”Perspektyvus jaunasis mokslininkas”

Taip, šiandien nuostabiai graži diena. Labai norėdamas, rasi debesų, bet reiks pasistengti. Taip, šiandien rudeninės spalvos yra pačios gražiausios. Taip, šiandien džiugiai pridaviau kraujo nemokamai ir dar gavau kvietimą į kiną. Taip, šiandien man pati geriausia nuotaika, bet ne tiek dėl to, ką ką tik išvardinau, bet dėl man pasakytų žodžių: ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.
Šiandien mano tiesioginis vadovas mane labai nudžiugino. Mūsų eksperimentas palaimintas, medžiagų gausim apie spalio vidurį, galėsim darbuotis į sveikatą. Pradžiugino ir tuo, kad bent iki metų pabaigos būsiu įdarbintas savojoje katedroje, o jei mūsų projektas bus patvirtintas šiam darbui, tai tada finansų bus ir kitais metais. Tada aš jį nuliūdinau, kad straipsnių beveik nenagrinėjau, nežvalgiau (mano moralinis veidas buvo tėkštasį purvus jo akivaizdoje). Ir nesvarbu, kad pinigai bus tragiškai maži, nes mano gerus pusę metų trukusi mokslinė agonija pamažu baigiasi.
Tačiau nesvarbu net tai, kad mano finansinė padėtis, praeitą pusmetį buvusi ”below zero level”, o nuo vasaros tapusi ”around zero level”, pasikeitė į ”Little bit above zero level” ir galbūt gruodžio mėnesį jau galėsiu nusipirkti kubą gitarai (apie naują objektyvą dar svajosiu mažiausiai pusmetį). Svarbiausia, kad daug gražių žodžių išgirdau iš didžių žmonių. Na... ”Mokslo ir gyvenimo” redaktoriaus džiugių sentensijų pamačius mane, vaikštant per dekano durų slenkstį. Jis viliasi, kad vėl parašysiu kokį populiarinimo straipsnį. Kai į tave tiek žmonės vilčių sudeda, žiūrėk būna jos ima ir išsipildo. Bet labiausiai mano šiandienos džiaugsmo skalė užsipildė išgirdus mūsų katedros vedėjo Piskarsko man ištartus žodžius ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.
Turbūt jis, labai daug pasiekęs pasauliniu lygiu Netiesinėje optikoje (konkrečiai antrosios harmonikos generavimo, optinio parametrinio stiprinimo srityse), savo mokslinę veiklą pradėjęs tik atsiradus pirmiesiems lazeriams (kiek žinau nuo 1962 Maskvoje jis darbavosi, kai pirmas lazeris sukurtas 1960), žino, kaip svarbu aukštai laikyti pakeltą moralę. Turbūt jis, išgyvenęs sovietinę rutiną, armiją, mokslinę veiklą, žino, kad pinigai nelemia tiek daug, kiek stiprus psichologinis pasiruošimas. Juk gyvenime kaip kare - jei karių skaičiumi ir technologiniu lygiu nė viena pusė neturi ryškios persvaros, laimės tas, kurio moralė žymiai stipresnė. Taigi, šiandien mano moralė buvo pakelta be galo aukštai. Fizikos terminais šnekant, aš įgyjau stiprų psichologinį impulsą (judesio kiekį). Ačiū tau, Piskarskai, už išgirstus žodžius ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.