Šiandien susipažinau su savo darbo vieta artimiausiems 4 mėnesiams: aparatūra užgriozdintas pusrūsis. Pirmas įspūdis: hm, man kažkur tai matyta... Didžiulės lazerių dėžės, kurios kaip vėliau paaiškėjo jau nebenaudojamos, sienos ir lubos nukarstytos laidais ir šlangais.
Ekskursija prasidėjo nuo mano darbo vietos: turėsiu savo nuosavus 2 kvadratinius metrus ir du tuščius stalčius ir kol kas tuščia stalviršį, atsilaisvinusį nukėlus CRT monitorių, jie čia juos nurašo. Toliau susipažinimas su moksline įranga: senas spectra physics eksimerinis lazeris (not used), šalia organinių dažų lazeris (not used). Toliau šlangais apkarstytas kriostatas, naudojamas kažkokio fiziko-chemiko. Už nugaros stovi fluorescensijos setupas - tiria kažkokią deguonies singletinę būseną. Pereinam prie to, ką turi mane priimantis daktaras. Įdomių aparačiukų jis turi: optiniai mikroskopai sujungti su spektrometrais. Viskas apkarstyta įvairaus plauko CCD kameromis. (Žinau, kad apie tai savo bakalauriniam neminėsiu, nes tada tikrai reikės aiškinti gerb. SS kaip veikia CCD). Laukia dar vieno detektoriaus artimajam infraredui, pinigus jau sumokėjo, bet amerikonai taip lengvai neatiduoda, turi įsitikinti, kad teroristams į rankas nepateks. Taip ir laukia žmonės aparato 8 mėnesius. Toliau setupas prie kurio nusimato man dirbti: nanosekundinis YAG, pora spektrometrų ir visokių smulkių daikčiukų. Užduotis šiandienai: suprasti, ką vis dėl to aš turėsiu meruoti, ir kaip nuo to pasikeis pasaulis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą