 yra Jimio kūrybos ("Highway Chile", "Stepping Stone", "Midnight", "3 Little Bears", "Izabella"), dar vienas yra grupės būgnininko kūrybos ("Beginning"). Būtent pastarosios kompozicijos ir ”Stepping Stone” epizodus Jimis mėgdavo įdėti į ilgesnių kūrinių (kaip "Voodoo Child (Slight Return)") solo partijas.

Šiaip, kūrinyje girdisi jau kitoks skambesys, matosi kad Jimis buvo naujo skambesio, naujos muzikos išraiškos ieškojimuose. Pvz., "3 Little Bears" jaučiasi regio elementų. Kai kurie kūriniai šiame albume yra tiesiog instrumentiniai. Gal toks buvo Jimio sumanymas, o gal tiesiog nespėjo studijoje įrašyti dainių tekstų.

Iš šio albumo kažkaip ypatingai sunku išsirinkti vieną kūrinį. Gal pasirinksiu neautorinį Jimio kūrinį, o Bo Hansson ir Janne Karlsson (švedų instrumentalistų) kūrybos "TaxFree"

“Loose Ends“ (1974)

 Septintasis studijinis albumas “Loose Ends“, išleistas 1974, talpina savyje 8 nepilnus studijinius įrašus. Būgnai skamba 6 iš 7 gabalų, tuo tarpu bosinė gitara dar rečiau – tik dviejuose. Galima sakyti, kad išbaigti yra vos pora kūrinių. Pora kūrinių grynai instrumentiniai. Trys kūriniai ("Blue Suede Shoes" (Carl Perkins), "Drifter's Escape" (Bob Dylan) ir "Born A Hootchie Cootchie Man" (Willie Dixon)) yra koveriai. Taip ir jaučiasi neišbaigtumas kūriniuose, bet Jimio skambesys tas pats. Smagu, kad vienas gabalas ("Blue Suede Shoes") yra grynai neapkarpytas studijinis takelis, kurio pirmąją minutę Jimis būgnininkui aiškina, kokio skambesio nori. Beje, "Drifter's Escape" atliktas beveik be pakeitimų lyginant su originalu. Autorinis psichodelinis Jimio kūrinys "The Stars That Play with Laughing Sam's Dice" savo pavadinime koduoja dvi narkotines medžiagas (labai gali būti, kad tai neatsitiktinė nuoroda į juos) STP ("Stars That Play") ir LSD ("Laughing Sam's Dice").

O klausytojų dėmesiui savu stilium atliktas "Born A Hootchie Cootchie Man":

”Crash Landing” (1975)

Aštuntasis studijinis albumas ”Crash Landing” buvo išleistas 1975. Su šituo albumu labai įdomi istorija. Ki tol tris albumus po Jimio mirties kuravo Michael Jeffery. Tačiau 1973 pabaigoj jis numirė ir tada Jimio įrašų tvarkymą perėmė Alan Douglas. O šis jaunuolis labai nesismulkino su Jimio paveldu – iš jo demo įrašų išmetė bosisto, būgnininko takelius, pridėjo savo muzikantų ir taip užbaigė kompozicijas, palikdamas jose tik originalius Jimio gitaros ir balso įrašus. Tai dar būtų nieko, bet Alan Douglas prie 5 kūrinių prisirašė save kaip autorių (šalia Jimio). Kadangi albumas buvo perkamas, tai iš jo pardavimų jaunuolis susižėrė nemažai pinigų. Taigi, gerbėjams tai nepatiko ir galų gale 2004 metais buvo išleistas originalių įrašų, naudotų šiam albumui sudaryti, albumas ”Crash Landing (Unreleased)”.

Šiaip, tiek originaliame albume, tiek ir šiame labiausiai išbaigtos yra dvi kompozicijos: "Message to Love" ir "With the Power". Jos jaukios gražios, bliuzinės. Yra ir du psichodeliniai kūriniai, atskleidžiantys kitokius Jimio muzikos ieškojimus: "Peace in Mississippi” ir ”Captain Coconut". Beje, pastarajame panaudoti takeliai iš kūrinio “M.L.K.-New Rising Sun“, kuris irgi savaime yra geras psichodeliniam skrydžiui į katorsio gelmes.

O iš albumo siūlau šį kartą klausyt ne psichodelikos, o išbaigtos kompozicijos "With thePower", dar vadinamos "Power Of Soul":

 

„Midnight Lightning“ (1975)

Devintasis albumas „Midnight Lightning“, išleistas 1975, vėl buvo kuriamas kontraversiškojo Alan Douglas. Tiesa, šį sykį jis prie kūrinių jau nebesirašė kaip vienas iš autorių, bet vis tiek – paimti Jimio įrašai ir prie jo gitaros ir balso pridėti nauji būgnų, bosinės gitaros ir kitų balsų, perkusijos takeliai. Praktiškai visi  kūriniai jau buvo išleisti anksčiau, tiesiog kitokios studijinės versijos. Tik pora gabalų buvo nauji ("Trashman", "Midnight Lightning"). Bet labai keista klausyti įrašus, padarytus ne su įprastine Jimio grupių sudėtimi. Vis tik ne taip skamba, kaip norėtum tikėtis.

Iš šio albumo siūlau pasiklausyti vienintelį kūrinį "Hear My Train A Comin'", kurio įraše iš originaliųjų atlikėjų skamba be Jimio dar ir būgnininkas Mitch Mitchell.

 

„Nine To The Universe“ (1980)

Dešimtasis studijinis albumas „Nine To The Universe“, išleistas 1980. Jame sudėtos 5 kompozicijos iš jam sesijų, kuriose Jimis su kitais džiazo muzikantais sau smagiai improvizuodavo. Jis neturėjo minčių išleisti albumą iš improvizacijų, bet žmonės sugalvojo, kad verta paleist į pasaulį (papildomi pinigai) ir išleido. Smagi melodinė džiazo muzika, puikiausiai tinkanti jaukiam muzikiniam fonui.

Beje, 2006 metais buvo išleistas papildytas albumas „Message From Nine To The Universe“. Jame buvo sudėti originalūs, neapdirbti įrašai (kaip kad buvo „Nine To The Universe“ albume)bei dar penkios papildomos džiazo kompozicijos įpintos. Žodžiu, smagu gėrėtis Jimio improvizacijom.

O beklausant albumą užkliuvo ši trumputė „Easy Blues“ kompozicija:

“Radio One” (1988)

Dar vienas studijinis albumas” Radio One”, išleistas 1988. Šiame albume sudėta nemažai kūrinių, įrašytų 1967 metais BBC radijuje. Taigi, natūralu, kad kūriniai nėra ilgi, kad atitiktų radijo standartą. Turbūt tai labiausiai ir jaučiasi – artimiausi popsuiJimio įrašai. Labai mažai psichodelikos, tačiau pakanka gitaros linksmybių. Įyra išskirtinių kūrinių ("Stone Free", "Catfish Blues", "Hear My Train a Comin'", "Spanish Castle Magic"). Keletas kūrinių koveriai(„The Beatles“, Elvis Presley, Bob Dylan).

Mano pasirinkimas iš šio albumo”Stone Free”. Ryški gitaros melodika, šauni daina ir kiek nesinchronizuoti kitų grupės back vokalai:

„Valleys of Neptune“ (2010)

Tai naujausias Jimio studijinis albumas, kuriame eilinį sykį pateikiama dar neišleisti studijiniai įrašai. Kūriniai praktiškai visi žinomi, tik kai kurie neatpažįstami (pvz., „Bleeding Heart“ – kitu stilium ir tempu įrašyta, „Sunshine of Your Love“ – instrumentinis kūrinys). O patį albumą muzikos kritikas Joe Bosso pavadino kaip vienu iš geriausių 2010 metų albumų. Dar labiau neįtikėtina, pasak kritiko, kad šio salbumo įrašai atlikti muzikanto, kuris mirė prieš 40 metų. Gaila, kad ilgesnių kūrinių pabaigos nukirptos – užtylinama kūriniui dar nesibaigus.

Daina iš albumo – „LoverMan“. Būgnininkas su bosistu tarsivientisai groja,tad visa kita lieka Jimio valioj. O  jis smagiai valioja. Šauni gitaros melodika, bet vėlgi... kūrinio galas nukirptas.

”People, Hell and Angels” (2013)

Naujausias Jimi Hendrix studijinis albumas, išleistas praėjus 43 metams po jo mirties. Beje, tai bene pirmasis albumas, kurį pirmiausia išgirdau ne elektroniniu formatu, bet iš vinilinės plokštelės. 12 kūrinių, kurie dalinai nebuvo išleisti arba kurių versijos niekad nebuvo išleistos. Šis albumas – žvilgsnis, kur link Jimis tobulėjo. Naujos muzikinės išraiškos paieškos, džiaziniai elementai, naujos kūrinių versijos. Dalis šios medžiagos paskelbtos albume buvo beveik baigta tobulinti, dalis medžiagos buvo atlikta gyvuose koncertuose. Arba atvirkščiai – dalis koncertuose bandytos muzikinės medžiagos vėliau buvo tobulinama studijoje ir taip pateko į šį rinkinį. Labiausiai norėčiau atkeipti dėmesį į "Hear My Train A Comin'" ir "Bleeding Heart" kūrinius, kurie tikrai ne kartą buvo atliekami, ne viena studijinė versija šių kūrinių yra išleista, kuriose Jimis kiekvieną kartą vis naujai pažvelgia į šią muzikinę medžiagą.

Kūrinys iš albumo - "Let Me Move You". Jimio gitara ir džiazo mišinys. Skamba ir saksofonas, ir vargonėliai, smagus groovas.

Laivas-puzlė sudėtas

Bebūnant Italijoje ir turint daugybę laisvų vakarų užsimaniau sudėlioti puzlę. Kad nebūtų per didelė, bet ir ne permaža, apsiribojau 1000 detalių puzle. Apsilankius vietinėje žaislų parduotuvėje iš karto į akis krito šis nuostabaus grožio laivas, o ir visos kitos puzlėssavo grožiu jam neprilygo. Čia vėlgi subjektyvi nuomonė, nes mediniai laivai man yra kažkas tokio...

Žodžiu, paskyriau savo vakarus akylumo menui. Kad būtų įdomiau stebėti procesą, po kiekvieno vakaro darbo rezultatą įamžinau. Taip ir jums atsirado galimybė stebėti procesą. Iš viso užtrukau 9 vakarus, per kiekvieną jų praleisdamas nuo vienos iki keturių valandų. Tiesa, puzlę nusipirkau rugsėjo vidury ir tikėjausi iki spalio ją pabaigti (užbaigiau užvakar), nes tikėjausi, kad kambarioką gausiu tik prieš pat spalio mėnesį, nes čia studijos prasideda spalį. Tačiau ironiška, kambarioką gavau jau kitą dieną, kai nusipirkau puzlę :)

Žodžiu, 9 vakarai, 9 nuotraukos:

 

Jimi Hendrix diskografija. 1 dalis.

Pagaliau pradėjau (nuo rugpjūčio vidurio) gilinimąsi į Jimi Hendrix kūrybą. Šis kompozitorius ir muzikantas man yra Numero Uno iš visų visų, kuriuos kada nors teko girdėti (antras - Mocartas). Išnagrinėjęs ”The Beatles” kūrybą, išnagrinėjęs ir ”Led Zeppelin” kūrybą, galų gale pribrendau ir didžiojo gitaros virtuozo kūrybai. Pačio Jimi Hendrix gyvenimas buvo trumpas, kūrybinė ir koncertinė veikla dar trumpesnė (1965-1970), bet per paskutiniu ketverius savo gyvenimo metus jis tiek daug kūribinio turto paliko, kad po jo mirties buvo išleista daugybė albumų su taip ir likusiais studijiniais įrašais. O kur dar dar faktas, kad „Rolling Stones“ žurnalas jį išrinko geriausiu visų laikų gitaristu! Gal ir galėtum atrasti gitaristų techniškesnių už jį ar tokių, kurie galėtų atkartoti jo kūrinius, bet sukurti tokias kompozicijas naudojant to laikmečio technologijas ir perteikti savo muzika jausmą, muzikoje būti ir griežtu, ir švelniu, ir aistringu, ir pamišusiu… Tai yra fantastika!

Kai klausiau bitlų, jų albumų neaprašinėjau, tačiau „Led Zeppelin“ albumus pradėjau apsirašinėti, sau. Publikavęs čia, bloge, sulaukiau teigiamų atsiliepimų. Tad Jimio kūrybos pastebėjimais taip pat nusprendžiau pasidalinti su blogo skaitytojais. Suskaičiau jo diskografiją į tris dalis.Pirmojoje studijiniai ir gyvo garso albumai išleisti esant gyvam šiam muzikantui. Antroji – studijiniai albumai išleisti po autoriaus mirties. Ir trečioji ž gyvo garso albumai išleisti po autoriaus mirties. Pirmojoje dalyje turim tik 4 albumus, tačiau iš viso man pavyko gauti ~30 albumų įrašų. Tad antroji ir trečioji dalys bus turiningesnės. Dėl tos pačios priežasties jos bus publikuojamos neribotoj ateity.

Tad pradėkime nuo pirmosios diskografijos dalies!

„Are You Experienced“ (1967)

Pirmasis albumas „Are You Experienced“ įsiveržė į muzikos pasaulį kaip kometa. Pats jaunuolis Jimi Hendrix jau turėjo kelių metų sceninę patirtį, tačiau gimtojoje šalyje kalnų nenuvertęs iškeliavo į Londoną, kur jo muzika pakerėjo publiką. Ir jo su dviem anglais muzikantais debiutinis albumas šovė aukštai į chartų viršūnes nusileisdamas tik legendiniam vokalinio instrumentinio ansamblio The Beatles albumui „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“, kuris yra išrinktas kaip geriausias visų laikų albumas. Debiutiniu albumu Jimis pareiškia pasauliui apie savo savitąjį stilių, elektrinės gitaros virtuoziškumą, panaudodamas ir išpopuliarindamas įvairiausius papildomus gitaros efektus. Pvz., stiprintuvo grįžtamąjį ryšį ar wah-wah pedalą.

 Kita vertus, Jimis išleido prieš tai pora singlų, kurie Europoje buvo sutikti labai palankiai, tuo tarpu Amerikoje nesulaukė didesnio susidomėjimo. Tad Amerikoje albumas populiarumo sulaukė tik dėl to, kad Jimis buvo surengęs koncertinį turą po Ameriką. Įdomybė, kad amerikonai, išleisdami šį albumą atsisakė trijų dainų, vietoj jų įtraukdami prieš tai singluose išleistas dainas. Jimis labai pyko, kad neįdėjo „Red House“ dainos. Amerikonų pasiteisinimas: „Amerikoje bliuzas nemėgstamas“.

 Vieną dainą išsirinkti iš viso šio albumo yra labai sunku. Šiaip, vėliau išleistame albume CD formatu kaip bonus trackai buvo sudėtos 6 dainos, kurios buvo išleistos prieš tai singluose (tarp jų ”Hey Joe” ir ”Purple Haze”, ”The Wind Cries Mary”). Iš originaliųjų Europos leidimo dainų vėlgi yra baisiai garsių, kurios būtų tikrai vertos išskirti (”Foxy Lady”, ”Manic Depression”, ”Red House”, ”Fire”). Tačiau, kai kurie iš šių kūrinių man yra įspūdingesni iš koncertų įrašų, o ne studijiniai, tad tikiu, kad dar teks galimybė juos paminėti. O šį kartą, nuosekliai klausant albumą, labai užkliuvo ”MayThis Be Love”

 Šis kūrinys puikiai perteikia krioklio įvaizdį. Em, šią baladę Jimis parašė savo mamai, kuri mirė Jimio jaunystėje. Tad šiame kūrinyje atsiskleidžia daug švelnių melodijų, perėjimų, o ir pats kūrinys toks dviejų ritminių figūrų, atskirtų logiškomis pauzėmis. O ir solo partija yra viena iš jaukiausių albume.

„Axis: Bold as Love“ (1967)

Antrasis „The Jimi Hendrix Experience“ albumas „Axis: Bold as Love“, išleistas tais pačiais metais kaip ir pirmasis (1967), tačiau nebuvo toks komerciškai sėkmingas kaip pirmasis. Netgi Amerikoje atidėjo jo išleidimą, kad nesutrikdytų sėkmingų pirmojo pardavimų. Jimis toliau smaginasi šiame albume, gal truputį daugiau lyrinių dainų, truputį džiazo elementų. Įrašytas jis naudojant daugybę tik studijoj galimų efektų, todėl tik pora dainų (”Spanish Castle Magic” ir ”Little Wing”) buvo dažnai atliekamos gyvai. Pirmą kartą savo įrašuose panaudojo Leslie speaker ir percussive muted wah-wah effect. Vieninelė daina ”She's So Fine” albume yra ne Jimi Hendrix kūrybos, o jo bosisto Noel Redding. 

Dar įdomi detalė, kad Jimis Londono taksi paliko šio albumo finalinius A pusės įrašus, tad staigiai teko permiksuoti visą pirmąją albumo pusę. Kaip ir visas dainas pertvarkė, tik paskutinės ”If 6 Was 9” negalėjo sutvarkyt. Bosistas turėjo originalaus masterio kasetinį įrašą, tai jie paėmė ir perrašė iš namų naudojimo kasetės šią dainą. Daugybė atlikėjų grojo koverius iš šio albumo: Clapton, Vaughan, Sting, Steve Vai, Joe Satriani, Yngwie Malmsteen, ”Metallica”, ”Red Hot Chili Peppers”, ”Pearl Jam”. Išskirtinės dainos?: "Spanish Castle Magic", "Wait Until Tomorrow", "Castles Made of Sand" ir žinoma pati gražiausia (asmeninė nuomonė) "Little Wing"

Būtent „Little Wing“ dainoje panaudotas Leslie speaker (elektrinių vargonų efektas), kuriuo sukuriamas Doplerio efektas (dažnio modifikacija – aukštinamas arba žeminamas tonas) ir taip išgaunamas specifinis gitaros garsas. O pati daina labai šviesi ir romantiška su labai saldžiu soliaku. Šį kūrinį Jimis sukūrė apie Monterey festivalį. Tarsi sutelkdamas visą tą festivalį, visas emocijas, atmosferą į vieną merginą ir tai menamai merginai parašė šią dainą.

”Electric Ladyland” (1968)

Trečiasis ir paskutinis „The Jimi Hendrix Experience“ albumas ”Electric Ladyland” bene pats žinomiausias ir daugiausia populiarumo sulaukęs albumas, sugebėjęs pakilti į aukščiausias čiartų pozicijas Amerikoje. Albumas dvigubas, tad daug muzikos. Du kūriniai viršija 10 minučių trukmę. Albume įdėtas vienas bosisto autorinis darbas ir du koveriai: "Come On (Let the Good Times Roll)" (originalas Earl King) ir "All Along the Watchtower" (originalas Bob Dylan). Pastarosios dainos versija ypatingai patiko Dylanui ir įkvėpė daugybę nuostabių ateities kartos gitaristų.

Patį albumą Jimis įrašinėjo užsispyrėliškai gludindamas dainas iki tobulybės, tuo sukeldamas trintį tarp savo komandos narių. Pvz., kūrinys "Gypsy Eyes" buvo įrašinėjamas >50 kartų. Albume dalyvavo ir daugiau muzikantų, ne tik trys grupės nariai, pats Jimis be to, kad dainavo ir grojo, įrašinėjo kai kur ir back vokalą, kai kuriuose kūriniuose grojo klavišiniais ir bosine gitara. Įspūdingiausios dainos: "Crosstown Traffic", "Voodoo Chile", "Come On (Let the Good Times Roll)", "Rainy Day, Dream Away", "All Along the Watchtower" (šio kūrinio gitaros solo yra vertinamas kaip vienas geriausių per visą muzikos istoriją) ir, žinoma, pats garsiausias ir žinomiausias šio albumo kūrinys "Voodoo Child (Slight Return)" (šio kūrinio pradžia yra mano skambučio melodija!).

Kaip albumą reprezentuojančią dainą pasirinkau "Voodoo Chile", kuri buvo įrašyta ne su trijule iš grupės, o su keliais Jimio kviestiniais muzikantais. Tai pats ilgiausias Jimio studijinis įrašas (15 minučių). Kūrinyje skamba įvairiausių bliuzo stilių. Įrašinėdamas dainą Jimis norėjo sudaryti kokio klubo ar baro aplinką – pakvietė pašalinių žmonių, kurie kurtų triukšmą. Bet jų pašaliniai garsai buvo per ne lyg tylūs, tad teko juos atskirai įrašinėti. Tad iš tiesų labai keista studijiniam įraše girdėti plojimus, palaikymo šūksnius ir pan.

”Band of Gypsys” (1970)

Paskutinis albumas ”Band of Gypsys”, išleistas 1970 dar esant gyvam Jimiui. Albume tėra 6 dainos, įrašytos per 4 gyvus koncertus 1969 gruodžio 31 ir 1970 sausio 1 su nauju sąstatu, pavadintu “Band of Gypsys“, kuriame grojo trys juodžiai: be Jimio dar Billy Cox ir Buddy Miles. Visų 4 koncertų bendra trukmė 5 su puse valandos ir vėliau iš šių koncertų buvo išleisti dar keli albumai. Be šių naujametinių koncertų trijulė paskutinį kartą buvo pasirodžiusi tik 1970 sausio 28 Madison Square arenoj, kur Jimis buvo apsvaigęs nuo LSD, riebiai įžeidė vieną žiūrovę, sugrojo dvi dainas ir paliko sceną. Na, dėl LSD yra versijų, kad vadybininkai specialiai sugirdė prieš koncertą, kad išardytų ”Band of Gypsys”.

Albume skaba 6 kūriniai, kurių du (”Changes” ir ”We Gotta Live Together”) yra Buddy Miles kūrybos, likę 4 (”Who Knows”, ”Machine Gun”, ”Power To Love” ir ”Message To Love”) Jimio kūrybos. Šiaip, pora kūrinių visą laiką skamba ta pati ritminė ir bosinė melodija, kurią dubliuoja gitara ir kosmiškai nuostabios gitaros solo partijos.
Pats pagrindinis šio albumo kūrinys – ”Machine Gun” (Third Fillmore East set, 1970 01 01). Ir ne dėl to, kad jis ilgiausias (12:36), bet dėl savo koncepcijos ir išpildymo. Pats Jimis jaunystėje tarnavo metus armijoje, tad ne iš pasakojimų žino įvairius sraigtasparnio, kulkosvaidžių ir bombų sprogimų garsus, būtent kuriuos jis šiame kūrinyje imitavo su gitara. Kūrinys pacifistinis, niekinantis ne tik Vietnamo karą, bet bendrąja prasme karinius konfliktus. Per paskutiniuosius savo gyvenimo metus Jimis dažnai gyvai atlikdavo šį kūrinį ir gyvai jo trukmė varijuodavo nuo 10 iki 20 minučių. 

Kas smagu, kad šis gabalas panaudotas puikiame Coen Brothersfilme ”Serious Man”:

Antrasis šeštadienis Italijoje arčiau debesų

Arčiau debesų tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Man praeitą šeštadienį pakilau į rekordinį sau aukštį ir vakare buvau dieviškam koncerte.

Pradėkim nuo pradžių. Šeštadienį kėliausi 5:15, kad suspėčiau į traukinį, kuris nuvežtų į Milaną, iš kur mane pasiimtų bendradarbis ir keliautumėm į kalnus. Kalnų papėdėj, iš kur pradėjom lipimą aukštyn, buvom 10 valandą. Pradinis aukštis – 2 km.

Čia mūsų būsimas kelionės tikslas

 Aukštos moralės prieš žygį

 Pakeliui kelionės pradžioje

Lėtai, bet užtikrintai su bendradarbiu ir jo draugu kilome aukštyn. Pradžiai eidami ne oficialiuoju taku, o pievomis, kad taupytumėm kilometražą. Paskui įsiveržėm į realų takelį, kuriuo serpantinais kilome į kalną. Takelis gerokai įpusėjus distanciją virto pusiau akmenų keliu, o vėliau visai tik akmenų ir smėlio keliu.

Ežeriukas

Tačiau galų gale po 3 su puse valandų užkopėme į pačią viršūnę – 3,186 km aukštyje esančią Monte Glacier viršūnę. Paskutiniai 100 ar 150  metrų (aukščio prasme) buvo baisoki. Bet ne dėl to,kad buvo baisu lipti aukštyn, o dėl to, kad žinojau, jog reiks tuo pačiu keliu lipti žemyn, o baimė paslysti buvo nemaža.

Monte Rosa kalnas (antras pagal aukštį Alpėse)

 Ežeriukai

 Mont Blanc kalnų grupė, o pats snieguotasis Mont Blanc slepiasi kairėje nuotraukos pusėje už kitos viršūnės

 Laimingas viršūnėje

Viršūnėje pakontempliavom, pavalgėm, pailsėjom ir leidomės žemyn. Tiesa, jau beveik prie viršūnės beesant pasireiškė aukštikalnių negalavimai – galvos skausmas. Viena, dėl mažesnio deguonies kiekio, antra, dėl mažesnio slėgio. Leidžiantis žemyn skausmas didėjo, bet pavojingiausią atkarpą, su daug akmenų ir smėlio, aš įveikiau sėkmingai. Truputį įvaldžiau techniką kaip kontroliuojamai slysti. Žodžiu, nors leidomės jau sparčiai, bet smagiai galvą skaudėjo. Tad ne tiek nuovargis reiškėsi, kiek varpų aidai galvoje.

Pakeliui sutiktas švilpikas (Marmota)

Apačioje, netoli automobilių stovėjimo aikštelės, kalnų viešbutukyišgėrėm po bokalą alaus už sėkmingą žygį.

Pavargęs po kalnų

Galų gale baigėm savo klajones ir judėjom atgal. Pakeliui kiek nusnaudžiau, dar važiuojant atgal truputį Queenus dainavom. Išleido mane traukinių stoty, truputį teko palaukt traukinio ir kokia 21:15 buvau jau Como. Ėjau namo, dar pakeliui nusprendžiau užsukti į barą bokalui alaus. Moralė pakilo. Ėjau pro ežerą ir išgirdau, kad kitamežero krante skamba Jimi Hendrix. Dar labiau įsiklausiau ir supratau, kad jis atliekamas gyvai, o kai dainai pasibaigus pasigirdo „Bona serra“, tada tapo aišku, kad koncertas tik prasidėjo. Tad su pakelta morale nebodamas fizinio nuovargio nukeliavau iki koncerto (už kokio kilometro). Ten prasėdėjau gerą valandą, gėrėjausi gyvai atliekama Jimi muzika.

Jimi Hendrix tribute'eriai

O jaunuoliai ten gerai varė. Gitaristas su visom Jimio naudotom išdaigom: grojo su dantimis, gitarą pasikėlęs už galvos ant pakaušio, persimetęs gitarą po koja ar atsiklaupęs priešais publiką ir kaifuodamas nuo muzikos virpesių. Tiesą sakant, tuos pačius jaunuolius Jimio muziką atliekant girdėjau ir praeitais metais, kai Como dalyvaavuvasaros mokykloje. Na, iki koncerto galo nebuvau – vis tik nuovargis nugalėjo – tad nežinau,ar koncerto pabaigoj, lygiai kaip kartais Jimis darydavo, sudegino gitarą ar ne :D. 

Taigi, prie miegą pasiklausęs tobulos muzikos, po 18 valandų dienos, pasiekęs aukščiausią aukštį savo gyvenime, ramiai keliavau miegot.

Fotoreportažas iš pasivaikščiojimo kalnais

Skaitytojams panorus nuotraukų iš šeštadienio pasivaikščiojimo kalnų keliais, pateikiu kelis kadrus iš klajonių:

Viena pirmųjų viršukalnių Bonetto (1,236 km), kurias pasiekiau kelionės pradžioje, gal po geros valandos ėjimo:

Tradicinis gerasis kelias per kalnus. Juo puikiausiai dviračiu galima važiuoti

Truputį daugiau nei pusę kelio nuėjęs priėjau observatoriją.

Aukščiausias kalnas, šalia kurio buvau priėjęs – San Primo (1,658 km). Toji perėja, kur buvau ~1,55 km aukštyje

Vaizdas nuo perėjos

Vaizdas nuo kelionės pabaigos taško. Apačioje mano tikslas – Bellagio. Būtent nuo šios vietos pavežė mane italų pora.

Pavargęs po ~40 km žygio plaukiu keltu atgalį Como

Bažnytėlė šalia pakrantės

Namuks šalia pakrantės

Požiūris į italų kultūrinius ypatumus, praleidus savaitę Italijoje

Pagalvojus apie italus turbūt pirma mintis kyla apie jų karštesnį požiūrį į jausmus. Taip, tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus porelės atvirai reiškia jausmus, nesidrovi godžiai bučiuotis viešose erdvėse ir pan. Ypač keista ir smagu matyti vyresnio amžiaus poras vaikštančias susikabinus rankomis.

Gerokai daugiau žmonių, vėlgi dažniau vidutinio ir vyresnio amžiaus, bėgioja vakarais. Aišku čia yra gražios apylinkės ežero pakrantėj, tad gal dėl to vaikščiodamas turi didesnę tikimybę susitikti sportuojančius žmones.

Kažkaip pasirodė, kad čia daugiau rūko. O gal tiesiog sąlyginai. Lietuvoj rųkyti nemadinga, tad viešose erdvėse kažkaip procentaliai mažiau pamatysi berūkančių. Dėlgirtavimo... dar nežinau, nes naktinio gyvenimo dar netyrinėjau Italijoje.

Dažnai sveikinasi. Aišku tiek parduotuvėse, universitete, bet ir universiteto svečių namuose – ten nuoširdžiai linkę bendrauti žmonės. Na, aišku kai gyvena keliolika žmonių, tai ir gali sveikintis su visais, o ne kaip pas mus – šimtą metų gyveni kaimynystėj, bet net Labas neištarsi. Na, žinoma, kalnuose čia visi be išimties sveikinasi. Visai logiška – tai ne kasdienė erdvė, o pasisveikindamas palinki geros kloties. Šiaip ši savybė man patinka.

Merginos gražesnės Lietuvoje. Aišku nesakau, yra ir čia gražių merginų, bet procentaliai gražesnės Lietuvoj. Na, aišku mano skonis subalansuotas lietuvaitėms, tad tai tėra tik subjektyvi nuomonė.

Kavos kultas. Jei pas mus paprastam gyventojui turėti speicalų kavos aparatą yra prabanga,tai čia – būtinybė. Čia visiems siaubą keliu,kai geriu paprastai puodelyje užplikomą kavą. Kai kolegai papasakojau savo kavos gėrimo metodą, jo reakcija: „but it‘s not good“. Kitos profesorės reakcija praeitą penktadienį buvo: „Justinas, are you again drinking your terrible coffee?“ Ai, o itališkais standartais ekspresso – vieno ar dviejų gurkšnių kiekio kava.

Maitinimasis. Italai iš esmės valgo vakarais,tad per pietus tiesiog užkanda. Tad man tenka keisti savo maitinimosi įpročius.

Tiek tų pradinių pastebėjimų. Taip sakant, ir Italijoj gyventi galima, nors Lietuvoj geriausia :)