Koncertas kaip žinia oficialiai turėjo prasidėti 8 valandą, bet realiai prasidėjo 9 valandą. Razauskas liko ištikimas sau - koncerto pradžia visada nenuspėjama. Tiesa viena, kad akordeonistas vienas paskutiniųjų į Tamstą atėjo, o jo laukdami kiti muzikantai sėdėjo prie stalo ir bendravo su draugais. Na o mes, paprasti klausytojai, sėdėjom arti scenos. Kas ant žemės, o kas gudresnis, anksčiau atėjęs (aš ir tarp jų buvau) ant kėdžių, minkštų arba nebūtinai.
Muzikantų penki buvo. Bosistas, akordeonistas, būgnininkas, na ir žinoma pagrindinės vakaro žvaigždės: dėdė Semas (pučiamieji, perkusiniai, kitais koncertais indiškų barškalų prisineša) ir Domantas Razauskas. Vėl skambėjo įvairiausių dainų, senų, naujų - ”Akyū”, ”Valstiečių tamsusis”, ”Sūnūs ir dukterys”, ”Gruodis”, ”Traukinys”, ”Šambala” ir daugybė kitų, kurių visų pavadinimų net neatsiminsiu. Gaila, kad nebuvo ”Vartotojo dainelės” ir ”Marijos”. Kiekvieną sykį vis kažką naujo Razauskas parodo, kitas dainų interpretacijas. Kitaip tariant, kiekvienas koncertas būna nenuspėjamas.
Kadangi aš koncerte buvau ginkluotas, supažindinu su dėde Semu ir Razausku:
Tačiau man reikia pripažinti vieną nenuginčijamą faktą. Razausko patys nuostabiausi koncertai būna Baltuose Drambliuose. Ten jo scena, ten jis būna labiausiai pamišęs, ten nuostabi aplinka, mažai erdvės, gana nebloga akustika, daugybė žmonių, mažai oro, alpstančios merginos (kartais) ir dviejų atlikėjų atliekama muzika (tiesiog scena per maža, kad tilptų trečias žmogus). Tad kai tik bus koncertas Baltuose drambliuose, būtinai apsilankykit!
Kuo dar buvo geras vakar vakaras? Nepaisant to, kad bent 7 draugai vakar atsisakė su manim eit į koncertą, bendravimo buvo. Buvo pažįstamų fizikų. Buvo nepažįstamų merginų, kurias paslydėjau iki barakų grįžtant - trūlas važiavo tik iki Klinikų stotelės. Ir buvo viena mergina, su kuria gan netikėtai suspažinau prie Gedimino kalno. Vienu žodžiu, įdomus vakaras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą