Eini žmogus ir susimąstai, ką realiai tu darai šioj Žemėj, ko nori pasiekti, ką nori turėti, o ko nori netekti. Gausybė minčių iš visokių gelmių lenda. Tu supranti, kad nurungti gamtos neįmanoma, nes ji yra tokia tobula, kad ją pavergti yra absurdiškas veiksmas, o bandyti pakartoti yra varginantis kelias. Taip, mes artėjam prie gamtos tikslumo, sugebam sukurti žaibą laboratorijoj, išauginti įvairius organizmus mėgintuvėliuose. Tačiau ar kada sugebės žmogus SUKURTI sielą, jausmus, protą, pojūčius? Neįmanoma atsakyti į tai, kategoriška nuomonė visada sulauks tik daugybės priešiškų minčių, būsi pasmerktas klausytojų mintims, kad tu esi netolerantiškas kitai nuomonej.
Bet kita vertus, aš nemanau, kad reikia žmogui stengtis tai sukurti. Kam bandyti pralenkti gamtą, jei ji yra tobula?
2 komentarai:
Beviltiškai atrodome kiekviename savo žingsnyje. Sukūrėme mašinas (pvz., žemės ūkio), kad nereikėtų dirbti fizinio darbo. Vėliau gi sukūrėme mašinas (sproto klubus), kad galėtumėm (!) dirbti fizinį darbą. Kiek dar reikės išrasti tokių "mašinų", kol pagaliau praregėsime jog... tai ko mums reikia jau yra sukurta. "Atsimerk..." - su kiekvienu rytiniu saulės spindulėliu mums kužda Gamta...
O aš maniau, kad aš romantikas.. :)
Rašyti komentarą