Su Naujaisiais 5769-aisiais

Siandien mano drauge is Izraelio pasveikino su Naujaisiais metais. Malonu...

Penktadieni gavau laiska is JOSA B zurnalo, kad musu straipsnis bus atspausdintas ju zurnale. Pirmas mano straipsnis rimtame zurnale. Reikia tik atsakyti i recenzento uzklausas. Nesikandziojo tas recenzentas. Tik apie paklaidas paklause, o tai problematinis klausimas...

Be sito, mane prie vakarienes stalo (malonu pravalgyti 25 svarus uz svetimus pinigus) nusprende siusti i Paryziu stazuotems. Na, tikiuosi neapsigalvos...

Sestadieni teko aplankyti Staunhendza. Nieko akmenukai (foto teks palaukti). Matosi, kad pamegta turistu ir varnenu. Pasirodo pagal dabartines teorijas Staunhendzas nebuvo observatorija, o valdzios jegos simbolis. Nors ir pastaroji teorija kazkaip silpnokai buvo paremta. Tad siuo metu kaip supratau kazkokios vieningos nuomones nera.

Siandien toliau skaiciau viena disertacija. Patiko, netgi labai patiko. Vadovas sake, kad tai vokieciu stiliaus disertacija (rasyta Hales universitete). Man tas stilius patiko. Visa disertacija skaitai kaip vadoveli. Kalba apie lazeri, tai trumpai apraso naudoto lazerio veikimo principus, kalba apie plazmonus, pateikia glausta ivada i juos. Kartu nekalbama nuo Adomo ir Ievos. Zodziu skaitau kaip vadoveli.

”Perspektyvus jaunasis mokslininkas”

Taip, šiandien nuostabiai graži diena. Labai norėdamas, rasi debesų, bet reiks pasistengti. Taip, šiandien rudeninės spalvos yra pačios gražiausios. Taip, šiandien džiugiai pridaviau kraujo nemokamai ir dar gavau kvietimą į kiną. Taip, šiandien man pati geriausia nuotaika, bet ne tiek dėl to, ką ką tik išvardinau, bet dėl man pasakytų žodžių: ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.
Šiandien mano tiesioginis vadovas mane labai nudžiugino. Mūsų eksperimentas palaimintas, medžiagų gausim apie spalio vidurį, galėsim darbuotis į sveikatą. Pradžiugino ir tuo, kad bent iki metų pabaigos būsiu įdarbintas savojoje katedroje, o jei mūsų projektas bus patvirtintas šiam darbui, tai tada finansų bus ir kitais metais. Tada aš jį nuliūdinau, kad straipsnių beveik nenagrinėjau, nežvalgiau (mano moralinis veidas buvo tėkštasį purvus jo akivaizdoje). Ir nesvarbu, kad pinigai bus tragiškai maži, nes mano gerus pusę metų trukusi mokslinė agonija pamažu baigiasi.
Tačiau nesvarbu net tai, kad mano finansinė padėtis, praeitą pusmetį buvusi ”below zero level”, o nuo vasaros tapusi ”around zero level”, pasikeitė į ”Little bit above zero level” ir galbūt gruodžio mėnesį jau galėsiu nusipirkti kubą gitarai (apie naują objektyvą dar svajosiu mažiausiai pusmetį). Svarbiausia, kad daug gražių žodžių išgirdau iš didžių žmonių. Na... ”Mokslo ir gyvenimo” redaktoriaus džiugių sentensijų pamačius mane, vaikštant per dekano durų slenkstį. Jis viliasi, kad vėl parašysiu kokį populiarinimo straipsnį. Kai į tave tiek žmonės vilčių sudeda, žiūrėk būna jos ima ir išsipildo. Bet labiausiai mano šiandienos džiaugsmo skalė užsipildė išgirdus mūsų katedros vedėjo Piskarsko man ištartus žodžius ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.
Turbūt jis, labai daug pasiekęs pasauliniu lygiu Netiesinėje optikoje (konkrečiai antrosios harmonikos generavimo, optinio parametrinio stiprinimo srityse), savo mokslinę veiklą pradėjęs tik atsiradus pirmiesiems lazeriams (kiek žinau nuo 1962 Maskvoje jis darbavosi, kai pirmas lazeris sukurtas 1960), žino, kaip svarbu aukštai laikyti pakeltą moralę. Turbūt jis, išgyvenęs sovietinę rutiną, armiją, mokslinę veiklą, žino, kad pinigai nelemia tiek daug, kiek stiprus psichologinis pasiruošimas. Juk gyvenime kaip kare - jei karių skaičiumi ir technologiniu lygiu nė viena pusė neturi ryškios persvaros, laimės tas, kurio moralė žymiai stipresnė. Taigi, šiandien mano moralė buvo pakelta be galo aukštai. Fizikos terminais šnekant, aš įgyjau stiprų psichologinį impulsą (judesio kiekį). Ačiū tau, Piskarskai, už išgirstus žodžius ”perspektyvus jaunasis mokslininkas”.

Ketvirta diena Sautamptone

Taigi vakar buvo pirmas susitikimas su oficialiais universiteto atstovais. Vienas vyrukas (panasus i musiski Smilga) sake, kad mes (studentai) "the best" ir jie (universitetas) "the best", tad "smth good must have hear". Toliau pasigyre, kad tai geriausias UK universitetas inzinerijos srityje. Net pagal JAV reitingus jis papuola i geriausiu desimtuka (vienintelis Europos universitetas pirmajame desimtuke). Kieno tas reitingas darytas reitingas, kazkodel nesake :)

Pazistamu lietuviu skaicius isaugo dar dviem. Sake, cia musu apie 15. Daugiausia pirmakursiai bakalaurai.

Suzinojau, kad bankas kuriame noriu atsidaryti saskaita dirba iki 15. Kai atejau 15.02 i vidu jau nebeileido, nors viduj dar ilgoka eile stovejo. Reikes siandien patyrineti ar jie taip pat punktualiai pradeda savo darba...

Idomu, kad bankai cia siulo specialias saskaitas studentams. Vienas is tokios saskaitos privalumu: kreditine kortele. Dar papildomai visokio svaliaus siulo. Vienas bankas duoda web-cam ir nuolaidu kortele traukiniu bilietams. Kitas duoda 20 svaru, ir jei atvedi nauja klienta dar prideda 20 svaru. Taip galima iki 100 svaru uzsidirbti. Azieciai matosi pamego sita banka :) Man tai tas bankas oponuoja, nes duoda Visa kreditine, gera nuolaidu kortele (nuolaidos kurios man aktualios), na ir 20 svaru nepamaisys :)

Tai tiek. Einu virdulio organizuotis.

Error

Taigi atvykau i Sautamptona. Siandien jau trecia mano buvimo Titaniko gimtineje diena. Per praejusias dvi spejau:

a) isikurti savo kambaryje
b) gauti savo ID kortele
c) susipazinti su mergina is Brunejaus, ir vyruku is Pakistano
c) susipazinti su trimis lietuviais, siemet istojusiais i ivairias bakalauro studijas
d) prisirinkti visokios makulaturos
e) apsipirkti Asda pasinaudojus savitarnos kasa (patiko, reikes dar karta pakartoti)
f) pamatyti vieta is kur buvo nuleistas Titanikas (nieko ispudingo)
g) supilti savo kompa (dabar rasau is safe mode)

Tikiuosi artimiausiu laiku kompas pasveiks ir galesiu kiek placiau viska aptarti. Komentaruose galite palikti klausimu apie ka noretumete suzinoti, bus lengviau sugalvoti ka rasyti...

Autobusinė kūryba 2

Praslinkus pirmajam eilėraščiui, bandysiu prastumti dar vieną :) Man asmeniškai šis yra širždiai mielesnis :)


Nepažįstamajai

Man skambini? Manęs nėra,
Išskrausčiau jau iš proto.
Rašai man žinią? Beviltiška,
Nes tavo mintys mirę.
Bandai rašyti laišką? Tau nepavyks -
Nes tavo žodžiai reiškia tylą.
Geriau pabelsk, negarsiai, bet ryžtingai -
Atverti širdį mes sugebame tyliai

Autobusinė kūryba

Keista vakar diena buvo. Penktadienis. Pagrindinė veikla, kurią turėjau - diskusijos laboratorijoj su savo vadovu apie mūsų ateities eksperimentą. Kuris, pasiekus optimistinius rezultatus, iš kojų išverstų mokslinę bendruomenę. Bet kuriuo atveju, vakar važiavau namo (Elektrėnus). Prieš tai dar pavakarėj užsukau į laboratoriją, persisųsti žmonėms nuotraukas, o jau iš univero tiesiai į stotį. Autobusas važiavo jau tamsiu paros metu, buvau kiek pavargęs, erzino aplinkinis triukšmas, tad užklupo kūrybinės mintys. Eilių parašiau nemažai. Ir jei gerai atsimenu, paskutinį kartą kūriau maždaug prie pusantrų metų. Taigi, vienas (pirmasis) vakarykštis eilėraštis jūsų teismui:


Pavargusios mintys

Pavargęs miesto triukšmas
Paskandina manas mintis
Į varginančią tylą,
Užpildančią kalbų vilnis.

Čežantys lapeliai,
Skambučių šlykštūs tonai.
Tik kintantys balsai
Užpildo triukšmo orą.

Tik rudeniška dargana
Pažadina iš liūdno rimo.
Rytoj vėl įprasta diena,
Rytoj vėl būsiu nusiminęs.

Išvyka į Suomiją

Lietuvoje lietui ir šalčiui keičiant šiltąjį rudenį mes su choru savaitgaliui geram buvome išvykę į pietinę Suomiją. Ten ilsėjomės, grybavom, gėrėm, dainavom, tada vėl gėrėm... Bet apie viską nuo pradžių.
Keliavom autobusu su keltu iš Talino į Helsinkį. Įsikūrę buvome už gero šimto kilometrų į vakarus nuo Helsinkio. Gyvenome labai nuostabioje aplinkoje - sodyboje Ramsdali, kurią sudarė keletas namų, prie ežero ir miškų. Keturis namus buvome okupavę - trys buvo gyvenamieji, vienas virtuvinis, kuriame neretai pasidarydavome ir socialinius vakarus. Gera buvo, kai penktadienį (rugsėjo 12) atvykę į tąją vietą, buvome sutikti šiltos saulės, gaivios vėsos ir malonios drėgmės nuo žolės. Tą dieną klajojom po miškus, rinkom grybus uogas, vakare girtavom ir pirtinomės su ežeru.




Poilsis poilsiui, bet kitą dieną (šeštadienį) dainavom Helsinkyje, vienoje labai gražioje bažnyčioje. Suomiškai ji skamba ”Uolos bažnyčia”, nes realiai ir yra pastatyta uoloje - tik stogas ir viršutinė sienų dalis pastatyta ant uolos. Bet koncertas buvo vakare, reiškias visą dieną turėjome pačiame Helsinkyje. Ką aš galiu apie sostinę šią pasakyti? Uostas. Gera buvo krantinėje papietauti, bet didžiausią įspūdį paliko nuostabus knygynas, kuriame buvo pardavinėjamos naudotos knygos. Pats ir nusipirkau vieną knygą apie žymiausius pasaulio jūrų mūšius. Kitą kartą būdamas Helsinkyje tikrai ieškosiu šio gėrio vėl :)



Paskutinė diena buvo kiek ilgesnė (nors visos naktys nedamiegotos). Ryte mus nuvežė į mažą miestelį Tammisaari, netoli kurio mes gyvenom. Ten prasiblaškėm visą dieną, spėjo miestelis šis ir atsibosti. Vėlgi, visko buvo: prieplauka, malūnas, švyturys, užkandžiavimas kapinėse, pietūs saloje, apsilankymai muziejuje ir rokerių bare. Vakare koncertavom vietinėje bažnyčioje. Pats gavau solo partiją vienoj dainoj užplėšt. Neblogai koncertas nusisekė. Vakare grįžę į savo irštvą, girtavom, šokom, pirtinomės ir paryčiais susidėję daiktus patraukėm į autobuą. Užmigt kiek sugebėjau tik 4 ryto įlipęs į autobusą.




Tiek šios smagios, mielos kelionės ankstyvą rudenį į gamtą.

Laiškai

Neseniai teko gauti dovanų laiškų rinktinę. Kažkokie disdentai tarpusavyje susirašynėjo ir štai jų korespondencija sudėta į vieną knygą. Kai pagalvoji, tai tokių knygų yra tikrai nemažai. Jei leidžiami rašytojo raštų tomai, tai būna įtraukti ir jo laiškai: asmeniniai ir oficialūs. Juk korespondencija leidžia prisiliesti prie dominančios asmenybės, pažinti iš arčiau jo vidinį pasaulį, kuriame gimė idėjos, mintys, tikslai. Už meninkų, politikų, kitų įžymybių laiškus mokamos milžiniškos sumos.

O kas liks po mūsų kartos? Juk popieriniai laiškai ir jų asmeninis, dažnai net meninis, stilius baigia nunykti. Jei seniai jau užleido vietą elektroniniams laiškams, skype, trumposioms žinutėms.

Gal bus spausdinamos sms rinktinės tarkim Princo Čarlzo, arba aukcionuose varžomasi dėl Adamkaus ar Jasikevičiaus elektroninių laiškų, ar Zuoko blogo archyvų.

Tik čia iškyla nauja bėda, tokia elektroninė informacija gali labai lengvai išnykti, tereikia tik paspausti delete :) Ką dažnai tvarkingi žmonės ir daro.

