Pagaliau sukaupiau patirties ir pasitikėjimo ir nusprendžiau antrą kartą surengti parodą gimatuosiuose kraštuose. Pirmoji paroda ”Debiutas” įvyko prieš dvejus metus. Ruošdamasis pirmajai parodai nemažai pasimokiau, įgijau patirties, tad kitai parodai nutariau labai neskubėti – sukaupti idėjų ir sistemingai jas įgyvendinti.
Antroji paroda – tai karo korespondecija iš mūšio laukų. Kaip žinia, užsiimu karine rekonstrukcija – priklausau Napoleono armijos 129 linijų pėstininkų pulkui. Kol dar neturėjau muškietos, turėjau puikią galimybę psikūnyti į karo fotokorespondentą. Tad šioje parodoje eksponuoju nuotraukas iš dviejų 2010 metais vykusių mūšių: žiemą Rumšiškėse rekonstruoto Napoleono armijos atsitraukimo ir vasarą vykusio Deltuvos mūšio. Kažkaip vasaros mūšį aprašiau aprašomuoju stiliumi, kaip mūšio eigą. O vat žiemos susibėgimui (kadangi buvo mažai žmonių, neišplėtotas mūšis) pasirinkau pamokomąjį aprašymo stilių. Tarsi Sun Tzu ”Karo meno” stiliumi pamokymai generolams ir tuo pačiu kareiviams, kaip reikia elgtis mūšyje.
Žodžiu, jei kada būsite Elektrėnuose ateinantį mėnesį, užsukite į bibliotekos 3 aukštą, apžiūrėti mano darbų.
O jei labai suspėtumėte, rytoj (rugpjūčio 18 d.) 16 valandą byks parodos atidarymas.
Maloniai lauksiu ;)
2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis
2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis
Vasaros mokykla Italijoje 2011
Šių metų birželio 19 - liepos 7 dienomis praleidau Italijoje. Darbo, mokslo, bet tuo pačiu ir poilsio reikalais. Vyko lazeristų vasaros mokykla Como mieste, Insubria universitete, su kuriuo mūsų mokslinė grupė pastarąjį dešimtmetį bendradarbiauja. Tad ten sutikau jau pažįstamų veidų: profesorių di Trapani bei pora doktorančių: Martą ir Eleonorą. Smagu matyti tiek pažįstamus veidus, tiek sutikti naujus žmones, tiek pabūti Italijoje. Bet apie viską nuo pradžių.
Kelionė prasidėjo iš karto kitą rytą po Tebūnie naktis renginių. Tenai koncertavau, tad pačių renginių beveik nemačiau, nes nemažai laiko atėmė pasiruošimas koncertui, o ir reikėjo anksti grįžti namo - skrydis anksti ryte. Tad birželio 19, sekmadienį nuskridau į Milaną, ten pavaikštinėjau tris valandas. Buvo labai karšta ir sunku lagaminą tampyti po akmenuotas Milano gatves.
Iš Milano traukiniu nuvažiavau iki Como, kur pustrečios savaitės ir gyvenau. Smagus, jaukus miestelis su įdomiom, senom gatvelėm. Yra ką pažiūrėti, yra ką pafotografuoti.
Vasaros mokykla buvo eksperimentinė. T.y., dvi savaites mes darėme skirtingus eksperimentus, o trečiąją rašėme straipsnį iš vieno tų eksperimentų. Pirmąją savaitę buvau pasirinkęs atlikti klasikinės fotonų koreliacijos matavimus. Nagrinėjomės statistinę optiką. Kai pasakiau, su kuo šį eksperimentą atliekam, grupiokas pasakė, kad fotonų koreliacija - merginų reikalas :)
Pirmasis savaitgalis buvo skirtas išvykai į Como ežerą, kuris yra antras pagal dydį Italijoje ir pats giliausias Europos ežeras (~420 metrų gylio). Užsiėmėm buriavimu. Tikrai šaunus užsiėmimas! Labai patiko jausti, kad valdai vėją ir vandens srovę. Norėčiau dar kada nors paburiuoti.
Čia mūsų buriavimo komanda (be prižiūrėtojo)
Šeštadienį buriavom, o sekmadienis buvo laisvas. Per jį pasimokiau šiek tiek dainų, kurias su ”Aidija” ruošėmės Nidai. Po to ėjau pasivaikščioti į kalvas. Nusprendžiau pakilti iki kryžiaus, esančio kalvos viršūnėje. Gerokai užtrukau, kol susiradau tinkamą kelią, paskui dar valandą truko kopimas iki kryžiaus. Buvo karšta diena (sakyčiau 30 laipsnių su dideliu drėgnumu), tad išvargau. Pakeliui į viršūnę priėjau šaltinį, tad labai apsidžiaugiau, kad galiu pailsėti, atsigaivinti. Vėliau Google Earthe pažiūrėjau, kad tas kryžius yra 300 metrų aukštyje, lyginant su papėde. Nemenką žygį atlikau :)
Čia galite pasižiūrėti, kur vizualiai yra šis kryžius (švyti viršutiniam kairiajam nuotraukos kampe):
Vasaros mokykloje sutikau daug nuostabių žmonių iš įvairių pasaulio kampų. Tai ir italai, škotai, liuksemburgiečiai, indai, iranietis, meksikietė, kolumbietis ir t.t. Čia nuotraukose tik keletas šių nuostabių žmonių.
Italė Margarita:
Italai Alberto (Maxim Galkin) ir Vincenso
ir dvi italės - Eleonora su ta pačia Margarita:
Antrąją vasaros mokyklos savaitę buvau pasirinkęs atlikti kvantinės tomografijos ir Bello nelygybių eksperimentą. Vėliau iš šio darbo ir straipsnį rašiau. Na, būsiu vienas iš 10 bendraautorių :) Čia mūsų kvantinės tomografijos komanda:
Antrasis mokyklos savaitgalis buvo skirtas Alpėms. Tai buvo nuostabu!!!!!! Pirmą sykį buvau tokiuose kalnuose. Puikus fizinis nuovargis, nuostabiausi atsiminimai ir pasididžiavimas savimi, kad aš galiu įveikti kalnus :) Šeštadienį autobusas mus atvežė į 1,2 km aukštį ir gana nesunkiai pakilome į 2,1 km aukštį, kur buvo viešbutukas - jame ir nakvojome. Dar pavakary varėm aukštyn pavaikštinėti, bet buvau pavargęs, tad labai aukštyn nelipau. Sekmadienį nuo viešbutuko pakilom į 2,6 km aukštį - perkopėm kalvą į kitą slėnį, paėjom to slėnio šlaitu į kitą pusę, prie kito viešbučio. Ten pailsėjom ir paskui slėniu nusileidom iki pradinio (1,2 km) aukščio.
Žodžiu, Alpės buvo ZEBA
Nemažai dar kas liko nepaminėta - puikus maistas ir alkoholis, puiki kompanija, nuotaika ir kiti neišpasakojami įspūdžiai. Vasaros mokyklos yra gėris. Ir naudos patiri, ir pasaulio pamatai. Nors kasdieną univere praleisdavom po 12 valandų, bet tas laikas neprailgdavo ir labai nepervargdavom. Nauji žmonės, nauja patirtis, aplinka, įspūdžiai nedaro darbo monotoninio ir nuobodaus.
Iki pasimatymo, Italija!
Kelionė prasidėjo iš karto kitą rytą po Tebūnie naktis renginių. Tenai koncertavau, tad pačių renginių beveik nemačiau, nes nemažai laiko atėmė pasiruošimas koncertui, o ir reikėjo anksti grįžti namo - skrydis anksti ryte. Tad birželio 19, sekmadienį nuskridau į Milaną, ten pavaikštinėjau tris valandas. Buvo labai karšta ir sunku lagaminą tampyti po akmenuotas Milano gatves.
Iš Milano traukiniu nuvažiavau iki Como, kur pustrečios savaitės ir gyvenau. Smagus, jaukus miestelis su įdomiom, senom gatvelėm. Yra ką pažiūrėti, yra ką pafotografuoti.
Vasaros mokykla buvo eksperimentinė. T.y., dvi savaites mes darėme skirtingus eksperimentus, o trečiąją rašėme straipsnį iš vieno tų eksperimentų. Pirmąją savaitę buvau pasirinkęs atlikti klasikinės fotonų koreliacijos matavimus. Nagrinėjomės statistinę optiką. Kai pasakiau, su kuo šį eksperimentą atliekam, grupiokas pasakė, kad fotonų koreliacija - merginų reikalas :)
Pirmasis savaitgalis buvo skirtas išvykai į Como ežerą, kuris yra antras pagal dydį Italijoje ir pats giliausias Europos ežeras (~420 metrų gylio). Užsiėmėm buriavimu. Tikrai šaunus užsiėmimas! Labai patiko jausti, kad valdai vėją ir vandens srovę. Norėčiau dar kada nors paburiuoti.
Čia mūsų buriavimo komanda (be prižiūrėtojo)
Šeštadienį buriavom, o sekmadienis buvo laisvas. Per jį pasimokiau šiek tiek dainų, kurias su ”Aidija” ruošėmės Nidai. Po to ėjau pasivaikščioti į kalvas. Nusprendžiau pakilti iki kryžiaus, esančio kalvos viršūnėje. Gerokai užtrukau, kol susiradau tinkamą kelią, paskui dar valandą truko kopimas iki kryžiaus. Buvo karšta diena (sakyčiau 30 laipsnių su dideliu drėgnumu), tad išvargau. Pakeliui į viršūnę priėjau šaltinį, tad labai apsidžiaugiau, kad galiu pailsėti, atsigaivinti. Vėliau Google Earthe pažiūrėjau, kad tas kryžius yra 300 metrų aukštyje, lyginant su papėde. Nemenką žygį atlikau :)
Čia galite pasižiūrėti, kur vizualiai yra šis kryžius (švyti viršutiniam kairiajam nuotraukos kampe):
Vasaros mokykloje sutikau daug nuostabių žmonių iš įvairių pasaulio kampų. Tai ir italai, škotai, liuksemburgiečiai, indai, iranietis, meksikietė, kolumbietis ir t.t. Čia nuotraukose tik keletas šių nuostabių žmonių.
Italė Margarita:
Italai Alberto (Maxim Galkin) ir Vincenso
ir dvi italės - Eleonora su ta pačia Margarita:
Antrąją vasaros mokyklos savaitę buvau pasirinkęs atlikti kvantinės tomografijos ir Bello nelygybių eksperimentą. Vėliau iš šio darbo ir straipsnį rašiau. Na, būsiu vienas iš 10 bendraautorių :) Čia mūsų kvantinės tomografijos komanda:
Antrasis mokyklos savaitgalis buvo skirtas Alpėms. Tai buvo nuostabu!!!!!! Pirmą sykį buvau tokiuose kalnuose. Puikus fizinis nuovargis, nuostabiausi atsiminimai ir pasididžiavimas savimi, kad aš galiu įveikti kalnus :) Šeštadienį autobusas mus atvežė į 1,2 km aukštį ir gana nesunkiai pakilome į 2,1 km aukštį, kur buvo viešbutukas - jame ir nakvojome. Dar pavakary varėm aukštyn pavaikštinėti, bet buvau pavargęs, tad labai aukštyn nelipau. Sekmadienį nuo viešbutuko pakilom į 2,6 km aukštį - perkopėm kalvą į kitą slėnį, paėjom to slėnio šlaitu į kitą pusę, prie kito viešbučio. Ten pailsėjom ir paskui slėniu nusileidom iki pradinio (1,2 km) aukščio.
Žodžiu, Alpės buvo ZEBA
Nemažai dar kas liko nepaminėta - puikus maistas ir alkoholis, puiki kompanija, nuotaika ir kiti neišpasakojami įspūdžiai. Vasaros mokyklos yra gėris. Ir naudos patiri, ir pasaulio pamatai. Nors kasdieną univere praleisdavom po 12 valandų, bet tas laikas neprailgdavo ir labai nepervargdavom. Nauji žmonės, nauja patirtis, aplinka, įspūdžiai nedaro darbo monotoninio ir nuobodaus.
Iki pasimatymo, Italija!
Du mėnesiai chore-klube ”Bel Canto”
2011 06 18 paskutinį sykį sudainavau su antrus metus švenčiančiu choru ”Bel Canto” Kotrynos bažnyčioje renginyje ”Tebūnie naktis” ir tyliai (kaip kad tyliai išeinama) iš ten išėjau. Pradėjau ten lankytis balandžio pradžioje. Per du mėnesius sudalyvavau dviejuose koncertuose. Praleidau pakankamai laiko, kad susidaryčiau įspūdį apie šį chorą.
Tebūnie nakties koncertui buvo gerai pasistengta - koncertas filmuotas profesionalų 5 kameromis, dirbo profesionali fotografė, buvom visi švariai nupudruoti. Net nejauku buvo, kad tiek daug pompastikos, ypač kai mes pasirodėm po ”Jaunos muzikos”.
Pora kadrų iš koncerto:
Nuotraukų autorė: Elena Bondarenko (fotostudija FOTOS: www.fotos.lt)
Visas nuotraukas galite pamatyti choro facebook tinklapyje.
Tad kodėl gi aš išėjau?
Yra nemažai teigiamų dalykų šiame chore - dirba tikrai kietas chorvedys, chormeisterė, akomponuoja šaunus pianistas. Reklama eina milžiniška - šio choro rinkodaros specialistai dirba puikiai. Jei artėja koks koncertas, didžiosiose masinės žiniasklaidos priemonėse gausu reklamos apie choropasirodymą. Kai eina kalba apie nuotraukas, vaizdą, šviesas, įrašus - surenkama profesionali komanda. Neveltui choras greitai sutraukė nemažą kiekį gerbėjų.
Tačiau žvelgiant iš muzikinės pusės šiame chore yra daugybė problemų. Chore susirinkę įvairaus išsilavinimo žmonės, su įvairiausiu muzikinio rašto pažinimu. Vien tai lemia, kad reikia smarkiai chorui patobulėti, siekant kokybės. Į repeticijas renkamasi vangiai, nereguliariai, darbas repeticijose vyksta pasyviai. Pačios repeticijos gana trumpos - daugiau laiko užima pašnekesiai, tiek pačių choristų, tiek vadovo. Charizmą jaunuolis gerą turi, bet kai iškalba ir charizma vadovauja chorui, tai man keistokai atrodo. Tad vien dėl šių priežasčių tobulėjimas vyksta lėtai.
Patys choristai, nors gal reikėtų vadinti klubo nariais, susirenka tam, kad smagiai pasibūtų vieni tarp kitų. Klubo nariai dauguma įvairiais giminystės ryšiais susiję tarpusavy. Yra taip pat ir keletas mūsų akademinio choro buvusių narių. Kaip aš vadinu, dauguma klubo narių - vidutinioji buržuazijos klasė, turintys pakankamai pinigų, kad galėtų priklausyti klubui-chorui.
Taigi, dėl trijų dalykų išėjau iš šio choro: 1. Muzikinės kokybės trūkumo (noriu tobulėti, o ne regresuoti); 2. Socialinės terpės (ne mano tipo žmonės ten susirinkę); 3. Klubo nario mokesčio (jei galiu būti chore, kuriame moka tau pinigus, tai kodėl būti chore, už kurį reikia susimokėti?)
Tebūnie nakties koncertui buvo gerai pasistengta - koncertas filmuotas profesionalų 5 kameromis, dirbo profesionali fotografė, buvom visi švariai nupudruoti. Net nejauku buvo, kad tiek daug pompastikos, ypač kai mes pasirodėm po ”Jaunos muzikos”.
Pora kadrų iš koncerto:
Nuotraukų autorė: Elena Bondarenko (fotostudija FOTOS: www.fotos.lt)
Visas nuotraukas galite pamatyti choro facebook tinklapyje.
Tad kodėl gi aš išėjau?
Yra nemažai teigiamų dalykų šiame chore - dirba tikrai kietas chorvedys, chormeisterė, akomponuoja šaunus pianistas. Reklama eina milžiniška - šio choro rinkodaros specialistai dirba puikiai. Jei artėja koks koncertas, didžiosiose masinės žiniasklaidos priemonėse gausu reklamos apie choropasirodymą. Kai eina kalba apie nuotraukas, vaizdą, šviesas, įrašus - surenkama profesionali komanda. Neveltui choras greitai sutraukė nemažą kiekį gerbėjų.
Tačiau žvelgiant iš muzikinės pusės šiame chore yra daugybė problemų. Chore susirinkę įvairaus išsilavinimo žmonės, su įvairiausiu muzikinio rašto pažinimu. Vien tai lemia, kad reikia smarkiai chorui patobulėti, siekant kokybės. Į repeticijas renkamasi vangiai, nereguliariai, darbas repeticijose vyksta pasyviai. Pačios repeticijos gana trumpos - daugiau laiko užima pašnekesiai, tiek pačių choristų, tiek vadovo. Charizmą jaunuolis gerą turi, bet kai iškalba ir charizma vadovauja chorui, tai man keistokai atrodo. Tad vien dėl šių priežasčių tobulėjimas vyksta lėtai.
Patys choristai, nors gal reikėtų vadinti klubo nariais, susirenka tam, kad smagiai pasibūtų vieni tarp kitų. Klubo nariai dauguma įvairiais giminystės ryšiais susiję tarpusavy. Yra taip pat ir keletas mūsų akademinio choro buvusių narių. Kaip aš vadinu, dauguma klubo narių - vidutinioji buržuazijos klasė, turintys pakankamai pinigų, kad galėtų priklausyti klubui-chorui.
Taigi, dėl trijų dalykų išėjau iš šio choro: 1. Muzikinės kokybės trūkumo (noriu tobulėti, o ne regresuoti); 2. Socialinės terpės (ne mano tipo žmonės ten susirinkę); 3. Klubo nario mokesčio (jei galiu būti chore, kuriame moka tau pinigus, tai kodėl būti chore, už kurį reikia susimokėti?)
Blog'ai žiniasklaidos akyse
Šių metų birželio viduryje vieną dieną ganėtinai ryškiai matėsi halas danguje. Žiniasklaidoje pasirodė daug pranešimų apie šį dažną dangaus reiškinį. Vienas anonimiškas skaitytojas pastebėjo, kad mūsų blogas sulaukė neregėto populiarumo tą dieną. Ir gerąja, ir blogąja to žodžio prasme.
Įvedus paieškos sistemoje ”Saulės halai” mūsų blogo straipsnis apie šį reiškinį atsiduria pirmosiose pozicijose. Tad naršytojų susidomėjimas šiuo reiškiniu lėmė momentinį mūsų blogo populiarumą.
Pastarasis straipsnis nepraslydo ir žiniasklaidai pro akis. Antai kaunodiena.lt ištisai nukopijavo visą pastraipą iš minėto mūsų straipsnio. Gal įvykis ir nebūtų vertas dėmesio, jei būtų nurodyta, koks šaltinis cituojamas. Tačiau mūsų blogo pavadinimo nė su žiburiu šiame dienraštyje nerasi. Gaila, kad žurnalistų akimis blogų autoriai nėra verti būti cituojami.
Visai kitais žodžiais verta paminėti įvairius fotografus, kurie Saulės halų nuotraukas iliustruoja aprašu iš mūsų blogo, kurio nesigėdija cituoti. Ačiū tau Edgarai Maksvyti ir Kęstai, kad vertinate internetinių tekstų autorius!
Įvedus paieškos sistemoje ”Saulės halai” mūsų blogo straipsnis apie šį reiškinį atsiduria pirmosiose pozicijose. Tad naršytojų susidomėjimas šiuo reiškiniu lėmė momentinį mūsų blogo populiarumą.
Pastarasis straipsnis nepraslydo ir žiniasklaidai pro akis. Antai kaunodiena.lt ištisai nukopijavo visą pastraipą iš minėto mūsų straipsnio. Gal įvykis ir nebūtų vertas dėmesio, jei būtų nurodyta, koks šaltinis cituojamas. Tačiau mūsų blogo pavadinimo nė su žiburiu šiame dienraštyje nerasi. Gaila, kad žurnalistų akimis blogų autoriai nėra verti būti cituojami.
Visai kitais žodžiais verta paminėti įvairius fotografus, kurie Saulės halų nuotraukas iliustruoja aprašu iš mūsų blogo, kurio nesigėdija cituoti. Ačiū tau Edgarai Maksvyti ir Kęstai, kad vertinate internetinių tekstų autorius!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)