Aišku, žinoma yra kitas žmonių palikimas: audio, video įrašai. Tačiau tai atspindi oficialią žmogaus pusę. Taigi gal asmeninis žmogaus gyvenimas nepaliks jokių pėdsakų? Ir tai reikš minėtųjų aukcionų pabaigą, plonesnes biografines knygas? Pamatysim...

Kaip groja vienuolikmečiai Pietų Korėjoje :)

Chobotnice z II.patra

Vakar nusipirkau ilgai ieškotą filmą: Aštuonkojai iš antro aukšto. Net būdamas Čekijoje jo nesugebėjau rasti šio vaikystėje pamėgto filmo. Ir štai mano džiaugsmui pavyko sužinoti, kad šį filmą platina Acmefilms. Nuostabu. Taigi nusipirkau.

Šiandien pradėjau žiūrėti. Po pusantros valandos peržiūros, man teko sužinoti, kad tai tik filmo dalis. Nors apie tai platintojai net nesistengė pranešti. Žiūri filmą ir jis staiga nutrūksta, net normaliai neįsivažiavęs. Kiek pasidomėjęs sužinojai, kad Acme platins "filmo tęsinį" nuo spalio pradžios. Tikiuosi pavyks kaip nors gauti trūkstamą filmo dalį.

Išvada, filmas be pabaigos irgi yra filmas :) Matyt, tolimesnį įvykių vyksmą aš turiu susikurti pats sau. Kažkas parašė sau Hario Poterio trūkstamą tomą, na o man matyt teks filmuoti Aštuonkojų nuotykius...

Liūdnas pastebėjimas

Pastaruoju metu trarkau savo nuotraukas ir baigiu tvarkyti vasaros nuotraukas. Kaip ir visą laiką, taip ir dabar dedu nuotraukas į savo Fotki ir deviantart albumus. Taip sakant, vis gal kas jas pastebės. Deviantart labai žavus puslapis, nes jame daugybė svetainės vartotojų iš viso pasaulio gali žiūrėti tavo nuotraukas, jas komentuoti, keltis į mėgstamų nuotraukų katalogus. Gera, kai matai, kad tavo nuotraukas stebinčiųjų ratas pamažu didėja. Aš pats irgi gana nemažai vartotojų stebiu. Mielas statistikos skirsnis šiame puslapyje - gauni informaciją ne tik, kiek tu turi meno kūrinių patalpinęs, kiek jie sulaukė komentarų, buvo žiūrėti, pažymėti kaip mėgiami (bendroje sumoje), bet ir daugiau smulkenų, tarp kurių gali pažiūrėti kokia nuotrauka buvo populiariausia. Šiai dienai vieną mano nuotrauką stebėjo 45 žmonės. Palyginus su populiariausiais fotografais, tai yra niekis. Populiariausias nuotraukas stebi dešimtys tūkstančių vartotojų nuotraukos pasirodymo dieną, o patys populiariausi darbai stebėti daugiau nei 600 000 vartotojų.
Tad kurgi čia liūdna gaida? Liūdna gaida bus apie Fotki. Į šią svetainę pradėjau dėti nuotraukas tam, kad jos būtų matomos mano draugų, komentuojamos, keikiamos. Kitaip tariant, kad būtų man gera žinoti, kaip mano kūrinius ar šiaip įvykius, keliones, vertina draugai. Pradžioje aš kiekvienai nuotraukai sugalvodavau originalų komentarą, bet vėliau, sulaukdamas vis mažiau ir mažiau lankytojų, komentarų, mano nuotraukų aprašymai darėsi vis labiau lakoniški. Įsigijus pakenčiamą fotoaparatą (Nikon D40x), šios svetainės lankymas toliau sėkmingai mažėjo ir tebemažėja. Komentarų praktiškai nebesulaukiu, tad nuotraukas galima sakyti dedu praktiškai tik sau :)
Gal aš čia ne iš tos pusės žvelgiu. Galbūt mano draugų skaičius mažėja? Neabejotinai tai ir vyksta. Nieko keista. Dalis jų užsieny, bet su didesne dalimi tiesiog nepalaikai ryšių, nesusitinki, ir žiūrėk, kad draugų praktiškai nebeturi :)
Čia ta liūdna gaida :) Pabaigai vieną žymią mintį perpasakosiu (nežinau autoriaus). Vieną labai gerą draugą turėti yra nepakartojama. Du labai gerus draugus turėti yra iš viso neabejotina laimė, nuostabiausias dalykas pasaulyje. Tris labai gerus draugus turėti yra svajonių išsipildymas, dar daugiau laimės, dar daugiau gėrio, bet... Taip niekada nebūna.